Šventosios uosto laukia kaip Lietuva euro

Švedijos kapitalo inžinerijos ir konsultacijų UAB „Sweco Lietuva“ dar pernai parengė molų konstrukcijų projektinių sprendinių pasiūlymus, o šiemet projektavimo UAB „Sweco hidroprojektas“ imasi techninio projekto – rengia bendrą architektūrinę viziją ir projektuoja molų, automobilių stovėjimo aikštelės statybas ir visų inžinerinių tinklų tiesimą.

Sutartis pasirašyta praėjusį mėnesį. Šventosios uosto gaivinimo projekte jungtiniu pagrindu dirba ir UAB „Hidrosfera“, kuri rengia vakarinės ir rytinės krantinių rekonstrukcijos, akvatorijos gilinimo darbų ir švartavimo įrangos projektus.

Šventosios verslininkai, gyvenantys iš mažiau pasiturinčių turistų sunešamų pajamų, sako jau pavargę laukti uosto atkūrimo, tačiau vilties nepraranda.

Laukia labiau nei euro

Kęstutis Rušinskis, UAB „Roruša“, valdančios Šventosios pramogų centrą ir viešbutį „Titanikas“, vadovas, pažymi, kad Šventojoje lankosi neišlaidūs turistai, beveik visi lietuviai, todėl uostas pasitarnautų kaip tarpinė stotelė užsienio šalių turistams. Juolab kad Šventoji patraukli savo gamta, plačiais paplūdimiais.

„Jau 15 metų laukiame ir kol kas nieko nesitikime. Žinoma, jei būtų uostas atkurtas, koreguotume veiklą, plėstumės, papildomai gerintume paslaugų kokybę. Galvotume ir apie kokį nors transportą, laivelį“, – svarsto p. Rušinskis. Tačiau Šventosios verslininkas sako investuosiąs tik tokiu atveju, jei projektas bus realiai įgyvendintas ir laivyba nestrigs – iš anksto, vien gavus pažadą, kad uostas bus, švaistytis investicijoms neskatina.

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos uosto direkcijos vadovas, sprendimą gilinti uostą nepastačius molų vertina neigiamai. Anot jo, buvusi direkcijos vadovybė „statė smėlio pilis ant banguoto jūros kranto“.

„2004 m. profesoriaus Vytauto Smailio parengtos studijos, su kuria susipažino ir Uosto direkcija, taip pat uosto infrastruktūros specialistų, šios srities ekspertų, mokslo visuomenės teigimu, Šventosios uosto atkūrimo darbai turėjo būti pradėti nuo molų statybos“, – nekompetenciją įžvelgia p. Vaitkus.

Šįmet vasarį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas detalusis teritorijos planas, todėl atsivėrė langas uosto vizijai realizuoti.

Planuojama, kad techninis projektas bus parengtas  per 18 mėnesių, o statybos galėtų prasidėti 2015 metais. Pagal uosto vizualizaciją, numatoma, kad jis bus pritaikytas įvairiapusiškai veiklai – pramoginiams laiveliams švartuoti ir prižiūrėti, poilsiui, žvejybai.

„Įvertinus Šventosios žvejų poreikius, buvo numatyta prieplauka jūros priekrantės žvejams. Jie aktyviai dalyvavo detaliojo plano rengimo ir kituose procesuose. Žvejų aptarnavimo funkcija nekonfliktuoja su pagrindine pramogine uosto funkcija ir net ją papildo – jūrinė žvejyba yra gyvasis Šventosios gyvenvietės paveldas“, – kad kompromisai jau rasti, tikina Irmantas Gudonavičius, UAB „Sweco hidroprojektas“ generalinis direktorius.

Ir turizmui, ir žvejams

Tačiau svarbiausia projekto dalis – molai, turėsiantys apsaugoti uostą nuo didelių smėlio sąnašų. Projekto autoriai įžvelgia ir kitą molo funkciją.

„Siekiant uostą integruoti į Šventosios miesto kurortinę infrastruktūrą, pasivaikščiojimo erdvė tapo pagrindine uosto architektūrinės idėjos plėtros ašimi. Promenada numatyta pietiniame mole. Molas kartu su uostu galėtų tapti tam tiktu Šventosios gyvenvietės simboliu, panašiu į Palangos pėsčiųjų tiltą“, – viziją dėsto p. Gudonavičius.

Visą straipsnį skaitykite šiandienos dienraštyje "Verslo žinios".