Turgaus verslas ieško naujo veido ir planuoja plėtrą

Turgaus siūlomos galimybės ir greitos apyvartos rinka vilioja ir stambų verslą. Turgavietėse atsiranda vis daugiau žinomų prekės ženklų: pavyzdžiui, „Samsonas“, „Nematekas“, „Biovela“ prekiauja turguose.

Zitos Sorokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės, teigimu, smulkiam verslui svarbu, kad darbo vieta būtų gerai įrengta ir patogi, kaina nebūtų aukšta.

„Esant tokiai didelei prekybinei konkurencijai, net ir prastesnėje aplinkoje pirkėjai nori patogių sąlygų apsipirkti“, - sako p. Sorokienė, „Gariūnų“ turgavietę pateikianti kaip puikų sugebėjimo susitvarkyti pavyzdį.

Jos nuomone, turgaviečių Vilniuje yra pakankamai, bet pirmiausia jas reikia sutvarkyti. Šiuo metu sudėtingiausia situacija yra su Vilniaus savivaldybei priklausančiomis turgavietėmis, ypač – Kalvarijų turgumi.

Nors sostinės Kalvarijų turgaus nuomos konkursą prieš beveik dvejus metus laimėjo UAB „KTVG“, įsipareigojusi investuoti apie 4 mln. Lt ir pakeisti turgaus veidą, investicijos iki šiol nepajudėjo.

Kol Kalvarijų turgus snūduriuoja, kitose mažesnėse Vilniaus turgavietėse pertvarkomas valdymas, siekiant atsinaujinti ir pritraukti daugiau pirkėjų.

Buvęs miesto tarybos narys vadovauja trims turgavietėms

Anksčiau „City Service“ valdomam „Mano būstui“ priklausančios įmonės „Naujamiesčio būstas“, „Karoliniškių būstas“ ir „Antakalnio būstas“ buvo atsakingos už šių mikrorajonų (Naujamiesčio, Karoliniškių ir Antakalnio) turgaviečių priežiūrą.

Dabar, rugpjūtį, „City Service“ atskyrė Konarskio gėlių turgelį, Karoliniškių turgų ir Antakalnio turgų nuo UAB "Naujamiesčio būstas", o naujai įsteigtoms įmonėms vadovauti paskyrė Gintarą Kazaką, buvusį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį.

Pono Kazako teigimu, veiklas atskirti imtasi, nes su turgavietėmis iki tol niekas nedirbo. Tad nuspręsta jas apjungti ir pradėti tvarkyti. Pasak naujojo valdytojo, permainas "City Service" turgeliuose jis pradėjo dar pernai. Bet tik tapęs oficialiu valdytoju, galės to imtis rimčiau.

Šiuo metu Konarskio gėlių turgelis rekonstruojamas, bet p. Kazako planai nesibaigia ties pokyčiais valdomose  turgavietėse.

„Turiu minčių ieškoti naujų vietų turgavietėms. Manau, kad jų miestiečiams trūksta. Daug įvairių žmonių lankosi turguose. Kaip kad prekybos centrai didmiesčiuose yra pasidaliję pagal segmentus, lygiai taip pat ir turgūs“, - VŽ sakė p. Kazakas, kol kas nenorėjęs atskleisti, kuriose Vilniaus vietose regi potencialą naujoms turgavietėms rastis.

Tačiau pripažino, kad numatoma plėtra yra susijusi su besiplečiančiu Vilniumi ir dygstančiais naujais rajonais.

Pono Kazako veikla nesibaigia ties "City Service" ir "Mano būsto" valdų ribomis. Pagal Registrų centro duomenis, jis dirba ir sostinės Kalvarijų turgaus stebėtojų taryboje - deleguotas Vilniaus miesto savivaldybės. Tiesa, p. Kazakas VŽ patikslino, kad veikla viename didžiausių sostinės turguje baigėsi sulig Vilniaus savivaldybės tarybos nario mandato pabaiga. Jis taip pat yra įkūręs savo įmonę "Vilniaus turgus", tačiau, patikino, kad ji bent kol kas jokios veiklos nevykdo.

