Naujoms užduotims prikėlė seną mašiną

Šiuo metu bendrovės „Wirtgen“ karšto regeneravimo technologiją naudojantis įrenginių kompleksas, kurio kaina – maždaug 8 mln. Lt, vienintelis Lietuvoje. „Remix Plus“ dirba keliomis pamainomis – per vieną naktį kelininkai vidutiniškai sutvarko apie 1 km ilgio gatvės ruožą.Prieš „Remix Plus“ aparatą važiuoja dvi mašinos, kurios seną asfaltbetonį įkaitina iki 140 laipsnių. Šis virsta minkšta mase, „Remix Plus“ ją nuskuta, sumaišo ir iš naujo pakloja. Ant viršaus papildomai paklojamas dar 2,5 cm storio naujo asfalto sluoksnis. Iš viso atnaujintos dangos storis siekia 6–7 cm. Be to, pasak „Kauno tiltų“ atstovų, visas asfaltas yra sutankinamas.„Ši mašina tinkama taisyti gatvėms, kurių plotis didesnis kaip 2,6 m, o esama danga tinkama regeneravimui. Karšto regeneravimo technologija tinkama ir intensyvioms Vilniaus gatvėms remontuoti. Projektuojant remontuojamą dangą atsižvelgiama į eismo intensyvumą, esamos dangos stovį, ir pagal tai parenkamas naujo dangos sluoksnio storis ir tipas“, – pasakoja p. Rusevičius.Kelininkai ir Kauno valdžia taip pat pabrėžia šios technologijos ekonomiškumą ir spartų darbą. „Visi „Remix Plus“ aparatu atlikti darbai miestui atsieis apie 16 mln. Lt. O visų tų gatvių rekonstrukcija būtų kainavusi apie 110 mln. Lt“, – pabrėžia Andrius Kupčinskas, Kauno meras.

Remontas ir rekonstrukcija

Tačiau dr. Virgaudas Puodžiukas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas ir buvęs asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius, sako, kad nereikia maišyti remonto ir rekonstrukcijos sąvokų. Anot jo, gatvių rekonstrukcija kainuoja brangiau, nes stiprinamas arba keičiamas pagrindas ir pati danga, dangos konsistencija, sutvarkomi vandens nutekėjimo latakai ir kiti dalykai. Paprasčiau sakant, rekonstruojant kelius ar gatves nuimamas ir iš naujo paklojamas maždaug pusmetrio storio dangos ir pagrindo sluoksnis, o „Remix Plus“ tiesiog sutvarko viršutinį, maždaug 6–7 cm storio, asfaltbetonio sluoksnį.Kita vertus, tai geriau negu kasmetinis gatvių lopymas. Daugiau nei milijardą litų skolų turinti sostinė negali sau leisti padorios gatvių rekonstrukcijos, tad išeitis galbūt galėtų tapti karšto regeneravimo technologija. Tiesa, p. Puodžiukas sako, kad kiekvienai gatvei reikia atlikti atskirus tyrimus ir skaičiavimus, pagal eismo intensyvumą ir transporto priemonių svorį nustatant, ar perklotas asfaltbetonis išlaikys bent metus. Kitu atveju pinigai gali būti išmesti į balą.„Lietuvoje „Remix Plus“ mašina dirba beveik 2 dešimtmečius. Ilgą laiką kelininkai su ja vykdė periodinę automagistralių priežiūrą. Ji buvo sėkmingai naudojama iki 1997–1998 m. Tačiau, bėgant laikui ir didėjant eismo intensyvumui, magistralių dangų stiprumo savybės tapo netinkamos dabartinei apkrovai. Todėl minėtos mašinos atsisakyta, nes ji nestiprina dangos, o tik perkloja. Be to, jos energiniai nuostoliai yra dideli. Ta mašina „Kauno tiltuose“ ilgokai stovėjo. Bet reikia manyti, kad jie dabar atliko reikiamus skaičiavimus ir pakinkė ją darbui miesto gatvėse. Kaip seksis, pamatysime po 2–3 metų. Jei asfaltas Kaune vis dar bus geras, vadinasi, skaičiavimai buvo atlikti gerai“, – svarsto p. Puodžiukas.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 26 d.