„Švaros broliai“: ko neapžiosime, tą parduosime
Pasak p. Kinderio, jų įmonė turi pinigų investicijoms, todėl ir ieško laisvų nišų, kur dar būtų galima kažką padaryti ir iš to uždirbti.
„Situacija sostinės automobilių plovimo rinkoje tikrai keisis. Atidarę bekontaktę plovyklą mes šį procesą gal tik paspartinome, - teigia p. Kinderis. - Atsiradus tokioms plovykloms didžiausias kiekis rankinių plovyklų išnyksta per penkerius metus“.
Jo žiniomis, Lenkijoje per 10 metų neliko 80% rankinių plovyklų. Tačiau veikia apie 2.000 bekontakčių savitarnos plovyklų, kurių skaičius išaugo per pastaruosius 7 metus.
„Jeigu gali kažką modernizuoti, tu ir stengiesi tai padaryti. Pavyzdžiui, patalpų valymo modernizuoti nepavyktų“, - aiškina p. Kinderis, kurio valdomam holdingui priklauso ir patalpų valymo paslaugas teigianti kompanija „Adesoma“.
„Švaros brolių“ ir Ko pajamos 2013 m. siekė 6,045 mln. Lt. Palyginti su 4,235 mln. Lt 2012 m., jos išaugo 42,7%. Ikimokestinio pelno įmonė 2013 m. gavo 38.309 Lt. Tuo metu 2012 m. automobilių valymo paslaugas teikianti bendrovė uždirbo 270.914 Lt, t.y. 7 kartus daugiau, rodo „Registrų centrui“ pateikti duomenys.
Pasak p. Kinderio, pelną pernai mažino investicijos į darbuotojų mokymus ir inovacijas plovyklose. Tam buvo skirta 300.000 – 400.000 Lt.
Milžiniška darbuotojų kaita
„Verslas be žmonių – svajonių verslas, - primena frazę p. Kinderis. – Verslininkai, kurie ilgai vadovauja dideliam skaičiui žmonių, ieško būdų, kaip sumažinti jų skaičių“.
Pirmą plovyklą atidarę prieš 16 metų, šiuo metu „Švaros broliai“ valdo 8 plovyklas, kuriose dirba apie 100 darbuotojų, visose kompanijai priklausančiose įmonėse – daugiau nei 500. Vadovas sako, kad ateityje įmonės darbuotojų skaičius mažės, bet dar jokių konkrečių planų nėra, tačiau „viską parodys skaičiai“. Naujoje bekontaktėje savitarnos plovykloje darbuotojų nebus. Šiuo metu joje vienas žmogus padeda klientams perprasti plovimo programas ir keičia pinigus. Nuo sausio 1 d., kai Lietuvoje bus euras, pinigų keitimo funkciją atliks aparatas.
„Įmonei augant, kartu su darbuotojų skaičiumi auga ir galvos skausmas. Jei per metus priimame 100 naujų darbuotojų plovyklose, tiek pat ir atleidžiame. Tad darbuotojų kaita – šimtaprocentinė. Tačiau visame pasaulyje taip yra, kad jaunimas kurį laiką dirba laikinus darbus. Be to, daug jaunos darbo jėgos nuteka iš Lietuvos“, - teigia p. Kinderis, kurio nuomone, nuo sausio 1 d. įvedus eurą, darbo jėga dar ir brangs.
Ateityje taip pat gali mažėti „Švaros brolių“ valdomų plovyklų skaičius arba dydis. Įmonė tebeturi plovyklų, kurios statytos prieš 12 metų.
„Jose automobilių aptarnaujame 5 kartus mažiau nei anksčiau. Patys sukūrėme sau konkurenciją – kanibalizuojame save kurdami naujas plovyklas. Pavyzdžiui, atidarius plovyklą „Oze“, įmonės pajamos 2013 m. per 5 mėn ir 2014 m. per 5 mėn. išliko tos pačios, nes klientai pasiskirstė per visą mūsų plovyklų tinklą“, - komentuoja p. Kinderis.
Bendradarbiauja su lenkais
Nuo 2013 m. „Švaros broliai“ ir Ko atstovauja Lenkijos gamintojui BKF, kuris yra vienas iš dviejų Europoje, gaminančių bekontakčių plovyklų įrangą. Įmonė ketino šią įrangą parduoti ir Lietuvoje, tačiau per pastaruosius dvejus metus to dar nepavyko padaryti.
