Namie spausdintas ginklas
Kelios dienos po to, kai Teksase gyvenantis p. Wilsonas, teisės studentas sukūrė šią naujovę, JAV nacionalinio saugumo departamentas paskelbė apie galimus išradimo pavojus visam pasauliui.
Pareigūnai, atsakingi už teroristinių atakų prevenciją, paviešino trijų lapų ataskaitą apie pavojų visuomenei, kurį kelia šis ginklas, kadangi „niekas negali sustabdyti žmogaus, norinčio jį pasigaminti“.
Gali užmušti
Australijos policija taip pat sužinojo apie išradimą ir iškart nusprendė patikrinti, ar ginklas veikia. Visoms reikalingoms ginklo detalėms pagaminti reikėjo 27 valandų, tačiau surinkimas truko vieną minutę. Iššovę į balistinio gelio kubą jie padarė išvadą, kad tokiu ginklu galima nesunkiai užmušti žmogų – kulka smigo 17 cm, rašo „The Register“. Policijos departamentas mano, kad šie ginklai bus panaudoti nusikaltimams įvykdyti. Tai tėra laiko klausimas.
Atradimas taip pat patraukė Vokietijos kriminalinės policijos biuro (VKPB) ir kitų šalių žvalgybos agentūrų dėmesį. Gegužės viduryje buvo pranešta apie susitikimą Vokietijos kanclerio kanceliarijoje, kuriame aptartas naujasis išradimas. Kol kas vokiečiai neskambina pavojaus varpais.
Vietoje to, Vokietija stengiasi sumenkinti problemą, kadangi „per didelis dėmesys šiam reikalui tik pritrauks didesnį dėmesį“. VKPB atstovas tepasakė, kad „šiuo metu stengiamasi perdaryti gamybinį ginklo procesą“.
Vasarį kalbėdamas apie trimačius spausdintuvus Barackas Obama, JAV prezidentas, sakė, kad trimačiai spausdintuvai „turi galimybę sukelti perversmą visame gamybos sektoriuje“. Tuo metu p. Obama dar nežinojo apie p. Wilsono atradimą.
Karo garbei
Ponas Wilsonas yra ir pernai įsikūrusios organizacijos „Defense Distributed“ vadovas. Pelno nesiekianti įstaiga gegužės pradžioje į savo svetainę patalpino atspausdinamo ginklo „Liberator“ brėžinius. Per kelias dienas juos atsisiuntė daugiau nei 100.000 žmonių.
„Liberator“ pistoletas – mažas, baltas ir turi neįtikėtinai trumpą šaunamąjį vamzdį. Visos jo detalės padarytos iš plastiko. Vienintelė metalinė dalis – skiltuvas (reikalingas iššauti ginkle esančio šovinio kulką) – yra padaryta iš vinies.
Šis ginklas – antrojo pasaulinio karo metais JAV gaminto „FP-45 Liberator“ vienašūvio primityvaus pistoleto kopija. Nors iš pažiūros žaislinis, šautuvas kelia rimtą grėsmę, kadangi jo gamybai tereikia paprasto kompiuterio, interneto, specialaus plastiko, vinies ir trimačio spausdintuvo.
Trimačių spausdintuvų veikimo principas – panašus į paprastų spausdintuvų, tačiau 3D spausdintuvas vietoje rašalo naudoja įvairias medžiagas – popierių, plastiką, metalą. Modeliavimo programa sukuriamas norimas pagaminti objektas. Tuomet spausdintuvas purškia išlydytą plastiką sluoksnis po sluoksnio, kol objektas susiformuoja.
Šie spausdintuvai pinga, todėl juos geba įsigyti ir paprasti vartotojai, kuriems spausdintuvas praverčia gaminant sulūžusias detales, namų apyvokos įrankius.
Kūrėjo namuose
Susitikti su p. Wilsonu nėra sunku – į „Spiegel“ išsiųstą elektroninį laišką jis atsakė per keletą valandų, o po kelių dienų susirašinėjimo atvėrė namų duris.
