2015-01-20 23:01

Šešėlinė bankininkystė gali būti ir baubas, ir draugas

Po įstojimo į euro zoną didesnėje žaidimų aikštelėje atsidūręs Lietuvos bankų sektorius su didesnėmis galimybėmis turėtų sulaukti ir didesnės konkurencijos, įskaitant ir iš vadinamosios šešėlinės bankininkystės sektoriaus. Savaime šis sektorius nėra blogas ir kai kuriose šalyse sudaro reikšmingą finansų rinkos dalį, bet kartu kelia ir grėsmių.
Dabar pasaulinėje finansų sistemoje palankios sąlygos vešėti šešėlinei bankininkystei. Juditos Grigelytės nuotr.

Citata Šešėlinė bankininkystė negalėtų būti laikoma visaverte bankų alternatyva, tačiau ji užima tam tikrą nišą finansinių paslaugų sektoriuje ir papildo kredito įstaigų teikiamas paslaugas.


Komentarai
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
„Konkurencija taip pat didėja šešėlinėje bankininkystėje.“

Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius:
„Tai, kad atsiranda tokių bendrovių, irgi reiškia, yra kažkas pražiopsota tarp bankų, kurie ieško turtingų klientų, todėl jiems nerūpi tie žmonės, kuriems reikia mažų pinigų.“ Išaugusi konkurencija šiais metais bus vienas iš iššūkių Lietuvos bankų sektoriui, įsitikinusi Lietuvos skolintojus vienijanti Lietuvos bankų asociacija. Po Europos centrinio banko (ECB) priežiūros sparnu atsidūrę bent trys ketvirtadaliai Lietuvos bankų sektoriaus ne tik įgis priėjimą prie pigių pinigų, skolinamų ECB įgyvendinant lengvatinio skolinimo operacijas, ir galės lengviau konkuruoti su finansavimo šaltinius iš kontroliuojančių bankų turinčiais Skandinavijos bankais. Kartu su galimybėmis esą padidės ir išorės konkurencija, ypač su šešėlinės bankininkystės atstovais.
„Vietiniai bankai taip pat gali disponuoti ECB pinigais, ir tai reiškia išaugusią konkurenciją viduje, bet konkurencija taip pat didėja ir šešėlinėje bankininkystėje. Kai kurios paslaugos jau gali būti teikiamos ne bankų, o įstaigų, kurios teikia ir paskolas, ir mokėjimų paslaugas, ir gali pakeisti paslaugas, teikiamas bankų. Atsižvelgiant į išaugusią konkurenciją, labai svarbu bankams tenkinti klientų poreikius ir būti konkurencingiems“,– sako dr. Stasys Kropas, LBA prezidentas.
Pasak p. Kropo, šešėlinė bankininkystė turėtų būti suprantama plačiąja prasme – kaip veiklos sektorius, teikiantis bankines, tačiau nereguliuojamas paslaugas.
„Kas nors gali skolinti savo pinigus, pradėti skolinti gali investicinės bendrovės, atlikti mokėjimus gali mokėjimo įstaigos ir panašiai. Šešėlinė bankininkystė gali teikti tam tikras bankines paslaugas“, – aiškina LBA prezidentas.
Pasak jo, šešėlinė bankininkystė ir užsienio bankų konkurencija esą bus tai, kas neleis Lietuvos bankams didinti paslaugų kainų, kai turės iš ko nors padengti papildomas sąnaudas atsiradus būtinybei įmokėti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų įnašus į ECB.
52795
130817
52791