Ponas Kazakas atremia abejones, kad vieno asmens veikla skirtingiems savininkams priklausančiose įmonėse gali kelti pavojų sveikai konkurencijai. Pasak jo, konkurencijos čia nėra, kadangi kiekvienas turgus turi savo pirkėją.

„Jeigu atsirastų koks nors turgelis visai šalia, tai būtų konkurencija. Tuo metu dabar Kalvarijų turgus be konkurencijos turi savo pirkėją, Halės turgus - savo pirkėjus, į Ukmergės turgų pirkėjai atvažiuoja daugiau vakarais, o Karoliniškėse apsiperkama nuo 7 ryto iki 14 val, po to neberasi nei pirkėjų, nei pardavėjų“, - pasakojo turgelių vadovas.

Jo teigimu, nors prekeivių rotacija vyksta nuolat, bet 90-95% Karoliniškių, Antakalnio ir Konarskio turgelių nuomos ploto yra visada užimta.

Kauniečiai planuoja plėtrą

Kauno turgaviečių vadovai taip pat nesiskundžia pirkėjų trūkumų ir prekybos vietų užimtumu. Centrinį Kauno turgų, kuris užima 7.000 kv. metrų, ir Vilijampolės turgų valdančio prekybos miestelio „Urmas“ artimiausiuose planuose - turgaus verslo plėtra.

„Regime galimybes plėtrai. Statistiniai perkamosios galios ir prekybos vietų duomenys rodo, kiek tam tikros perkamosios galios žmonėms turėtų būti skirta prekybos vietų ir netgi kvadratų. Jau esame numatę tam tikras vietas, tik kol kas nenorėčiau jų įvardyti. Bet per metus pateiksime naujienų ir mes“, - žada Jonas Plenta, „Urmo“ rinkodaros vadovas.

Jo teigimu, vis daugiau žmonių atsigręžia į turgų.

„Tai galbūt lemia kokybė ir pasirinkimo galimybė, t.y., siūlomas asortimentas. Populiariausia pirkti maisto prekes, nes žmogus kiekvieną dieną nori valgyti“, - sako p. Plenta.

Rinkodaros specialistas atkreipia dėmesį, kad ir prekybos centrai, tarpusavyje konkuruodami, savireklamą papildo turgaus sąvokomis.

„Prekybos centrai savo komunikacijoje pradėjo naudoti tokias sąvokas kaip žuvų turgus, ekologiškų prekių turgus ir pan.

Akivaizdu, jie pamatė, kad vis daugiau lankytojų praranda, nes pastarieji atranda turgų“, - aiškina p. Plenta, pažymėdamas, jog "Urmo" valdomose turgavietėse lankytojų skaičius šiemet išaugo.

Klaipėda investuoja į atsinaujinimą

Vilniečiams ir kauniečiams planuojant turgaviečių plėtrą, Klaipėdoje apie tokius planus kalbama atsargiau. Mat čia skaudžiai juntamas mažėjantis gyventojų skaičius.

„Regime mažėjančio pirkėjų skaičiaus tendenciją. Manau, kad tam turi įtakos emigracija. Per 1,5 metų pirkėjų skaičius sumažėjo apie 10%“, - sako Vidmantas Mickus, Klaipėdos „Naujojo turgaus“ direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams.

Pasak jo, šioje turgavietėje taip pat yra apie 30% laisvų prekybos vietų. Tad apie plėtrą kalbėti kol kas anksti, nes prioritetas yra investicijos į dabartinės turgavietės sąlygų gerinimą.

Šiuo metu į naujo pastato statybas jau investuota 4 mln. Lt, dar 0,5 mln. Lt - į naują stovėjimo aikštelę ir vitrinas.