Išradėjo portretas nenustebino – maždaug 25 m. amžiaus, madingą barzdelę turintis teisės studentas dievina ginklus ir mėgsta apie juos kalbėtis. Šiuo metu jis gyvena Teksase, kur ir lanko teisės mokyklą. Kalbėdamas apie mokslus, jis pamini, jog „nejaučia iššūkių iš bendramokslių ar mokykloje“. Ir, turbūt, vienintelė priežastis kodėl jis ryžtasi ją baigti, yra žinių troškimas, kad „iškilus poreikiui, teisines žinias būtų galima panaudoti įveikiant priešininką“.
Pokalbį su korespondentu p. Wilsonas pradeda nuo minčių apie laisvę.
„Mano pistoletas yra skirtas pažeminti vyriausybes – demokratines ir nedemokratines. Jis skirtas sukelti revoliuciją. Ir jeigu dėl to žus nekalti žmonės, tai bus priimtina auka. Nes, galų gale, laisvei, kaip sąvokai, iškilo pavojus“, – tikina pašnekovas.
Kaip žmogus kalbantis apie chaoso sėjimą šalyje, p. Wilsonas yra ganėtinai svetingas – pašnekovui pasiūlo vandens ir šokoladinių sausainių.
„Mano ginklo brėžinių kopijos per pirmąsias dvi savaites buvo parsiųstos daugiau negu 100.000 kartų iš Rusijos, JAV, Egipto, Ispanijos ir Vokietijos. Tačiau tikslaus padarytų kopijų skaičiaus negaliu pasakyti, nes kuomet kas nors patenka į internetą, tai sklinda žaibišku greičiu“, – sako išradėjas.
Ponas Wilsonas laisvalaikį mėgsta leisti šaudykloje. Namuose jis taip pat turi ginklų kolekciją – pusiau automatinį „AR-15“ šautuvą, matinės juodos spalvos „AK-47“ automatą, šratais užtaisomą „Mossberg 500“ šautuvą, seno modelio „Mosin-Nagant“ karabiną. Pastaruoju pašnekovas ypatingai didžiuojasi, kadangi viena jo medinės buožės detalė – pakeista. Jis spėja, kad antrojo pasaulinio karto metais taip nutiko ginklo savininkui sudavus kokiam nors žmogui smūgį.
Be to, jo namuose visur pilna amunicijos, o ant grindų ir kėdžių matyti sudėti anarchizmo atstovo Pierre‘o Josepho Proudhono ir prancūzų kultūrologo, filosofo Jeano Baudrillardo raštai. Ant sienos kabo didžiulė JAV vėliava.
Paklaustas, kodėl pasiryžo eiti šiuo keliu ir ar jo motyvai – politiniai, p. Wilsonas atsako esantis liberalių pažiūrų. Anot jo, radikalūs šios pakraipos atstovai vyriausybę traktuoja kaip „velnio išmislą“.
„Mano ginklas „Liberator“ – puikus įrankis norint „visus suvienodinti“. O vyriausybės noras tai kontroliuoti – tėra iliuzija“, – sako pašnekovas.
Sunki pradžia
Iki šiol taip pat yra buvę bandymu trimačiu spausdintuvu pasigaminti ginklą. Tačiau bandymai apsiribodavo atskirų detalių, tokių kaip šovinių dėtuvė ar pistoleto gaidukas, gaminimu. Iki šiol niekas netikėjo, kad trimačiu spausdintuvu galima pagaminti detales, kurios atlaikytų šūvio metu susidariusį slėgį ir karštį.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Pono Wilsono ginklo projektas užgimė prieš daugiau nei metus jo bute po kelių pokalbių su bendraminčiais. Ponas Wilsonas internete rado keletą pistoletų brėžinių, aprašymus apie pistoleto būseną šūvio metu ir kitų reikalingą informaciją. Visą tai išstudijavęs, jis nusprendė, kad jam reikės šiek tiek pažangesnio nei įprastai trimačio spausdintuvo ir ABS termoplastiko, kuris yra gana stiprus ir tvirtas.
Taip pat nusprendė dalį pinigų skirti išorinių konsultantų pagalbai, kadangi p. Wilsonas ir jo entuziastai draugai, kurie studijavo inžineriją ir mašinų gamybą, nieko nenusimanė ginklų gamyboje. Galutinė suma, kurios p. Wilsonui reikėjo, siekė 20.000 USD.