„Turėjome įrengti plovyklą, kad potencialūs pirkėjai galėtų patys pamatyti, kaip ji veikia. Prieš kelias dienas buvome sulaukę stambios įmonės iš Telšių atstovo, kuris norėtų įrangą įsigyti. Bet jis iš pradžių taip pat pareiškė norą pamatyti jau įrengtą plovyklą“, - pasakoja p. Kinderis.
„Švaros broliai“ ir Ko ketina parduoti ne tik plovyklų įrangą, bet ir išplėtotus bei dar tik plėtojamus projektus, surasti klientams tinkamus sklypus. Įrangai suteikiama dviejų metų garantiją, šiuo laikotarpiu už jos priežiūra atsakingi „Švaros broliai“.
„Planuojame per 10 metų uždirbti daugiau iš įrangos pardavimų, o ne iš plovyklų. Neuždirbame tiek, kad galėtume užstatyti visą Lietuvą plovyklomis, to ir nesistengsime daryti. Bet tam tikrą laisvą pinigų sumą investuosime į strategiškai geras vietas. Ko neapžiosime, tą parduosime“, - sako p. Kinderis.
Jis tikina, kad šiuolaikiška įranga investuotojui atveria naujas galimybes.
„Jis gali matyti, kuriame poste klientai plauna mažiau, gal ten prastai įranga veikia, kokia statistika skirtingais mėnesiais, gal reikia padaryti kokią akciją. Be to, kompiuterio programos parodo, kiek į jį įmesta pinigų, kokios kupiūros ir pan. Tai sumažina žmogiškojo nesąžiningumo faktorių, t.y. niekas pinigų neįsidės į savo kišenę, o investuotojas dėl investicijų yra ramus“, - kalba p. Kinderis.
Franšizės Kaune dingo, „Švaros broliai“ – grįžta
Šiuo metu įmonės plovyklos veikia tik Vilniuje, bet jau kitąmet trys bekontaktės savitarnos plovyklos atsiras Molėtuose, Kaune ir Klaipėdoje. Į plėtrą 2015 m. ketinama investuoti 3-5 mln. Lt. Paklaustas, kodėl buvo pasirinkti provincijoje esantys Molėtai, p. Kinderis tikina sulaukęs patrauklaus pasiūlymo: „Molėtuose gavome pasiūlymą atsidaryti šalia statomo „Hesburger“ restorano ir „Neste“ degalinės“. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, o statybos prasidės pavasarį“.
„Švaros broliai“ 2012 m. nutraukė turėtas franšizės sutartis Kaune, o 2013 m. – ir Klaipėdoje.
„Nesugebėjome jų valdyti taip, kad atliktų darbą identiškai, kaip ir Vilniuje, kad būtų užtikrinta kokybė. Tuo metu mokestis už pačią franšizę buvo labiau simbolinis. Jeigu normaliai būtume administravę, kainuotų daugiau, nei franšizės mokestis“, - tvirtina p. Kinderis.
Jo teigimu, apie rankinę plovyklą Kaune dar būtų galima pagalvoti, jei ši būtų Kauno „Akropolyje“. Tiesa, bendrovė dar šiemet turėjo atidaryti pusiau automatinę degalinę Kaune, bet tai teko nukelti į 2015 m.
VERSLO TRIBŪNA
Iš šalies gali atrodyti, kad Giedrius Valainis pasiekė viską, apie ką svajoja daugelis vadovų. Jo valdoma kruizinių laivų interjero įmonė „Aros Marine“ šiandien patenka tarp penkių didžiausių pasaulyje šio sektoriaus žaidėjų, o užsakymai čia plaukia iš kelių žemynų. Tačiau pats vadovas sako – sustoti ir užmigti ant laurų jie tikrai neketina. Įmonė jau turi ambicingų užmojų, o prieš juos žengiant G, Valainis nusprendė tiek sau, tiek kitiems komandos vadovams mesti iššūkį, atnešusį ne vieną teigiamą pokytį organizacijoje.
