Tinklų investicijų mažiau, bet darbo duoda pramonė

„Pernai tiek prekybos tinklai, tiek pramonės įmonės investavo. Ir smulkesnieji darbo davė. Metai buvo gana neblogi. O šiemet daugiau užsakymų tik pramonė pateikia“, – sako Mindaugas Zabiela, šaldymo įrangos tiekimo bendrovės „Genys“ vadovas.

Jis svarsto, kad tinklų plėtra jau galbūt ir pasiekė ribas. „Lidl“ atėjimas, pasak vadovo, taip pat gali versti senbuvius peržiūrėti plėtros planus. „Bendrovės dar užsiima žemės sklypus, kuriuose mato galimybių, bet ta plėtra šiuo metu labai nedidelė, mažesnė, nei matėme anksčiau“, – lygina p. Zabiela.

Mažesnieji taupo

Jonas Šarkinas, UAB „Orange master“ vadovas, sako pernai pasigedęs ir smulkesnių prekybininkų, firminių gamintojų parduotuvių investicijų į įrangą, kukliau investuoja ir turgavietės.

„Problema turbūt tokia, kad smulkiųjų vis mažiau lieka. Kuo daugiau ateis prekybos tinklų, tuo mažiau jų liks“, – svarsto vadovas. Jis priduria, kad ir investuojantieji dabar aktyviai ieško pigesnės įrangos, klausia ir dėvėtos, neskuba investuoti daugiau.

„Daug investuoja į reklamą, bet ne į įrangą, kurioje laiko prekes. Matyt, įvaizdis yra svarbiau“, – sako p. Šarkinas.

Didiesiems tinklams bendrovė tiekia smulkią atskirą įrangą, kuri užsakoma nebūtinai tik naujoms parduotuvėms, tad ir tendencijas matyti esą sunkiau.

Nedas Karklius, UAB „Rolvika“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad paprastai rinkoje vienais metais daugiau investicijų pažeria vienas prekybos tinklas, kitais metais – kitas, o bendras lygis pastaruosius kelerius metus esą išlieka gana vienodas.

Pavyzdžiui, 2011–2012 m. daug investavo „Iki“, 2013–2014 m. pradėjo investuoti ir kiti, bet investicijų lygis apskritai esą buvo žemas. Nuo praėjusių metų vidurio šaldymo įrangos tiekėjai labiau pajuto „Rimi“ plėtrą, „Maximos“ investicijas Estijoje.

„Labai geri buvo gal tik metai po krizės. Per pačią krizę tinklai viską stabdė, 2011 m. labai atsigavo ir mes turėjome daug darbo nuo pat pirmo ketvirčio, tai būna retai“, – pasakoja p. Karklius. Pasak jo, šiemet pirmą ketvirtį užsakymų taip pat buvo, nors šiuo laikotarpiu bendrovės paprastai tik planuoja būsimus atidarymus. Vis dėlto spurto 2015 m. nesitiki.

Svarbi rinka

Konkurencija rinkoje, pasak įrangos tiekėjų, taip pat aštrėja, tenka stipriai kovoti dėl užsakymų.

„Visam sektoriui įtaką padarė padėtis Rusijoje. Buvo mūsų konkurentų, kurie daugiau dirbo su šia rinka arba turėjo projektų, susijusių su šia rinka. Dabar visi subėgo į Lietuvą“, – sako p. Karklius.

Nemažai įrangos tiekėjų pernai dirbo ir su Baltarusija, tačiau gruodį devalvavus valiutą daugelis projektų čia kurį laiką sustojo. Tik dabar vėl pradedama skelbti konkursus.

Ponas Zabiela pasakoja, kad pernai, ypač paskutinį ketvirtį, Baltarusijoje „Genys“ turėjo nemažai užsakymų.

„Tačiau džiaugsmą užtemdė devalvacija. Praradome nemažai pinigų. Jei ne valiutos kritimas, padėtis būtų buvusi labai gera, o dabar – padarėme daug, bet finansinis rezultatas blogas. Šiuo metu vėl pradėjome dalyvauti konkursuose, bet ten dar sunku“, – sako p. Zabiela.

VŽ rašė, kad prekybos tinklai Lietuvoje 2015 m. numatė atidaryti naujų parduotuvių, nors plėtra kiek kuklesnė nei prieš keletą metų. „Maxima“ šiemet ketina atidaryti 5 naujas parduotuves ir apie 10 atnaujinti. „Norfos mažmena“ suplanavo apie 15 naujų ir atnaujintų prekybos vietų. „Rimi“ plėtros tempas turėtų išlikti panašus į pernykštį, kai duris atvėrė 9 naujos parduotuvės. „Iki“ tinklas planuoja parduotuves intensyviai atnaujinti.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ balandžio 17 d.