Privatumo nebeliko – kas saugo teises

Gediminas Ramanauskas, advokatų kontoros LAWIN Intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo grupės vadovas: „Kol visuomenė pati nesiims ginti savo teisių, tol duomenų apsaugos srityje Lietuvoje bus štilis. Pavyzdžiui, man keista, kodėl neturtinės žalos nemėgino prisiteisti žmonės, kuriuos neteisėtai filmavo grožio salonas.“

Juditos Grigelytės nuotr.

VŽ skaičius
177
Tiek skundų per 8 mėn. šiemet sulaukė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tai 32 % daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai žmonės daugiausia skundžiasi dėl asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais neturint asmens sutikimo, antroje vietoje – skundai dėl valstybės registruose tvarkomų asmens duomenų, treti pagal skaičių – kreipimaisi dėl neteisėto skolininkų duomenų tvarkymo.
„Informacija apie gyventojų įsiskolinimą ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus yra aktuali problema, todėl daugėja gyventojų skundų dėl neteisėto įtraukimo į jungtinę skolininkų rinkmeną – juolab kad duomenys joje saugomi 10 metų ir neskirstoma, ar žmogus kažkada buvo skolingas kelis šimtus, ar kelis milijonus“, – kalba Algirdas Kunčinas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius. Anot jo, aštrėjant konkurencijai tarp telekomunikacijų bendrovių daugėja besipiktinančių, kad verslas be žmogaus sutikimo naudoja jo telefono numerį rinkodaros tikslais.