Galanda košerinius peilius

Prižiūri veterinarai ir dvasininkai

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus ritualinius skerdimus leidžiančiam įstatymui, „Riamona“ tvarko reikalingus dokumentus ir vasarį pradės praktiškai dirbti. Planuojama, kad košerinė (skersta pagal žydų tradicijas) vištiena sudarys 80 t, kalakutiena – 40 t.

„Mums tai gana didelis kiekis. Ateityje, jei viskas bus gerai, tieksime ir košerinius gaminius“, – pasakoja Petras Riauba, UAB „Riamona“ direktorius.

Bendrovė per metus papjauna apie 200 t vištų. Dabar įmonėje dirba 54 žmonės. Pradėjus ritualinį skerdimą reikės daugiau darbo rankų.

Ponas Riauba sako, kad kol kas nerimą kelia tik tai, ar vėl nepakis įstatymai. To nuolat klausia ir potencialūs klientai. Jei staiga bus uždrausta ši veikla – o taip jau buvo nutikę, – bendrovė patirs didelių nuostolių.

„Kiek Lietuvoje mėsos perdirbimo įmonių imsis ritualinio skerdimo, duomenų neturime. Tai priklauso ne nuo mūsų tarnybos, bet nuo religinių bendruomenių, kurios užsako šią paslaugą. Veterinarijos reikalavimai dėl šios veiklos tokie pat kaip įprastam skerdimui“, – pasakoja Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Jis aiškina ir tokio darbo principą: sertifikatą, kad produkcija atitinka košerinio (pagal žydų tradiciją) arba halal (pagal musulmonų tradiciją) maisto principus, išduoda ne veterinarai, bet rabinai arba mulos. Košeriniam skerdimui rabinas kviečiamas iš kitos valstybės, mula gyvena Lietuvoje.

Veš į Europą

Dalį košerinių gaminių „Riamona“ veš į Izraelį, kiti bus platinami Europoje – Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Estijoje. Kai ritualinis skerdimas buvo leidžiamas, bendrovei jis sudarydavo daugiau nei 10% apyvartos. Dabar skaičiai gali būti didesni.

Pernai, palyginti su 2013 m., bendrovės pajamos krito 7%, tačiau metus baigė pelningai. Šiek tiek pigo žaliavos ir kartu produktai. Dalį gaminių įmonės parduodavo savo firminėse parduotuvėse, tačiau dėl nepelningo darbo uždarė 3 iš 5. Nedidėja pardavimai ir Didžiojoje Britanijoje bei Lenkijoje – šalyse, į kurias alytiškiai išveža tradicinius produktus.

„Esame maži ir lankstūs, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau konkuruoti su didžiaisiais gamintojais. Tuo labiau kad vartojimas Lietuvoje neauga“, – aiškina p. Riauba.

Straipsnis sausio 19 d. publikuotas „VŽ Premium“.