Rinko lėšas
Tarptautiniame lėšų rinkimo portale „Indiegogo“ p. Wilsonas sukūrė fondą, skirtą ginklo kūrimo projektui finansuoti. Per kelias savaites jis surinko 2.000 USD, tačiau svetainės atstovai anuliavo šią sumą, motyvuodami tuo, kad „lėšų rinkimas ginklų gamybai jų svetainėje yra neteisėtas“.
Tuomet p. Wilsonas sukūrė savo internetinį puslapį ir pavadino jį „Defense Distributed“. Jame jis taip pat prašė finansinės paramos ginklo projektui. Šį sykį prie aukojimo prisidėjo daug žmonių, kurie mažomis sumomis surinko reikiamą kiekį pinigų. Gavęs pinigus p. Wilsonas trijų mėnesių laikotarpiui išsinuomavo trimatį spausdintuvą „uPrint, kurį pagamino nuo 1989 m. veikianti bendrovė „Stratasys“.
Spausdintuvas į p. Wilsono namus atkeliavo, tačiau beveik iškart jį pasiekė „Stratasys“ bendrovės laiškas. Jame bendrovės teisės departamentas rašė nutraukiantis terminuotą nuomos sutartį ir reikalavo grąžinti spausdintuvą, kadangi „p. Wilsonas neturėjo licencijos gaminti ginklus“.
Ponas Wilsonas prieštaravo teigdamas, jog „tokiai veiklai nereikia licencijos, nes tai yra asmeniniam naudojimui skirtas ginklo prototipas“. Tačiau bendrovė vis tiek nusiuntė komandą, kuri konfiskavo spausdintuvą.
„Tabula rasa“ ginklas
Apie šį „smūgį“ p. Wilsonas pranešė savo internetiniame tinklapyje. Tačiau ilgai liūdėti neleido kasdien vis gausėjanti šalininkų bendruomenė, kuri buvo susižavėjusi idėja namie gamintis nuosavus ginklus. Bendruomenei priklausė ir Brianas Baumanas, kuris bent 10 m. dirbo pramonės srityje, ir buvo susipažinęs su trimačiu spausdinimu. Be to, savo garaže turėjo veikiantį spausdintuvą.
Pakvietęs atvykti p. Wilsoną, p. Baumanas sakė turįs „stiprius jausmus“ antrajai JAV konstitucijos pataisai, užtikrinančią teisę kiekvienam JAV piliečiui laikyti ginklą. Kiti entuziastai taip pat susisiekė su p. Wilsonu siūlydami jam pasinaudoti jų turimomis žiniomis ir įranga. Vizija pagaminti ginklą pamažu tapo realybe, nes p. Wilsonas galėjo netrukdomas eksperimentuoti ir greitai tapo įgudusiu trimačio spausdintuvo vartotoju.
Nors pirmojo pagaminto egzemplioriaus apatinis ginklo uoksas (dalis, jungianti šautuvo ar kito šaunamojo ginklo vamzdį su spyna ir šovimo mechanizmu) sulūžo vos po 5 šūvių, antrasis stabiliai veikė net ir po 600 šūvių.
Šis pagamintas apatinis ginklo uoksas patraukė ginklų entuziastų dėmesį, kadangi tai pagrindinė šaunamojo ginklo dalis – be jos ginklas negali veikti. Pagal JAV įstatymus ji naudojama šaunamųjų ginklų apskaitai, priskiriant serijinį numerį. Visos kitos ginklo detalės gali būti užsakomos internetu ar parduotuvėse be identifikacinio numerių. Spausdintuvu pagamintas uoksas neturi tokio numerio ir nėra niekur registruojamas.
Uoksas, internete pavadintas Wilsono pavarde, pelnė jaunajam studentui populiarumą – politikai ir žinomi žmonės pradėjo rimtai vertinti ginklų entuziastą. Steve‘as Israelis, Niujorko kongreso narys paragino priimti naują įstatymą, kuriuo ginklų spausdinimas būtų pripažįstamas nusikalstama veikla. Jam antrino ir Niujorko senatorius Charlesas Schumeris sakydamas, kad „teroristai, psichiniai ligoniai ir prievartautojai greitai galės pasigaminti tokių ginklų savo garažuose“.
