Nekilnojamasis turtas: vilioja visus, tik ne kapitalo rinkos dalyvius

Lietuviams noras investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) įaugęs į kraują, tačiau absoliuti dauguma sandorių šalyje finansuojama nuosavomis ar iš banko skolintomis lėšomis. Tačiau pažangioje ekonomikoje į NT įsigijimo finansavimą turėtų būti įtraukta ir kapitalo rinka, kurios dalyviai Lietuvos NT rinkoje šiuo metu veikia tik epizodiškai. Rusijos centriniam bankui (RCB) bent trumpam pavyko pristabdyti rublio nuvertėjimą imantis dviejų rizikingų žingsnių. Šalies centrinė finansų institucija anksčiau, nei planuota, paleido rublį svyruoti visiškai laisvai ir nusprendė sumažinti likvidumą šalies finansų sistemoje.

Mažai kas ginčytųsi, kad NT sektorius yra vienas iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos plėtros variklių, o akademinėje ekonomikos literatūroje teigiama, kad išplėtotas NT sektorius turi didelę įtaką teigiamai ekonomikos plėtrai. Tačiau Baltijos šalių NT rinka kol kas nėra aukšto išsivystymo lygio dėl vienos paprastos priežasties – kapitalo rinka beveik nėra įtraukta į NT finansavimą.
Kitaip tariant, Lietuvoje veikia vos keli kolektyvinę investavimo į NT galimybę siūlantys NT fondai, į NT investuojančius užsienio investicinius fondus šalyje galima suskaičiuoti ant dviejų rankos pirštų, o pensijų fondai į NT visai neinvestuoja.