Trečdalis internautų blokuoja reklamą

Lietuviai turi ne tik bene sparčiausią internetą pasaulyje, tačiau kartu su lenkais, amerikiečiais ir graikais gerokai dažniau nei kitų šalių gyventojai puslapius internete varto be reklamos – yra įsidiegę jos blokatorius. Tačiau jau yra sprendimų, kaip internete pasiekti ir tuos, kurie bando ignoruoti reklamą.

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ kartu su „Synopticom Ad Research“ atliktas tyrimas rodo, kad 29% 18–50 metų interneto naudotojų Lietuvoje yra įsidiegę reklamos blokatorius „Adblock“ arba „Adblock Plus“.

„Skaičiai kiek gąsdina, juolab kad rezultatuose matote tik tuos respondentus, kurie įvardijo konkretų pavadinimą. Palikome tik tuos, kurie sąmoningai žino, kad naudoja reklamos blokatorius“, – kalba Justas Juozapaitis, agentūros „Media House“ Interneto departamento vadovas.

Pasaulinė „PageFair“ studija rodo, kad dažniausiai internautai bando ignoruoti reklamą Lenkijoje – 33%, JAV – 32%, Graikijoje – 29%, o Didžiojoje Britanijoje tokių tik 17%, Ispanijoje – 16%.

Reklamą internete dažniausiai linkę blokuoti vyrai (Lietuvoje – 64% visų blokuojančių reklamą internete sudaro vyrai, pasaulyje – 60%). Daugiausia reklamą blokuoja 19–29 metų jaunuoliai – atitinkamai 45%. Tarp keturiasdešimtmečių–penkiasdešimtmečių tokių yra 20%.

„Žiniasklaidos planavimo agentūroms ir reklamos užsakovams tenka spręsti vis didesnius iššūkius, nes vartotojai vis išradingiau bando išvengti reklamos.

Jei juokaujama, kad per televizijos reklamą vartotojai perjungia kanalą arba eina teptis sumuštinių, tai interneto žaidėjams dabar tenka imtis ne ką mažesnio galvosūkio, kaip pagrįsti savo skaičius reklamos užsakovams. Kiekviena medija turi silpnybių“, – pripažįsta p. Juozapaitis. Tačiau nereikia į viską žvelgti pernelyg siaurai.

„Tie jaunesni, technologiškai pažengę vyrai juk naudojasi ne vieninteliu kompiuteriu. Galbūt jie reklamą blokuoja darbe, tačiau šios funkcijos nėra įdiegę asmeniniame kompiuteryje, planšetėje ar išmaniajame telefone. Tad iš tikrųjų šis rodiklis gal yra mažesnis nei 29%“, – svarsto p. Juozapaitis.

Reklama kaip turinys

Agentūros ieško ir kitų sprendimų, kaip pasiekti ignoruojančius reklamą. Šiuo metu „Media House“ eksperimentuoja ir didžiuosiuose portaluose testuoja kelių reklamos užsakovų kampanijas, kurias mato tik įsidiegę reklamos blokatorius.

„Šias reklamas padedami interneto portalų įdėjome kaip turinio elementus, o ne kaip reklamjuostes. Tokiais atvejais minusas – negalime matyti visų kokybinių statistinių parametrų. Nežinome, kokia dalis reklamų pateko į vartotojo ekraną, kiek laiko reklama rodyta vartotojui ir pan.“, – kalba p. Juozapaitis.

Rinkos dalyviai planuoja ir socialinius projektus – reklamos, kurios šviestų vartotojus. „Pajamos iš reklamos – pagrindinis portalų pajamų šaltinis. Norėdami skaityti nemokamą turinį, skaitytojai neturėtų ignoruoti reklamos“, – pabrėžia p. Juozapaitis.

„Google“ bando tartis

Galimybių šiai problemai spręsti ieško ne tik interneto portalai ar reklamos užsakovai. Technologijų milžinei „Google“ tai taip pat opus klausimas.

Rinkos dalyviai pusbalsiu šneka, esą pastaroji bando tartis su blokatorių gamintojais, kad reklamjuostės „Google“ paieškoje vartotojų būtų matomos be apribojimų.

Audrius Janulis, interneto reklamos tinklo „Adform“ pardavimo vadovas, taip pat pabrėžia, kad reklamos internete blokavimas – karščiausia šiemetinė tema daugelyje šalių.

„Nėra vieno vaisto šiai problemai spręsti, ir niekas nenori garsiai apie tai kalbėti, tad iš principo dabar vyksta kova tarp reklamos blokavimo sistemas kuriančiųjų ir bandančiųjų juos įveikti, o laimi vis naujesnės versijos ir profesionalesni konkuruojančių pusių technologiniai sprendimai“, – kalba p. Janulis.

Užsakovai nemoka

Kai reklama blokuojama, tinklalapyje vartotojai mato tik tekstinį turinį, o trečiųjų šalių informacija, t. y. reklamos kodai, lieka nematomi, tad už nepamatytą reklamą užsakovai ir nemoka.

„Labiausiai šioje situacijoje nukenčia interneto portalai – jie netenka dalies pajamų, kurias galėjo gauti. Norėtųsi, kad interneto portalai labiau atkreiptų dėmesį į šią problemą, nes tik jie patys gali įvertinti realią padėtį. Dabar tinklalapiai arba to nedaro, arba nenori tuo dalytis. Viešumas čia būtų geras pagalbininkas rinkai, kenčiančiai nuo keistų mitų“, – teigia p. Janulis.

Pasak pašnekovo, šios problemos sprendimas – naršyklių gamintojų ar interneto technologijų bendrovių rankose.

„Kita vertus, nesinori tikėti, kad Lietuvoje šis rodiklis jau siekia trečdalį. Vienuose tinklalapiuose tas procentas gali būti didesnis, kituose – mažesnis. Portalų godumas ir reklamų įžūlumas veda prie to“, – kalba p. Janulis.

Ričardas Baltaduonis, UAB „Lrytas“ direktorius, taip pat sutinka, kad tokius internautų veiksmus lemia per dideli reklamos kiekiai arba nepriimtinos, agresyvios jos formos.

„Tos problemos dar pernelyg aštriai nejaučiame, tačiau niekas nežino, kas bus po metų. Sprendimas gali būti paprastas – reklamos galėtume matyti mažiau, tačiau tada būtų kitokios kainos“, – kalba p. Baltaduonis.

Vytautas Benokraitis, UAB „Delfi“ direktorius, pabrėžia, kad patys didesnės analizės šia tematika nėra darę, bet nesutinka, kad blokuojančiųjų reklamą yra bemaž trečdalis.

„Tokiu atveju būtų stipriai sumažėjęs realių reklamos rodymų kiekis, o jis per pastaruosius kelerius nemažėja. Lietuvoje tokių vartotojų gali būti ne daugiau kaip 5–10%“, – įsitikinęs p. Benokraitis.

Straipsnis balandžio 22 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.