Laikai, kai bufetas traukė labiau nei scenos žvaigždės

Dabar pasaulinių žvaigždžių koncertų organizatoriai į renginius Kauno „Žalgirio“ arenoje melomanus kviečia pasitelkdami epitetus „rekordinis pasirodymas“, „3D šou“, „įspūdingi šviesų efektai“, o prieš du dešimtmečius Kauno pramogų rengėjai lankytojus žvejojo dešromis ir „zelciuku“.

Apie rizikingus pramogų verslo projektus Kaune skelbia 2005 m. pradžioje „Verslo žiniose“ publikuotas straipsnis „Kaunas – ne Las Vegas“. Jame cituojama pašnekovė – nūnai Seimo narė Dalia Teišerskytė – pažvelgia naujai į tuometes aktualijas. Senus laikus prisimena ir Robertas Stanionis, keletą metų vadovavęs straipsnyje minimai Kauno koncertinei agentūrai „Litart“.

„Prieš dvidešimtmetį buvome naivūs, bet nuoširdūs. Gal tai, kad iš renginių nesiekėme susikrauti turtų, ir pelnė mums sėkmę. Tiesa, ne visi renginiai būdavo sėkmingi, bet mes nebankrutavome. Vienos veiklos kitas papildydavo, – tai mums padėjo išgyventi“, – kalba p. Teišerskytė.

Padėjo išgarsėti

Tuomet veikusi UAB „Gabija“ buvo ne tik vokiečių plaukų kosmetikos atstovė Lietuvoje, bet ir leido tokio paties pavadinimo žurnalą moterims, laikraštį vaikams, valdė modelių agentūrą, grožio saloną, grožio mokyklą, išlaikė Madų ir poezijos teatrą, organizavo įvairius renginius, tarp jų ir grožio konkursus „Mis Kaunas“, šventes „Moteris ir mada“.

Kaip sako pašnekovė, renginių organizavimo sąnaudas padengdavo rėmėjai, parduoti bilietai, o prireikus – ir lėšos, gautos iš „Gabijos“ parduodamos atstovaujamos kosmetikos. „Gabija“ „maitino“ renginius, buvo aktyvi „kraujotaka“ tarp kosmetikos pardavimo verslo ir kitos veiklos, šneka p. Teišerskytė.

„Verslo žinios“ (1995 01 18) rašė, kad „Gabija“, 1994 m. organizavusi šventę „Moteris ir mada“, turėjo 40.000 Lt (apie 11.600 Eur) nuostolį, o „suvedusi „Mis Kaunas“ rinkimų balansą liko be pelno“.

„Tas verslininkas, kuris nesuvokia, kokią reikšmę versle turi reklama, yra pasmerktas žlugti. Truputis pinigų, įdėtų į reklamą, – tai išmesti pinigai, daug pinigų, įdėtų į reklamą, – padvigubina verslą“, – prieš 20 metų aiškino p. Teišerskytė. Tiesa, pašnekovė jau tuomet prasitarė, kad „kai bičiuliai bankrutavo, susėdo į kalėjimus ar nusižudė“, sunkiau ir jai gauti paramos renginiams, nes anksčiau „padėdavo ir Stašaitis, ir Bubnelis, ir Ramašauskas“.

Pašnekovės nuomone, per 20 metų pramogų verslas radikaliai pasikeitė.

„Anksčiau „Gabijos“ renginiuose viską patys darydavome. Dabar į renginius investuojamos didelės lėšos, samdomi prodiuseriai, o ir renginių pajamos solidžios, – svarsto ji. – Nepraturtėjau iš tų renginių, bet ir nebankrutavau. Tačiau tapau žinoma, o tai man padėjo patekti į Seimą 2000-aisiais.“ UAB „Gabija“ veikia iki šiol, taip pat prekiauja plaukų kosmetika ir kirpyklų įranga, įmonei vadovauja Seimo narės sūnus Linas Proškevičius.

Geros dainos ir juokeliai

Apie koncertų lankytojų viliones prieš du dešimtmečius dešromis ir „zelciuku“ koncertinėje agentūroje „Litart“ jau vargiai beprisimenama, o tuometinėmis afišomis dabar melomanus tik prajuokintum. „Mūsų rankos trumpos, bet „tašės“ didelės! Veiks bufetas, bus „zelciuko“, – skelbė anuometinio koncerto afiša. Kitas „Litart“ renginio reklamos pavyzdys: „Geros dainos ir juokeliai, humoras, šokiai, estrada. P.S. Kino nebus, bet veiks bufetas, bus dešros.“

1990 m. veiklą pradėjusi „Litart“, kaip ir tuomet renginius organizavusi „Gabija“, nėra išnykusi iš bendrovių žemėlapio, tačiau pasikeitė jos vadovai, dabar pagrindinė įmonės veikla yra renginių techninės priežiūros paslaugos su „Leggato“ prekės ženklu. Taip pat UAB „Litart“ nuo 2011 m. verčiasi statybomis.

Buvęs tuometinės koncertinės agentūros vadovas p. Stanionis keliolika metų neturi nieko bendro su pramogomis, dabar jis dirba medicinos srityje. VŽ jis sakė, kad tais laikais „būta ne tik nuostolingų, bet ir sėkmingų koncertų“.

Tarp nesėkmingų koncertų prieš dvidešimt metų „Verslo žiniose“ publikuotame straipsnyje tuometinė agentūros atstovė Laima Tamašauskienė priskyrė 1994 m. vasaros pabaigoje vykusį populiariosios muzikos festivalį „Kaunas 94“, šis turėjo 60.000 USD (beveik 55.000 Eur) nuostolių.

„Litart“ vadovai nesitikėjo, kad (renginį – VŽ) ištiks visiška nesėkmė, – rašyta straipsnyje. – Susidomėjimas festivaliu buvo minimalus, nors jame dalyvavo garsi anglų dainininkė Samantha Fox, rusas Vladimiras Presniakovas.“

Tikėtasi, kad festivalio išlaidas padengs žiūrovai: abonementas į du koncertus Kauno sporto halėje kainavo 50–70 Lt (14,50–20,28 Eur), bet žmonių susirinko labai mažai. Gal didelės bilietų kainos daug kam buvo neįkandamos.

„Guodžia, kad nors mugės, kurias mes taip pat organizuojame, duoda šiokį tokį pelną. Tai galbūt išlygins tas dvi svarstyklių lėkštes“, – tuomet teigė p. Tamašauskienė. Pasak p. Stanionio, pajamų „pulsacija“ tais laikais vykdavo nuolat, – finansiškai nesėkmingus koncertus dengdavo pajamos iš mugių, parodų organizavimo, reklamos paslaugų teikimo. Šia veikla be koncertų organizavimo taip pat užsiėmė „Litart“.