Mažais žingsniais į didelę erdvę

Dar pridūrė, kad visą septynių mėnesių kelionę klausysimės vienos elektroninės grupės dainos apie kosmosą, kur skamba žodžiai: „Išsiųsiu jį į kosmosą, kad rastų kitą gyvybę.“ Mintyse ėmiau krautis daiktus neįmanomai kelionei.

Tačiau dabar viskas nebeatrodo taip jau neįmanoma. 2014-uosius kiek daugiau nei tūkstantis žmonių pasitiko žinodami, kad turi galimybę tapti pirmaisiais Marso kolonistais. Gal kada nors tarp jų bus ir lietuvių. Prieš porą metų devyniolikmetis Ernestas Kalabuckas pirmas šalyje pats sukonstravo meteorologinį radijo zondą ir pakėlė jį į 33 km aukštį. Palydovai anksčiau buvo pasiturinčių valstybių privilegija, o štai ir Lietuva ką tik nusiuntė pirmuosius savo palydovus į Tarptautinę kosminę stotį. Žingsnis po žingsnio tampame kosmine valstybe. Kadangi kosmoso tyrimams ribų nėra, pasiekti galime dar daug. Specialistai sako, kad lietuviai turi potencialo kurti kosminę techniką. Kas toliau? Kokių dar laimėjimų kosmose galime tikėtis iš tautiečių?

Tvirtinti, kad pirmieji Lietuvos palydovai atvertė ir pirmąjį šalies kosmoso istorijos puslapį, būtų klaidinga. Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis siūlo atidžiau panagrinėti Lietuvos kosmoso istoriją, nes jos neišmanant naujų technologijų kurti negalima. Juokdamasis priduria, kad lietuvių stiprūs genai kosmoso srityje. Pasirodo, Lietuvos indėlis į kosmoso tyrimus ir atitinkamos technikos plėtrą ne toks jau mažas.

Savarankiški mokslo tyrimai pradėti dar XVII a., Jonui Rudaminai-Dusetiškiui išleidus savo veikalą „Garsiausios teoremos ir problemos“, kuriame rašoma apie naujausius to meto astronomijos atradimus. Visai netrukus pasirodė Alberto Dyblinskio knyga „Astronomijos šimtinė“, atspindinti to meto kosmologines diskusijas. 1650 m. artilerijos inžinierius, raketinės teorijos ir praktikos pradininkas Kazimieras Simonavičius savo knygoje „Didysis artilerijos menas“ aprašė daugiapakopių raketų teoriją. Kiek vėliau daugybę metų lietuviai gerino savo aviacinę techniką. Didžiausi nuopelnai kuriant ir tobulinant lietuviškus lėktuvus tenka Jurgiui Dobkevičiui (lėktuvai DOBI) ir Antanui Gustaičiui (lėktuvai ANBO).

XX a. antroje pusėje Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai aktyviai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos kosmoso pramonės plėtotės. Tyrimus atliko Lietuvos botanikos, biochemijos, energetikos, fizikos institutai. Šalies mokslininkai sukūrė mikrošiltnamį, valdomos gravitacijos įtaisus, gyvybės palaikymo biosensorius, kvantinius vaizdinimo detektorius, kosminių ryšio sistemų jutiklius. Ši ir kita technika panaudota įvairiuose Sovietų Sąjungos įtaisuose ir projektuose.

Lietuviai darbavosi ir Sovietų Sąjungai kuriant daugkartinio naudojimo kosminį laivą „Buran“. Lietuvos tekstilės institutas sukūrė kosminio laivo šilumos izoliacines plokštes, kosmonautų drabužius ir skafandrus, o Kauno technologijos universitetas – ultragarsinį srauto matuoklį. Lietuvis kosmonautas Rimantas Stankevičius turėjo tapti erdvėlaivio vadu. Kosmose yra buvę du lietuvių kilmės kosmonautai – JAV astronautas Karolis Josephas Bobko ir Sovietų Sąjungos kosmonautas Aleksejus Jelisejevas-Kuraitis. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) į kosmoso veiklas ir misijas įtraukė per šimtą lietuvių kilmės mokslininkų ir inžinierių.

Suvokus, kad šalis gali būti ne tik kosmoso vartotoja, bet ir kosmoso projektų dalyvė bei technikos tiekėja, 2009 m. įkurta Lietuvos kosmoso asociacija, o 2010-aisiais Lietuvos vyriausybė su Europos kosmoso agentūra (ESA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sukūrus pirmuosius lietuviškus palydovus ir pagaliau tapus kosmine valstybe, NASA skrydžių bazėje Valopso saloje tarp JAV, Ukrainos ir Švedijos vėliavų iškelta ir lietuviška trispalvė.

Kosmoso darbininkai

Šių metų pradžioje pirmieji lietuviški nanopalydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ nešami raketos „Antares“ iškeliavo į Tarptautinę kosminę stotį. Iš ten vasario pabaigoje palydovai turėtų būti paleisti į atvirą kosmosą ir pradėti misijas.

„LituanicaSAT-1“ misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis neskuba lietuviškų palydovų vadinti didžiausiu šalies laimėjimu kosmose. Aišku, tai pirmas savarankiškas nepriklausomos Lietuvos žingsnis kosmose, tačiau tik pradžia. L. Mačiulio manymu, palydovus didžiausiu laimėjimu bus galima laikyti tik tada, kai abi misijos pasiseks.

Jaunasis specialistas svarsto, kad lietuvių susidomėjimą kosmoso technikos plėtra lėmė įvairios priežastys. Viena jų – vos prieš kelerius metus įkurta Lietuvos kosmoso asociacija. Reikšminga ir kasmet organizuojama „Space Economy in the Multipolar World“ (SEMWO) („Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“) konferencija, suburianti įvairių šalių mokslininkus ir inžinierius diskutuoti bei dalytis idėjomis. Perspektyviems inžinieriams suteikta galimybė atlikti praktiką NASA. Šios priežastys paskatino jaunus žmonės ne tik šnekėti, o ir veikti. Pirmieji Lietuvos palydovai – puikus to įrodymas.

