Verdiktas: automobilių draudikai negali prašyti atlyginti dalį žalos

Tokį sprendimą TT priėmė nagrinėdamas draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ klausimą, ar draudikai turi teisę taikyti skirtingą draudimo įmoką priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje naudojama transporto priemonė – ar visoje ES, ar tik Lietuvoje.

Prisiima riziką visoje ES

Toks klausimas draudimo bendrovei kilo po ginčo su UAB „Litaksa“. „BTA Insurance Company“ bendrovė, kurios transporto priemones draudė, paprašė atlyginti dalį draudiko nukentėjusiems asmenims išmokėtų sumų už įvykius, kuriuos „Litaksos“ automobiliai sukėlė kitų ES valstybių teritorijoje. Draudimo kompanija teigė, kad draudžiamų transporto priemonių savininkė nenurodė, jog jos bus naudojamos už Lietuvos ribų, todėl skaičiuodamas draudimo riziką „BTA Insurance Company“ neatsižvelgė į šią aplinkybę.

„Litaksos“ nuomone, kompanija neprivalėjo draudiko informuoti apie transporto priemonių naudojimą kitose ES valstybėse, nes tiek nacionalinė, tiek ir ES teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų visoje ES teritorijoje.

Anot TT, ES valstybės privalo užtikrinti, kad vienkartinę draudimo įmoką sumokėję transporto priemonių savininkai turėtų draudiminę apsaugą, galiojančią visoje Bendrijos teritorijoje. Teismo sprendime numatyta, kad draudikas, gavęs draudimo įmoką, iš esmės turėtų prisiimti riziką nukentėjusiems asmenims išmokėti išmokas dėl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonė, nepaisant to, kurioje ES vietoje ji buvo naudojama.

TT nuomone, sąvoka „vienkartinė įmoka“ ir to, kaip ji suprantama pagal ES direktyvą, neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama valstybėje, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, ar visoje ES teritorijoje.

Draudimo kompanija, susipažinusi su teismo išvadomis, nedaugžodžiauja. „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovai į platesnius komentarus nesileidžia ir situacijos bei to, ar keisis Lietuvos draudimo rinka, neskuba vertinti. Bendrovės elektroniniu paštu atsiųstame komentare numatoma, kad padėtis išties keisis.

„Manome, kad tokiose situacijose draudikai turės vertinti rizikas pagal aukščiausius rizikos rodiklius“, – teigiama bendrovės atsiųstame laiške.

Pamelavusių prisidėti nebeprašys

Tomas Rudzkis, Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas, sako, kad jam tekę girdėti, jog draudikai, kai klientai teigia, kad pagrindinį laiką praleidžia Lietuvoje ir artimame užsienyje, ir neketina keliauti po tolimesnes šalis, privalomąjį draudimą parduoda mažesne kaina.

„Tai nereiškia, kad draudimo apsauga negalioja tose kitose valstybėse, nes įstatymas numato, kad draudimo apsauga galioja visose vadinamojoje „žalioje kortelėje“ nurodytose teritorijose. Draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kiek apdraustajam kainavo draudimas“, – pabrėžia p. Rudzkis.

Vis dėlto faktą, kai klientas draudimo kompanijai pasako, kad jis važinės vienokiose šalyse, o iš tiesų automobilį intensyviai naudoja kitose valstybėse, draudikas traktuodavo kaip rizikos padidėjimo veiksnį.

„Draudikas tokį elgesį traktuoja kaip draudėjo pareigų nevykdymą. Tad, kai išmokos nukentėjusiems jau būna sumokėtos, į klientą kreipiamasi su reikalavimu grąžinti dalį sumokėtos išmokos. Kitaip tariant, jei nuslėpei informaciją, dabar už tai susimokėk“, – aiškina pašnekovas.

Ponas Rudzkis pabrėžia, kad TT sprendimas nieko nekeičia nukentėjusių atžvilgiu – draudimo išmokų jie sulauks bet kuriuo atveju. Kalba eina apie draudiko teisę klientams taikyti skirtingus apsaugos režimus.

„TT išvada sako, kad ES teisės aktai tokios galimybės nenumato ir klientui, sumokėjusiam įmoką, apsauga turi galioti be jokių įžvalgų. Iš principo, draudikų kompanijoms atimta galimybė atsižvelgti į panaudojimo teritoriją ir taikyti skirtingą draudimo kainą“, – sako specialistas.

Anot jo, draudimo bendrovės privalės įsiklausyti į TT išvadą ir imtis vienokių ar kitokių sprendimų, tačiau ar draudimo įmokos brangs, pasakyti dar anksti.