Rankinių granatų brėžiniai
Nepaisant aršios kritikos, ginklų spausdinimas sulaukė vis naujų šalininkų ir rėmėjų. Pono Wilsono iniciatyva buvo sukurta ginklų entuziastų tinklas, kurio nariai jam siųsdavo skaitmenizuotas ginklų ir jų dalių brėžinių kopijas bei kitą reikalingą gamybai informaciją. Kai kurie p. Wilsono svetainėje patalpinti brėžiniai leidžia pasigaminti rankines granatas.
Tačiau netrukus p. Wilsonas jau buvo vadinamas „išdaviku“ jo paties pasekėjų, kadangi ginklo gaminimo darbai viešojoje erdvėje nebebuvo taip plačiai ir dažnai aprašomi. Vis dėlto jis dirbo labai įtemptai ir paprasčiausiai nenorėjo rodyti ginklo tol, kol jis „nepereis visų jam skirtų išbandymų“.
Pirminio ginklo gaiduko spyruoklė kėlė problemų – ji turėjo būti pakankamai stipri, kad galėtų užtaisyti ginklą, ir ne per daug trapi, kad šaunant nesulūžtų. Be to, reikėjo metalinės detalės, kuri įžiebtų kibirkštį ir šovinys iššautų kulką. Šiam tikslui buvo panaudota vinis.
Tačiau net ir po šio „kompromiso“ ginklas buvo nematomas metalo detektoriams, nes vinis – per daug smulki, kad detektorius ją užfiksuotų. Jis taip pat pastebėjo, kad pavieniai šoviniai taip pat gali būti nepastebimi detektoriaus. Visą tai jis išbandė su nuosavu metalo detektoriumi, kuris neparodė jokių metalo požymių.
Per ginklo bandymus kovo mėnesį, pirmasis paleistas šovinys suskaldė atspausdinto .410 kalibro ginklo vamzdį. Niekas nebuvo sužeistas, kadangi gaiduką nuspaudė virvelė, kurią tempė toli nuo šūvio vietos stovintis asistentas.
Dėl to p. Wilsonas kartu su kaimynystėje gyvenančiu inžinieriu draugu, kurį vadino Johnu, nusprendė, kad ginklo vamzdis turėtų būti kaip įmanoma trumpesnis. Sutrumpinto ginklo vamzdis nesprogo nei po pirmo, nei po dešimto šūvio.
Žurnalistinis bandymas
Gegužės pradžioje p. Wilsonas asmeniškai išbandė šį ginklą. Tai buvo pirmas kartas, kuomet tokio modelio ginklą rankoje laikė žmogus. Ginklas suveikė kuo puikiausiai. Visą tai filmavęs vaizdo kamera p. Wilsonas ir su juo buvęs jo tėvas kuo greičiau įkėlė vaizdo klipą į „Youtube“. Instrukcija kaip trimačiu spausdintuvu pasigaminti ginklą internete atsirado gegužės 5 dieną.
Gegužės 9-ąją p. Wilsonas iš JAV valstybės departamento gavo oficialų laišką, kuriame jis buvo kaltinamas pažeidęs ginklų kontrolę reguliuojančius teisės aktus.
Laiške buvo rašoma, kad kol dėl šių veiksmų bus inicijuotas tyrimas, p. Wilsonas įpareigojamas pašalinti visą su ginklo gamyba susijusią medžiagą iš savo interneto svetainės.
Ponas Wilsonas priėmė šias sąlygas, nes anot jo paties, „nebesvarbu ar ši informacija bus tinklapyje, kadangi pasiekiau ko norėjau“.
Šiuo metu failai buvo parsiųsti daugiau nei 140.000 kartų. Jie gegužės 6 d. taip pat buvo patalpinti į „The Pirate Bay“ internetinį failų dalinimosi portalą.
Praėjus kelioms dienoms po failų patalpinimo į internetą, britų dienraštis „Daily Mail“ paskelbė, kad sėkmingai atsispausdino ir surinko „Liberator“ ginklą.
Jų žurnalistams taip pat sėkmingai pavyko įsinešti ginklą į „Eurostar train“, kuriame kiekvienas keleivis prieš įlipant yra tikrinamas metalo detektoriumi.
Šiuo metu p. Wilsonas svarsto apie naują projektą. Neseniai su juo susisiekė dar vienas teksasietis, kuris nori pagaminti nepilotuojamą skraidantį karinį aparatą – droną.