Ilgą laiką darbuotojų metiniai pokalbiai buvo matomi kaip privaloma kasmetinė užduotis vadovams ir darbuotojams, o ne galimybė atviram pokalbiui ir ilgalaikiams susitarimams, tačiau šiandien jų vaidmuo vertinamas iš naujo. Nuotolinis ir hibridinis darbo modeliai, skirtingų kartų lūkesčiai ir technologijų plėtra leidžia metinius pokalbius matyti visai kitoje šviesoje – kaip instrumentą, padedantį išlaikyti ryšį, jausti organizacijos pulsą ir net formuoti naujas darbo kultūros taisykles.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Asmeninėje kelionėje netikslumai dažnai „nurašomi“ į nuotykį: jeigu viešbutis ne toks, galima pernakvoti kaip išeina, rytoj susirasti kitą, o skambutį klientui nukelti. Darbostogose taip neveikia: čia kiekviena detalė daro tiesioginę įtaką susitikimams, produktyvumui ir komandos motyvacijai. Todėl pagrindinis klausimas skamba paprastai, bet griežtai: ar tiksliai žinote, kur važiuojate, ką gausite vietoje ir kas realiai „pakels ragelį“, jei planas A ims braškėti?
„Ieškome sklypų visoje Lietuvoje, bet mus domina ypač geros vietos. Manome, jog geriausia kurtis šalia populiariausių prekybos centrų, degalinių, miegamuosiuose rajonuose, kur yra didžiuliai automobilių srautai. Svarbu, kad būtų patogus privažiavimas“, - vardija p. Kinderis.
Vadovas neslepia, kad daugiausia pajamų atneša Vilniaus „Panoramos“ prekybos centre veikianti plovykla. Čia svarbu ne tik tai, kad „Panorama“ yra arčiausiai miesto centro esantis didelis prekybos centras.
„Palyginti su visais prekybos centrais, jame pirkėjas turi didžiausią krepšelį – važiuoja vidutines ir didesnes pajamas turintys žmonės. „Akropolyje“ iš 10 žmonių gali nupirkti vienas, „Panoramoje“ – 6-7. „Oze“ taip pat renkasi mažesnę perkamąją galią turintys pirkėjai“, - aiškina p. Kinderis.
Strategija žengti į prekybos centrus pasiteisino ir dėl to, kad dabar klientas nėra priverstas laukti, kol bus nuplautas jo automobilis. Tą laiką, pavyzdžiui, galima išnaudoti apsiperkant ar surengiant verslo pietus.
Sunku rasti direktorių
Ponas Kinderis pasakoja, kad jie su broliu 2013 m. po 15 metų direktoriavimo atsitraukė. Iki tol Andrius Kinderis vadovavo valymo įmonei, o Evaldas Kinderis – plovykloms.
„Turėjome daugiau įmonių, kur vadovavo kiti direktoriai. Mes tiesiog jų nekontroliuodavom – vienos įmonės uždirba, kitos tuos pinigus pravalgo. Taip ir vargdavome. Per trejus metus atleidome 5-6 direktorius“, - sako holdingo „Švaros broliai“ valdybos pirmininkas.
Šioje įmonėje yra trys valdybos nariai - abu broliai Kinderiai ir Raimondas Balčiūnas.
„Pastaruoju metu bandome reorganizuoti savo valdomas įmones, optimizuojame veiklą ir taip mažiname kaštus. Vyksta nuolatiniai pokyčiai“, - pabrėžia p. Kinderis, kurio teigimu, iš rinkos greitai dingsta pigiausias paslaugas siūlantys dalyviai, tuo metu ilgalaikį pranašumą gali suteikti tik inovacijos.
Valdančiajai įmonei „Švaros broliai“ priklauso jau minėti automobilių švaros centrai „Švaros broliai“ ir Ko bei patalpų valymo įmonė „Adesoma“ (2013 m. gavo 9,735 mln. Lt pajamų, t.y. 24,6% daugiau nei 2012 m., kai pajamos siekė 7,813 mln. Lt.
Įmonė kontroliuoja ir automobilių priežiūros priemonių gamyba ir prekyba užsiimančią UAB „Diteilas“ (pernai pajamos sumažėjo 48,6%, nuo 2,648 mln. Lt iki 1,361 mln. Lt). bei automobilių kėbulus remontuojančią UAB „Automobilių dažymo sistemos“ (pernai pajamos sumažėjo 37,2%, nuo 1,086 mln. Lt iki 682.860 Lt).