L. Mačiulis apie būsimus lietuvių laimėjimus kosmose kalba entuziastingai ir šypsodamasis tikina, kad mes galime pasiekti dar daug. Svarbiausia – niekada nesakyti „niekada“.

Kosminės technikos plėtra aktyviau domėtis imta dar ir todėl, kad nanopalydovai tampa vis labiau ekonomiškai patrauklūs. Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas, džiaugiasi, kad pastaraisiais mėnesiais mažųjų palydovų įvairiose valstybėse buvo paleista daugiau nei per kelerius metus. Dabar jie įdomūs ne tik universitetams, o ir kompanijoms, naudojančioms mažuosius palydovus savo paslaugoms teikti. Čia V. Tomkus ir mato Lietuvai puikią progą pradėti palydovų komponentų gamybą arba orientuotis į paslaugas. Panašią nuomonę 2011 m. vykusioje SEMWO konferencijoje yra pareiškęs ir buvęs NASA astronautas K. J. Bobko. Pasak lietuvių kilmės astronauto, Lietuva turėtų prisidėti prie kosminių laivų detalių gamybos, įvairių tyrimų ir eksperimentų.

Kalbėdamas apie palydovus, S. Lapienis taip pat įžvelgia neblogą nišą verslui. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad mažieji palydovai pranašūs tuo, kad gali būti toli nuskraidinti, o mūsiškiai dar turi ir galingus procesorius, vaizdo bei fotokameras. Palanku, kad kosmoso sritis vienija daug Lietuvoje gerai išplėtotų mokslo šakų: robotiką, lazerius, biotechnologijas, informatiką. S. Lapienis teigia, kad įmanoma naujus mūsų išradimus panaudoti didžiųjų valstybių kuriamose kosmoso programose, ir prognozuoja šviesią ateitį Lietuvos mokslininkams ir inžinieriams.

Žemė 2.0

Seras Arthuras C. Clarke’as dar 1952 m. savo romane „Marso smėlynai“ aprašė Žemės kaimynės kolonizavimą. Žymus fantastas dabar gali stebėti, kaip kadaise atrodžiusios neįmanomos svajonės po truputį tampa realybe.

2013 m. balandį Nyderlandų bendrovė „Mars One“ pradėjo pirmųjų Marso kolonistų atranką. Iš daugiau nei 200 tūkstančių panorusių įspausti savo pėdas Raudonosios planetos paviršiuje atrinkta kiek daugiau nei tūkstantis pretendentų. „Mars One“ ketina pasirinkti keturis fiziškai ir psichologiškai pajėgiausius žmones ir 2024-aisiais išskraidinti į Raudonąją planetą.

Norą išsilaipinti Marse pareiškė ir penki lietuviai. Jauniausiam entuziastui – dvidešimt vieni, vyriausiam – penkiasdešimt dveji. Visi savo prisistatymo filmukuose pasakojo, kaip seniai svajoja apie tokią galimybę, bet nei svajonės, nei asmeniniai kiekvieno vyro gebėjimai neįtikino komisijos išrinkti bent vieno lietuvio į antrąjį projekto etapą. Tačiau neverta nusivilti, nes „Mars One“ ilgainiui išsiųs daugiau žmonių į Marsą. Gali būti, kad po kelių dešimtmečių tokios kelionės taps visai įprastos, o tada įguloje bus ir lietuvių.

L. Mačiulis mėgsta cituoti NASA „Ames“ tyrimų centro direktorių Simoną P. Wordeną, manantį, kad žmones tyrinėti kosmosą verčia trys svarbiausi klausimai: Iš kur atsirado gyvybė? Ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Kokia žmonių ateitis visatoje? Pastarasis klausimas verčia L. Mačiulį pagalvoti apie Marso kolonizavimą. Jis teigia, kad žmonių išsikėlimas gyventi į kitas planetas tėra laiko klausimas. Neaišku, kada žmonijai gali iškilti pavojus Žemėje, todėl geriau turėti atsarginį planą.

S. Lapienis pritaria, kad Žemėje greičiausiai susidarys nepalankios gyventi sąlygos. Turbūt tokie pokyčiai bus lėti, tad pravartu jau dabar pradėti kurti galimybes gyventi kitur ir skatinti tokių projektų kaip „Mars One“ atsiradimą.

V. Tomkus į Marso tyrimus ir galimą kolonizavimą žiūri entuziastingai. Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas mano, kad žmonių smalsumas šioje srityje paskatins naujų atradimų etapą. Bus sukurta naujų technologijų ir nišų verslui. Aišku, pirmieji tokie skrydžiai bus labiau skirti pažinimui, svarsto V. Tomkus, bet pralaužus ledus atsivers naujų teritorijų, kuriose atsiras daug naujos veiklos ir galimybių plėsti rinkas.

Vienoje iš savo kalbų Peteris Hulsrojus, Europos kosmoso agentūros Teisinių reikalų ir išorinių ryšių skyriaus direktorius, pabrėžė, kad visos pasaulio šalys yra susijusios su kosmosu. Lietuvai tereikia savęs paklausti, ar ketiname būti tik kosmoso vartotojai, ar norime tapti tiekėjų tinklo dalimi ir prisidėti prie kosmoso technologijų plėtros. Šiemet nepriklausoma Lietuva jau įrodė pasauliui norinti ir galinti kurti kosminę techniką. Lietuviai padarė pirmąjį šuolį kosminės valstybės link.