Ponas Mickus atskleidžia turėjęs paruoštą projektą mažesnio turgelio įkūrimui, bet jo įgyvendinimą laikinai sustabdė finansinės problemos.

Naujiems rinkos dalyviams pasiseka ne visada

Arūnas Dirvinskas, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos pirmininko pavaduotojas, svarsto, jog naujai kuriami turgūs turi rasti savo vietą ir labiau koncentruotis į atskiras sritis, o ne bandyti po savo stogu sutalpinti viską.

Štai Vilniuje šalia Kalvarijų turgaus merdi 2010 m. įkurtas „Sostinės turgus“, priklausantis UAB „Votrungė“ (anksčiau ši įmonė vadinosi „Sostinės centru“ ir „Imortaliu“ – VŽ). Nors skelbiasi esąs vienintelis tikras turgus, tačiau šalia esantis Kalvarijų turgus savo pirkėjų srautu su naujuoju turgumi nepasidalino.

Pono Dirvinsko nuomone, „Sostinės turgus“ vis dar neatranda savo veido. Jis prisimena, kad, vos „Sostinės turgui“ atsiradus, dalis Kalvarijų turgaus prekeivių čia nuomojosi plotus, bet vėliau atsisakė.

„Nuo pat šio turgaus atsiradimo buvo padarytos rimtos klaidos. Nors strategiškai jis yra puikioje vietoje. Bet dėl blogos vadybos ir griežtų sutartinių sąlygų smulkieji verslininkai jį ėmė vertinti neigiamai.

Apskritai, norint tapti rinkos dalyviu, reikia liberaliau žiūrėti į verslo pradžią. Kitaip tariant, užsiauginti verslininkus, juos prisivilioti“, - aiškina p. Dirvinskas, anksčiau vadovavęs Gariūnų prekyvietę administruojančiam UAB „Posūkis“.

Jis paaiškina, kad šiam turgui pritrūko reklamos ir aiškaus vaizdo, kuo jis nori tapti.

„Juk veikianti kebabinė ir maitinimo įstaigos nelabai siejasi su mažmenine prekyba“, - sako p. Dirvinskas.

Ateityje - nedidelių turgaviečių plėtra

Prie tokių „beveidžių“ turgaviečių p. Dirvinskas priskiria ir sostinės Naujosios Vilnios turgų, kuris neišnaudojo geros strateginės vietos, taip pat Jeruzalės turgų, kuriame blogai išdėstyti paviljonai.

Eksperto teigimu, nagrinėjant pokomunistinių šalių tradicijas, matyti, jog kiekviename mikrorajone populiaru turėti nedidelę turgavietę, kurioje vyksta socialinis gyvenimas. Tad ir Lietuvoje verslininkai turi perspektyvą vystyti nedideles turgavietes, kurios būtų orientuotos tik į to mikrorajono gyventojus.

„Tačiau plėtra turi būti gerai apmąstyta. Turgavietė turi turėti konkrečią specializaciją. Jau pasenusi idėja, kad 20 kv. metrų patalpoje turi būti sutalpinta absoliučiai viskas, ir tai ypač taikytina mūsų didmiesčiams“, - apibendrina p. Dirvinskas.

Tuo metu didelėms turgavietėms galioja kiek kitokios taisyklės. Pasak jo, net Gariūnų turgavietėje ne visos galimybės dar yra išnaudotos, čia dar yra vietos naujoms paslaugoms ir prekių segmentams.

„Jei pasinaudotumėme Lenkijos pavyzdžiu, Gariūnuose galėtų atsirasti daugiau išparduotuvių. Asortimentas iš buvusių sezonų, užtat pigesnis. Neseniai Lodzėje atsidarė išparduotuvių centras ir jis puikiai veikia“, - sako p. Dirvinskas, kuris anksčiau buvo atsakingas už Gariūnų administravimą.