Monkės biznis pagal Brazauską ir Butkevičių
O juk pradžia buvo tokia graži ir daug žadanti. Lietuvos žmonėms aiškinta, jog strateginiai investuotojai užtikrins dujų tiekimo saugumą ir stabilias kainas vartotojams dešimčiai metų į priekį. Remiantis tokiais svaičiojimais Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ buvo parduota 68% valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ akcijų.
Taigi paskaičiuokime, nes aš skaičiuoti mėgstu. Lietuva už parduodamas įmonės akcijas iš šių dviejų „investuotojų“ gavo apie 259 mln. Lt. Dar beveik 121 mln. Lt šie pirkėjai investavo į „Lietuvos dujų“ plėtrą, įsigydami papildomą akcijų emisiją. Taigi visas pirkinys jiems kainavo apie 380 mln. Lt. „E.ON Ruhrgas International“ mokėjo maždaug 222 mln. Lt.
„Lietuvos dujos“ 2004 metais uždirbo 68 mln. Lt gryno pelno. Proporcinga šio pelno dalis, priklausanti naujiesiems akcininkams, buvo lygi 52 mln. Lt. Taigi vyriausybė pardavė strateginės įmonės kontroliuojantį akcijų paketą už 7,3 metinius pelnus (arba už 14% metinį pajamingumą). Net visiškai finansų neišmanantis žmogus supranta, kad tai yra labai pigu.
Tai gal buvo priežasčių, kodėl monopolistas su garantuotais klientais, pajamomis ir pelnu, parduodamas taip pigiai? Viešai buvo aiškinta, kad priežastis – stabilios (suprask – nedidėsiančios) dujų kainos. Tačiau kainas nustatančios formulės viešinti neskubėta.
Kas atsitiko su dujų kainomis, mes visi žinome. Tuoj po privatizavimo jos pradėjo kilti kaip ant mielių. Per pirmus tris metus 48%, o nuo 2004 m. iki dabar – daugiau nei du su puse karto. Tai tiek dėl to kainų stabilumo. Mokame ar ne aukščiausią kainą Europoje.
Tuo tarpu kol mes stebėjomės „stabiliai“ kylančiomis dujų kainomis, naujieji akcininkai „melžė“ „Lietuvos dujas“. Nuo 2004 iki 2014 m. kartu jie išsimokėjo 572 mln. Lt dividendų.
Gal šie strateginiai „investuotojai“ modernizavo įmonę ir pakėlė jos vertę? Žvilgtelkim į jos pelną 2013 m. Jis sudaro 75 mln. Lt. Tai tik šiek tiek daugiau nei 2004 m., kai pelnas buvo 68 mln. Lt.
Tačiau gudri schema dar nebaigta. 2014 metais mūsų Vyriausybė nusprendžia išpirkti iš „investuotojų“ akcijas. Pirmieji visas akcijas parduoda vokiečiai. Dosnūs lietuviai iš Vyriausybės jiems pasiūlo 391 mln. Lt. Taigi „investuotojai“, sumokėję 222 mln. Lt, gauna 391 milijoną, plius susirenka 295 mln. Lt dividendų. Ikimokestinis vokiečių įmonės pelnas iš šio privatizavimo sandorio – beveik 464 mln. Lt.
Dar įdomiau yra tai, jog išpirkdama akcijas, vyriausybė už vieną įmonės pelno litą moka ne 8,3 litus (tiek mokėjo „E.ON Ruhrgas International“, pirkdamas akcijas iš Lietuvos), o net 13,3 litus. Įdomu kodėl?
Jei panašią kainą už jų turimą „Lietuvos dujų“ ir nuo „Lietuvos dujų“ atskirtą Amber Grid dalį sumokėsime „Gazprom“ (o premjeras sako, kad gali tekti mokėti ir daugiau), tai Lietuva paklos dar apie 368 mln. Lt, o „Gazprom“ su gautais dividendais bus uždirbęs beveik 488 milijonus litų ikimokestinio pelno.
Štai jums beveik milijardas litų, kurį Lietuva Brazausko ir Butkevičiaus rankomis praktiškai atidavė šiems „investuotojams“ už stabilių dujų kainų pažadus, primenančius makaronų kabinimą ant ausų.
Po tokių sandorių verksmai apie pinigų pensijoms, krašto apsaugai ir t.t. trūkumą atrodo labai panašūs į krokodilo ašaras.
Ir kas galėtų paneigti...
