Devalvacija – ne Baltijos šalims

Ponas Pesala pažymi, kad galėtų draustis nuo Baltijos šalių valiutų rizikos, tačiau „jau seniau nusprendė, kad motyvų devalvacijai nėra“ ir nuo šios rizikos nesidraus.
Vladimiro Ivanovo nuotr. „Baltijos šalys atsidūrusios kitokioje padėtyje, nei Skandinavijos šalys dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kurioms tada devalvacija buvo naudinga, – aiškina Kimas Pesala (Kim Pessala), „Evli“ turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas Suomijoje. Anot jo, Suomijoje devalvacija padėjo išlaikyti didžiules eksporto apimtis, šalis nesiskolino užsienio valiuta, o Baltijos šalių eksportas šiuo metu nėra toks stiprus, be to, įmonės ir žmonės daug skolinosi eurais. “ Todėl motyvų išlaikyti stabilų Baltijos šalių valiutų kursą yra daugiau nei valiutas devalvuoti, mat neaišku, kiek devalvacija padėtų eksportui. O skolininkams tai būtų „labai skausminga – skolos išaugtų mažiausiai 15%.“ Vis dėlto p. Pesala pateikia du galimus scenarijus: jei valiutos nebus devalvuotos, ekonomikų laukia mažesnis nuosmukis, tačiau jų atsigavimas užtruks ilgiau. Įvykdžius devalvaciją „pirmasis skausmas būtų aštresnis, tačiau ir atsigavimas – greitesnis“.
„Galima kaltinti Skandinavijos bankus, kurie atėjo į Baltijos šalių rinką ir skolino kiekvienam. Tačiau gerai tai, kad jie neketina trauktis, o finansiškai šie bankai yra stiprūs ir stabilūs. Nėra reikalo baimintis, kad jiems kas nors atsitiks", – tikina „Evli“ atstovas. Anot jo, nors Baltijos šalyse Švedijos bankai yra išdavę iki 20% savo paskolų ir čia patyrę didelių nuostolių, pačioje Švedijoje bankai problemų neturi – nedarbas tesiekia 4,5%, bankus remia Tarptautinis valiutos fondas, nėra problemų dėl blogųjų paskolų.