Verslo partizanai

Prieš leisdamas pinigus prisimink, kad pirmiau gali panaudoti savo laiką, energiją, kūrybingumą. Sunkmetis priverčia dirbti iš idėjos.

Vladimiro Ivanovo nuotr.
Kristupas Baublys, vyno barų „In Vino“ ir restorano „Rene“ vienas iš savininkų, rinkodaros ir reklamos strategijų kūrėjas, sako, kad jo verslas jam – socialumo reiškinys. Verslanoris didžiuojasi žmonėms, kurie pas jį lankosi. Sunkmetis ar ne, bet formulė „mažomis išlaidomis – daugiau pelno“ verslininkams aktuali visada, ypač, kai mažėjant rinkodaros biudžetams nelieka lėšų brangiai kainuojančių agentūrų ir specialistų siūlomoms rinkodaros bei reklamos strategijoms. Tokiu metu atsiranda verslininkų, ypač smulkiųjų, kurie sako: jei negali reklamuotis televizijoje, tikrai ne viskas prarasta. Priešingai, dar geriau, – esi priverstas pasukti galvą, vadinasi, gali rasti itin konkurencingą sprendimą. Tokie verslininkai save vadina „verslo partizanais“.
Partizanų metas
Verslo partizanai seka vadinamosios „partizaninės rinkodaros“ (angl. „guerilla marketing“) idėjomis. Šis skambus pavadinimas siejamas su 1984 m. pasirodžiusia ir veikiai perkamiausia knyga tapusia Jay‘aus Conrado Levinsono to paties pavadinimo knyga. Apibendrinus ji reiškia paprastus dalykus – sėkminga rinkodara gali remtis ne dideliais biudžetais, bet neįprastais ir kūrybingais sprendimais. Partizaninės rinkodaros idėja, kaip sako jos šalininkai, tokia – prieš leisdamas pinigus prisimink, kad visų pirma gali panaudoti savo laiką, energiją, kūrybiškumą. Rinkodaros specialistai ir stebėtojai sutinka, kad ši kryptis iš tikrųjų gali būti naudinga įmonėms sunkmečiu. VŽ „Savaitgalis“ kalbino verslo partizanais save vadinančius žmones, nusprendusius, užuot graudenusis dėl sunkmečio, pakalbėti apie viltį, sėkmę ir pelną. Skamba siurrealistiškai? Partizanai sako – tuo geriau. Savo kūrybiškumą ir energiją pakylėję „virš realybės“, jie tikina net sunkiu metu galintys efektyviai plėtoti savo verslo idėjas.
Smulkieji ir ne tik
„Partizaninės nuotaikos“ ekonominio klestėjimo metu būdingiausios smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams. Arba tiems, kurie verslą tik pradeda – tada išlaidas tenka skaičiuoti ypač akylai. Tokią rinkodaros kryptį pasirinko Nidas Kiuberis, vienas iš kavos barų tinklo „Coffee Inn“ kūrėjų. „Kai verslą kuri pirmą kartą ir visus pinigus išleidi sofai, kavos aparatui ir veidrodžiui, tenka pasukti galvą, kaip neturint papildomų lėšų paskleisti apie save žinią, pritraukti vartotojų“, – sako p. Kiuberis, kuriam jau ir pravardė prikibo – Nidas „Kofeinas“. Ne veltui, mat vienas partizaninės rinkodaros būdų – susitapatinti su savo prekių ženklu. Pristatydami produktą rinkai šio ženklo kūrėjai ne tik teikė patį produktą – t. y. kavą išsinešti – bet ir atmosferą, nuotaiką. Čia ir pasireiškė ne didelius pinigus, bet daugiau nei įprasta energijos ir kūrybiškumo „suryjanti“ partizaninė strategija: jei klientas, kurio palankumo siekta, yra jaunas miestietis, jam reikėjo „patiekti“ jo mėgstamą atmosferą, o pasiekti – jo naudojamais kanalais. Beje, ne visada mokamais, – taip atsirado ne tik „CoffeeInn“ interneto puslapis, bet ir pats „Kofeinas“ „Facebook“ interneto portale, „CoffeeInn“ tinklaraštis ir t. t. Nidas Kiuberis sako: greičiau ir efektyviau klientus jis pasiekia kas vakarą pats rašydamas tinklaraštį, nei galėtų pasiekti reklaminiais klipais per televiziją. Tūkstančių tai nekainuoja, o laimima daug – už lojalumą vartotojai atsilygina lojalumu. Kitaip tariant – tuo, kas ypač vertinama ir ko siekia bendrovės sunkmečio metu. Remigijus Kalpokas, su partizaninės rinkodaros idealais susijusios alternatyvius reklamos sprendimus siūlančios agentūros „Partizanas“ vadovas, sako, kad steigiant agentūrą knygos apie partizaninę rinkodarą pats dar nebuvo skaitęs. Tokią įmonę kurti paskatino rinkos padėtis – joje karaliavo įmonės, siekiančios monopolizuoti reklamos rinką. Tačiau buvo juntamas ir taikių, mobilių paslaugų, nereikalaujančių didelių investicijų į turinio sukūrimą, poreikis. Taip, anot p. Kalpoko, radosi jų „rezistencinė“ įmonė. Tarp smulkių įmonių, pamėgusių partizaninį kelią, galima pastebėti ir bent vieną didesnę bendrovę. Tai – mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“. Partizaninės rinkodaros taikyti jie nesibaimina rinkai siūlydami ir didelio masto paslaugas. Kaip sėkmingą pavyzdį „Tele2“ rinkodaros direktorius Mindaugas Savickas pateikė bendrovės patirtį Švedijoje, siekiant pradėti teikti fiksuotojo ryšio paslaugas: Švedijoje šių paslaugų monopolį jau sukūrusi kita bendrovė ne itin džiaugėsi gresiančia konkurencija. Valdžios priimti sprendimai „Tele2“ konkuruoti taip pat nepadėjo – bendrovei nebuvo leista naudoti fiksuotojo ryšio numerių pradžios „02“, panašios į iki tol egzistavusią kitos bendrovės – „01“. Naujiems rinkos dalyviams buvo suteikta skaičių kombinacija „007“. Konkurentai trynė rankas – trys skaičiai vartotojams nebus patrauklūs, niekas jų neatsimins.
„Tereikėjo paprastos kūrybinės idėjos. Bendrovė ją rado – pasinaudojo nuoroda į visam pasauliui žinomą populiariosios kultūros personažą – Džeimsą Bondą ir pradėjo reklamos kampaniją: „agentas 007“ padės tau sumažinti sąskaitas. Negana to, jie dar nupirko ir parodė bondiados filmų, o vartotojai naują paslaugą įsiminė labai greitai.