Lietuviška opera: apie karą ir meilę

Kompozitorė Onutė Narbutaitė. Martyno Aleksos nuotr. 2014-ųjų vasarą sueis 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Pirmoji šių metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) premjera taip pat bus apie karą ir meilės ilgesį. Vasario 21 ir 22 d. teatre vyks pasaulyje plačiai pripažintos lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera. Operą kompozitorė sukūrė pagal Rainerio Marios Rilke poemą „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“, kuri buvo ypač populiari Pirmojo pasaulinio karo metais.
Įdomu, kad poemos vertimą į įvairias kalbas anuomet buvo galima rasti daugelio kareivių kuprinėse abiejose fronto pusėse. Pati poema pasirodė 1906 m., o kūrinį įkvėpė šykštus 1664 m. įrašas šeimyninėje rašytojo kronikoje apie tolimo giminaičio ankstyvą mirtį karo lauke, patyrus pirmąją meilės naktį.
Gintaro Varno režisuotame pastatyme veiksmas vyks dviejose laiko ir istorijos juostose – XX a. pradžioje ir XVII a. Taigi skambant „charizmatiškai melancholiškai“ O. Narbutaitės muzikai (taip apie ją rašė garsus amerikiečių kritikas Richardas Taruskinas), scenoje bus kuriami du vaizdiniai pasauliai – praėjusio amžiaus pradžios secesijos ir XVII a. baroko. „Ši opera nėra tiesioginis teksto perdainavimas, greičiau tai interpretacija ir net improvizacija Rilke siužeto pagrindu. Operos siužetas – karas ir meilė, tiksliau – meilės ilgesys ir apskritai ilgesys įvairiomis prasmėmis. Į siužetą įsiterpia Korneto sapnai“, – pasakoja kompozitorė. Korneto sapnų vaizdinius inspiravo kitas literatūrinis šaltinis – taip pat austrų menininko Oskaro Kokoschkos 1907 m. parašyta ir iliustruota knyga „Die traumenden Knaben“ („Sapnuojantys berniukai“). Operoje skamba ir kitų poetų tekstai: Pirmajame pasauliniame kare savanoriu tarnavusio poeto Georgo Traklio, Charles'o Baudelaire'o, Oskaro Milašiaus, Johanno Wolfgango Goethe, Paulio Celano ir Jacques'o Prevert'o kūrinių eilutės. Pasak O. Narbutaitės, visuma sudaro savotišką mozaiką, kurios „cementas“ yra Rilke poema.
Pažvelgus į lietuviškos operos raidą matyti, kad tikrai ne meilės ir juo labiau erotiniai motyvai daugiausia domino kompozitorius. Vytauto Klovos „Pilėnų“ ir daugelio kitų lietuviškų operų dėmesio centre – herojiški arba istoriniai motyvai. Pvz., iki „Pilėnų“ bene populiariausia lietuviška opera buvusi Jurgio Karnavičiaus „Gražina“ (1933) pasakoja apie legendinę kunigaikštienę Gražiną, kuri kaip nežinomas šarvuotas riteris išvedė kariuomenę į mūšį prieš kryžiuočius ir žuvo. Kita žinomesnė opera buvo Balio Dvariono „Dalia“. Jos pagrindinė veikėja myli neturtingą Jurgelį, bet operos esmė yra tuo metu aktuali (opera pastatyta 1959 m.) klasių kova. Mūsų laikais, 2003 m., pastatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“ buvo skirta Mindaugo karūnavimo sukakčiai paminėti. Ir nors to paties B. Kutavičiaus opera „Lokys“ (2000) jokiais herojiniais motyvais nepasižymi, veiksmo vieta – gūdus dvaras XIX a. Žemaitijoje, tačiau meilės subtilumų ir šioje operoje nerasime. Vis dėlto lietuviškų operų apie meilę būta. Du ryškūs pavyzdžiai – Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“ ir Vytauto Barkausko „Legenda apie meilę“, pastatytos LOBT 1980 m. ir 1975 m. Tačiau ar prisimename šiandien šias operas? Visuotinėje sąmonėje sąvoka „lietuviška opera“ siejama su iki šiol patriotiškumo ikona laikomais „Pilėnais“.
„Korneto“ poetinę erotizmo atmosferą lėmė ir siužeto pasirinkimas. „Tai opera apie labai jauno žmogaus atėjimą į suaugusiųjų pasaulį su visomis savo baimėmis ir kompleksais, erotinėmis svajonėmis, ilgesiu, – sako Gintaras Varnas. – Herojus patiria vieną meilės naktį ir toji naktis jį pražudo. Apie jauno žmogaus žingsnį į gyvenimą. Tai opera apie iniciaciją – berniukas tampa vyru, ir tai jam kainuoja gyvybę.“ Tačiau „Kornetas“ nėra realistinė opera. Pasak G. Varno, poetinės impresijos čia susipina į audinį – savotišką didžiulį išplėstą dviejų valandų eilėraštį, turintį ir muziką, kuri yra šio didžiulio eilėraščio kraujas.
Kostiumus sukūrė Juozas Statkevičius, scenografiją – Medilė Šiaulytytė. Pastatymo muzikos vadovas Robertas Šervenikas, dirigentas Julius Geniušas, vaizdo projekcijų autorius Jurgis Sakalauskas, choreografė Elita Bukovska (Latvija). Pagrindinius vaidmenis kuria Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus (Kornetas), Eglė Šidlauskaitė ir Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė, Markizas), Gunta Gelgotė (Sapnų mergaitė), taip pat dainuos Laura Zigmantaitė, Vilija Mikštaitė, Raimundas Juzuitis, Jonas Sakalauskas, Eugenijus Chrebtovas, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Regina Šilinskaitė, Liudas Norvaišas ir kiti solistai.
LNOBT informacija