Alternatyva Rusijai – gamyba pagal užsakymą

Kol stringa prekyba su Rusija, Lietuvos maisto perdirbėjai gali pasižvalgyti alternatyvos Vakaruose, – nors gamyba pagal užsakymą ne tokia pelninga kaip savo prekės ženklo pardavimai, tačiau uždirbti ir apkrauti įrenginius galima.

Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius: „Dabar netgi neaišku, ar verta kurti ir plėtoti savo prekės ženklą didelėse rinkose, nes tai palyginti brangu. Dauguma atvejų patogiau tiesiog bendradarbiauti su prekybininkais, kurie turi kur kas daugiau galimybių plėtoti prekės ženklą nei gamintojas.“
HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.



Komentarai
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas: „Lietuvoje privačių prekės ženklų pardavimai auga, tačiau ne šuoliais.“

Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius: „Perdirbėjams patogiau tiesiogiai bendradarbiauti su prekybininkais.“

Gintaras Bertašius, AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius: „Prieš 6 metus pagal užsakymą gaminome palyginti daug, tačiau nusprendėme kurti su savo ženklu.“


Gamyba pagal užsakymą
Prekybos tinklas arba didmenininkas, kuriam reikia gamintojo, skelbia konkursą. Jame gali dalyvauti įmonės, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, jei konkursą skelbia Vokietijos ar Didžiosios Britanijos tinklai, perdirbėjai paprastai privalo turėti šių šalių prekybos sertifikatus.
Perėjus pirmą etapą, gaminamos bandomosios partijos – tikrinama, ar gaminio kokybė ir skonio savybės atitinka reikalavimus.
Vienas ilgiausių ir sudėtingiausių etapų – dizaino, etiketės ir pakuotės derinimas. Dažnai nuo pakuotės priklauso gaminio kaina lentynoje. Vien šis etapas gali užtrukti iki pusmečio. Kitas variantas, kai parodoje prekybininkas pamato produktą, kuris jam įdomus. Tada tiesiog suderinama pakuotė ir gaminys parduodamas su prekybos tinklo privačia etikete.
Paprastai nuo derybų pradžios iki pirmųjų pardavimų prabėga nuo pusės metų iki metų.


Pranašumai
1. Nereikia investuoti į rinkodarą.
2. Aiškūs užsakymų dydžiai ir užtikrinti, reguliarūs mokėjimai.
3. Užsakymai palyginti dideli, nes prekybos tinklai užsako savo produktus, kuriems parduoti skiria gana daug pastangų.

Trūkumai
1. Nedidinamas gamintojo žinomumas.
2. Pralaimėjus konkursą ir praradus užsakymą tenka ieškoti kito užsakovo ir produkto. Gaminys ir jo prekės ženklas priklauso užsakovui.
3. Pelno marža mažesne, nei dirbant su savo prekės ženklu. Kaina konkursuose gaminti – vienas pagrindinių veiksnių.


Europoje auga
Gaminių, pažymėtų nuosavais prekės ženklais, pardavimai augo 18-e iš 20 rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ nagrinėtų šalių.
Privačios etiketės prekės populiarios Pietų Europoje ir jau susiformavusiose rinkose – Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Šveicarijoje.
Mažmeninių prekybos centrų privačios etiketės atneša daugiau nei pusę visos apyvartos Šveicarijoje (53%) ir Ispanijoje (51%). 40% visų pardavimų riba peržengta Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Portugalijoje.
Viena didžiausių augimo tendencijų Lenkijoje. Per metus privačių prekės ženklų dalis vietos tinkluose padidėjo iki 28%.
ŠALTINIS: „NIELSEN“


Lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas
mlrd. Lt
Bendras Mėsa ir produktai Pieno produktai
2009 m. 4,14 0,43 1,1
2010 m. 4,9 0,46 1,4
2011 m. 5,7 0,59 1,6
2012 m. 7,2 0,62 1,83
2013 m. 7,8 0,63 1,96
ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS Lietuvos gamintojams apsispręsti gaminti pagal užsakymus padeda ir nuolatiniai svyravimai Rusijoje – pelningiausioje rinkoje, kurioje galima dirbti su savo prekės ženklu.
„Gamyba pagal užsakymą pastaruosius kelerius metus – vienas svarbiausių mūsų maisto pramonės sektorių. Po to, kai įstojome į ES ir europiečiai mus atrado kaip gamintojus, niekas neskubėjo vežtis mūsų prekės ženklais pažymėtų gaminių ir jų statyti į lentynas“, – aiškina Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius.
Asociacijos vadovo duomenimis, gamyba pagal užsakymą kai kuriuose sektoriuose gali siekti iki 60–70% mūsų maisto pramonės eksporto į Europą ir Skandinaviją. Rusijoje daugiau dirbama su savo prekės ženklais. Tai istorinis palikimas – lietuviški gaminiai ten dar žinomi ir vertinami. Neseniai Amsterdame vykusioje didžiausioje pasaulyje privatiems prekės ženklams („private label“) skirtoje parodoje dalyvavo ir Lietuvos gamintojų – 17 maisto pramonės įmonių ir 3 higienos prekių bei kosmetikos gamintojai. Šio renginio nuolatiniai lankytojai yra ir mūsų didieji prekybos tinklai.
Ši paroda trečia pagal dalyvių iš Lietuvos skaičių po didžiausių maisto pramonės ir gėrimų parodų „Anuga“ ir „SIAL Paryžius“.
Eksporto kelias
„Eksportuoti į Europą galime tik gamindami pagal užsakymą. Kurti plačiai vartojamus produktus ir juos parduoti su savo prekės ženklais mes per maži“, – pripažįsta Jordanas Kenstavičius, žuvies perdirbimo įmonės UAB „Norvelita“ valdybos pirmininkas.
Gamyba pagal užsakymą sudaro 94% bendrovės, kurios apyvarta 2013 m. siekė 400 mln. Lt, produkcijos. Su savo prekės ženklu šiek tiek parduodama tik Lietuvoje. Ponas Kenstavičius sako, kad ne visiems tinkamas toks kelias, kaip „Vičiūnų“ įmonių grupės, kuri daugumą savo produkcijos realizuoja su savo prekės ženklu. Jie sėkmingai pataikė į nišą, nes produktas, kurį gamina, buvo palyginti naujas ir jo pardavimai pasaulyje augo kartu su įmone. „Jei bendrovė gamina tradicinius produktus, apie prekybą su savo prekės ženklu galima galvoti tik Lietuvoje. ES išreklamuoti kurios nors bendrovės ženklą ir su juo įsitvirtinti rinkoje sudėtinga“, – dėlioja p. Kenstavičius.