Užsieniečius samdančiam verslui gali tekti statyti bendrabučius
Asociacijos „Linava“ nariams, pagal asociacijos anketinių apklausų duomenis, 2013 m. trūko apie 2.010 vairuotojų. Darbo biržos duomenimis, 2013 m. Lietuvos transporto bendrovėms trūko per 8.700 visų kategorijų vairuotojų.
Baltarusių paslaugos žymiai brangtų
Didžioji dalis vežėjų problemą sprendė samdydamos vairuotojus iš Baltarusijos, Rusijos. Pavyzdžiui, Mažeikiuose įsikūrusi transporto bendrovė „Kūbas“ yra įdarbinusi 41 užsienietį ir šiuo metu ruošia dokumentus dar 6 užsieniečiams įdarbinti.
„Pagal naująjį reikalavimą mes turėtumėme pirkti ar nuomoti 658 kv. m gyvenamojo ploto būstą. Įmonė 2013 m. rugsėjį pirko būstą, už kurį mokėjo 60.000 Lt. Jei reiktų aprūpinti visus jau įdarbintus užsieniečius reikalaujamu minimaliu gyvenamu plotu, mums tektų įsigyti ar nuomoti dar 10 panašių butų, tai įmonei atsieitų apie 0,6 mln. Lt, o kur dar išlaidos būsto įrengimui, komunaliniams mokesčiams“, – dėsto Jonas Pudžemis, įmonės vadovas.
Jis įsitikinęs, kad šiuos pinigus įmonė galėtų panaudoti kur kas tikslingiau – darbo sąlygas gerinančioms priemonėms, transporto priemonių atnaujinimui, palankesniam darbo aplinkos kūrimui, nei faktiškam įstatymo raidės laikymuisi.
Transportininkai Lietuvoje nė nenakvoja
Be to, tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojų specifika nereikalauja pastovios gyvenamos vietos, jų buitis ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Vairuotojai, vykdantys krovinių vežimą tarp ES šalių, dažnai į deklaruojamą gyvenamą vietą Lietuvoje negrįžta po 1 mėnesį ir daugiau.
„Šis reikalavimas tik skatins ieškoti galimybių, kaip apeiti numatytus reikalavimus, o tai neturi būti teisinės valstybės siekiamybė“, – dėsto p. Pudžemis.
Vežėjų asociacija „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius antrina verslininkui.
„Mes informavome Seimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Migracijos departamentą, kad naujai svarstomose pataisose turėtų būti išimčių. Kol Lietuvos profesinės mokymo įstaigos neparengia įmonėms reikalingo vairuotojų skaičiaus, vežėjams turi būti sudaryta galimybė įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus, kurie turi profesinės patirties, pasižymi tinkama ir gera kvalifikacija“, – dėsto p. Kondrusevičius.
Skyrienė siūlo darbinti lietuvius
Asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas") vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, sutinka, kad griežtinti gerų specialistų ar specialistų, kurių Lietuvoje trūksta, įdarbinimo sąlygų nereikėtų, tačiau atkreipia dėmesį, kad problemų čia yra ir daugiau.
„Kodėl eilę metų nuolat girdime, kad Lietuvoje trūksta vairuotojų, tačiau padėtis nesikeičia. Juk paruošti vairuotoją didelių investicijų ar sudėtingų naujų technologijų nereikia. Mūsų darbo biržoje – vis dar krūvos bedarbių, žmonėms gauti pašalpą vis dar geriau, nei eiti dirbti“, – dėsto p. Skyrienė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis vairuotojų atlyginimas, nuo kurio buvo mokami mokesčiai, 2010 m. buvo 1.500 Lt/mėn. arba 10 Lt/h neatskaičius mokesčių. Naujesnių duomenų departamentas neturi. Tyrimų bendrovės „Hay Group“ duomenimis, Lietuvoje darbuotojų užmokestis auga neženkliai, vidutiniškai po 3% – 5% kasmet.
Lietuvos darbo birža (LDB) 2013 m. išdavė 5.036 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvoje. 2013 m. jų buvo išduota 8% daugiau nei 2012 m. Pernai daugiausia tokių leidimų gavo vairuotojai (76%).
