Investuoti į socialinę atsakomybę apsimoka
Tokią nusistovėjusią nuomonę paneigė Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) užsakymu „EY” atliktas tyrimas apie realią investicijų į socialines veiklas naudą. Tyrimo duomenimis, bendrovių investuojamos lėšos ne tik sugrįžta, bet ir generuoja papildomą naudą. Apskaičiuota, kad vidutiniškai per metus socialinės investicijos įmonei atneša iki 45% siekiančią grąžą.
Procentus pavertus realiomis sumomis, skaičiai atrodo tikrai įspūdingai. Pavyzdžiui, siuntų vežimo kelių transportu lyderė UAB „DPD Lietuva“, optimizuodama logistikos procesus, kad sumažintų aplinkos taršą, gavo net 586.000 Lt per metus siekiančią naudą. Įmonė sumažino išlaidas kurui, o socialinė šio projekto nauda – sumažėjęs neigiamas poveikis aplinkai.
Panašiais stulbinamais rezultatais gali pasigirti ir susisiekimo komunikacijų statyba bei projektavimu užsiimanti UAB „Tvirta”. Perdirbdama statybines atliekas į antrinio panaudojimo statybines medžiagas, bendrovė sumažino tiek kelių tiesimo žaliavoms reikalingas sąnaudas, tiek statybinių atliekų kiekius. Bendra šios socialinės iniciatyvos nauda buvo per 310.000 litų.
Žinoma, kaip ir dauguma verslo sričių, investicijų į socialinę atsakomybę grąža nebūtinai būna lygiavertė. 43 Lietuvoje veikiančių įmonių analizė parodė, kad, priklausomai nuo socialinės atsakomybės veiklos pobūdžio, grąža įmonėse gali svyruoti nuo itin aukštos – 318% (tai reiškia, kad investicijos atsiperka daugiau nei tris kartus), iki neigiamos – -52%. Detali 10-ies įmonių analizė parodė, kad didžiausią naudą įmonėms kuria į darbuotojus orientuotos socialinės iniciatyvos – jos vidutiniškai sukuria 133% pridėtinę vertę. Tuo tarpu mažiausia grąža gaunama iš aplinkosaugos socialinių projektų – vidutiniškai 33%. Neigiama grąža dažniausiai būdinga projektuose, pasižyminčiuose perteklinėmis investicijomis į vertės nekuriančias veiklas.
„EY” atlikta studija atskleidė, kad didžiausią grąžą iš socialinių projektų gauna tos įmonės, kurių veikla, verslo strategija ir modelis yra glaudžiausiai susiję su socialinės atsakomybės veiklomis. Kitaip tariant, tikslingai paskirtos investicijos atneš naudą ne tik visuomenei, bet ir bendrovei.
Šioje vietoje išryškėja pagrindinė Lietuvos verslininkų problema – į socialinę atsakomybę jie nežiūri kaip į naudą jų bendrovei galinčią atnešti sritį: į socialinius projektus žvelgiama kaip į paramą, aukojimą, dalies pajamų atsisakymą visuomenės labui. Daugelis įmonių apsiriboja kasmetinio biudžeto skyrimu tokio pobūdžio projektams ir retai analizuoja šių lėšų ekonominį naudingumą bei investicijų rezultatus.
Siekiant išnaudoti visas pelną generuojančias galimybes, į socialinei atsakomybei skiriamas investicijas verslininkams reikia žvelgti taip pat, kaip ir nekilnojamam turtui ar akcijoms skiriamas lėšas. Norint veikti efektyviai ir kartu kurti realią pridėtinę vertę visuomenei, svarbu įvertinti socialinės atsakomybės veiklų ekonominį naudingumą. Tam reikalingi atskiri mechanizmai ir priemonės.
Visų pirma, bendrovėms svarbu tinkamai suplanuoti investicijas į socialinės atsakomybės iniciatyvas: aiškiai apsibrėžti investicijoms keliamus tikslus bei laukiamus rezultatus. Didžiausią naudą įmonėms atneša tos iniciatyvos, kurioms bendrovė gali padaryti didžiausią poveikį ir kur ji turi sukaupusi didžiausią patirtį. Pavyzdžiui, bankui pigesnių paskolų išdavimas energijos efektyvumą skatinantiems projektams yra geresnė investicija nei paprastas elektros taupymas savo patalpose.
Įmonėms, investuojančioms į socialinę atsakomybę pravartu paskirti ir už šią sritį atsakingus vadovus. Per pastaruosius metus nemažai įmonių prisijungė prie nacionalinių atsakingo verslo įmonių tinklų. Čia įsipareigodamos teikti ir viešinti savo nefinansinės atskaitomybės ataskaitas, jos yra priverstos vertinti tiek finansinius, tiek ir ne finansinius veiklos rezultatus. Kitaip tariant, dėmesys darnios plėtros ataskaitoms tapo aktualia veiklos vertinimo dalimi. Už socialinę įmonės atsakomybę atsakingas vadovas palengvintų projektų koordinavimą, užtikrintų didesnį jų efektyvumą ir aiškiai apibrėžtą gaunamą naudą.
Šiandieniniam Lietuvos verslui svarbu suvokti, kad, kaip ir bet kuri kita organizacijos veikla ar procesas, socialinės atsakomybės iniciatyvos turi būti nuolatos vertinamos pagal mažėjančių sąnaudų ir/ar gaunamų papildomų pajamų santykį. Socialinė atsakomybė nėra tik teigiamą bendrovės reputaciją padedantis formuoti elementas, ji gali atnešti realią grąžą. Tačiau tam svarbu keisti nusistovėjusį verslininkų ir vadovų požiūrį. Tikiu, kad geri pavyzdžiai bus užkrečiantys.
