Mažieji vaistininkai skundžiasi, didieji – auga
Aidas Uždavinys, pernai besiplėtusios UAB „Ramunėlės“ vaistinės tinklo vadovas, konstatuoja, kad didžiąją vaistų pardavėjų dalį sudaro stambūs vaistinių tinklai, kurių nepajudinama stiprybė – palankūs susitarimai su vaistų gamintojais, gauti nuolaidų ir klientams siūlyti vaistų pigiau.
„Mes esame maži, į mus gamintojai ir žiūri kaip į mažiukus. Su tinklais vienos ar kelių vaistinių savininkams konkuruoti sunku, nes iš esmės sąlygas diktuoja didieji rinkos dalyviai“, – konkurencinę aplinką apibūdina p. Uždavinys.
Praėjusiais metais „Ramunėlės“ vaistinių tinklas plėtėsi, bet tą darė kitų mažų vaistinių sąskaita, neslepia vadovas. Nauji filialai buvo atidaryti ten, kur anksčiau veikė mažesnės, veiklą nusprendusios nutraukti vaistinės. Plėtra bei naujų klientų, ateinančių į vaistinių tinklą pirkti brangiųjų vaistų, pritraukimas lėmė bendrovės augimą praėjusiais metais. Visgi žvelgdamas į ateitį p. Uždavinys neturi ko džiūgauti, anot jo, ir šie metai bus sunkūs mažiesiems.
„Yra pavienių vaistinių, kurios laikosi, bet bendra tendencija – mažėjimo. Vienintelė išeitis yra jungtis ir stiprėti“, – sakė p. Uždavinys. Jo skaičiavimais, kasmet uždaroma 20–30 vaistų pardavimo veikla besiverčiančių smulkių įmonių.
Gelbėtų išskirtinumas
Jungimąsi kaip vieną iš galimų mažų vaistinių išlikimo garantų mato ir Liubovė Kavaliauskienė, Lietuvos vaistininkų asociacijos (LVA) pirmininkė. Pasak jos, šiandien didieji vaistinių tinklai gali pasiūlyti ne tik pigesnių vaistų, bet ir teikti papildomų, klientams reikalingų paslaugų, todėl erdvės mažų vaistinių veiklai nedaug.
Tiesa, p. Kavaliauskienė sako, kad šiandien sunku numatyti, kaip atrodys vaistinių žemėlapis Lietuvoje po kelerių metų, mat užsienio pavyzdžiai rodo, kad mažos vaistinės gali atsilaikyti ir patarimų pacientai ieškos būtent jose.
„Tendencija mažėjimo, bet matome ir atidaromų vaistinių, kur dirbti imasi jauni žmonės. Ir jiems tikrai gerai sekasi, jie plečiasi, atidaro filialų“, – pasakoja LVA pirmininkė.
Ponios Kavaliauskienės nuomone, sėkmės garantu mažoms vaistinėms gali tapti išskirtinumo ieškojimas, papildomų paslaugų teikimas. Anot jos, kartais tai nustelbia didesnes preparatų kainas, bet išvengti to, kad konsultacijos į mažą vaistinę atėjęs žmogus reikiamų medikamentų perka dideliame tinkle, sunku.
Mažųjų neliks
Rima Losinskaja, UAB Senamiesčio vaistinės (jungiančios tris vaistines) vadovė, pasakoti, kaip laikosi jos vadovaujama įmonė, nelinkusi. Tik pabrėžia, kad vaistinių, kurios nepriklauso tinklams, padėtis itin bloga ir jokie išskirtinumo ieškojimai šito nepakeis.
„Jeigu yra didmenininkas, turintis savo vaistinių tinklą, ar gali vaistinė, neturinti didmeninio tiekėjo, konkuruoti su turinčia tokį? Jeigu valstybė pati leido didmeninėms įmonėms turėti vaistinių tinklus, vadinasi, kitų dalyvių rinkoje nelieka“, – pabrėžia p. Losinskaja.
Pasak jos, padėtį vaistų pardavėjų rinkoje galima vadinti dalybomis tarp tinklų, o didmeniniai vaistų pardavėjai, turintys savo vaistinių tinklus, mažąsias vaistines slopina. Šios negali konkuruoti su vaistų tiekėjais, savoms vaistinėms preparatus parduodančiais mažesnėmis kainomis, o smulkioms vaistinėms – didesnėmis. Ponia Losinskaja nuogąstauja, kad po kelerių metų, o gal ir greičiau, pavienės vaistinės išnyks, o tarpusavyje konkuruos keli didelių prekeivių vaistais tinklai.
„Jeigu pavienės vaistinės, kurių savininkai vaistininkai, būtų reikalingos klientams, jos išliktų, nes kliento pasirinkimas lemia įmonės gyvavimą. Dabar vaistininkas iš idėjos gali gyventi 3–4 mėnesius, o tada jam reikia pavalgyti“, – ironizuoja p. Losinskaja.
Anot jos, pokyčiai įmanomi tik neleidus didmeniniams vaistų tiekėjams turėti savų vaistinių.
„Lietuvoje patogu turėti mažą tašką ir daryti akcijas, o mažieji vaistininkai dirbs, gamins vaistus pagal užsakymus, kol išgalės, vėliau teks ieškoti vaistų, pagamintų moderniose laboratorijose, arba pirkti iš anksto paruoštus vaistus, ko iš esmės ir siekiama“, – prognozuoja UAB Senamiesčio vaistinės vadovė.
Augo susijungę
Tačiau didžiuosius vaistinių tinklus džiugina praėjusių metų augimas. Pavyzdžiui, „Gintarinės“ vaistinės tinklas, 2012 m. susijungęs su „Litfarmos“ vaistinių tinklu ir pakeitęs ženklą „Litfarma“ į savą, smarkiai išaugino apyvartą. 2012 m. vaistinių tinklo pardavimai siekė 247 mln. Lt., 2011 m. pardavimai siekė 146 mln. Lt.
„Augo ir farmacijos rinka, šioks toks augimas buvo natūralus, bet labiausiai apyvartą augino plėtros projektas. 2011 m. pabaigoje turėjome 155 vaistines, 2012 m. pabaigoje jau 218 vaistinių, šiandien valdome 225 nuosavas vaistines ir dar 11 franšizių“, – pasakoja Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės“ vaistinės tinklo vadovė.
Anot jos, šių metų pradžia vaistinių tinklui taip pat buvo sėkminga, mat dėl išaugusio sergamumo pirkta daugiau vaistų. Nors pirmieji metų mėnesiai netipiški ir spręsti apie bendras metų tendencijas pagal juos sunku, p. Bagdonavičienės nuomone, farmacijos rinka augs ir šiemet. Tiesa, ją augins nereceptiniai vaistai, mat su receptais perkamų medikamentų pardavimai ne vienerius metus išlieka stabilūs. „Gintarinės“ vaistinės tinklas plėstis planuoja ir 2013 m., bet plėtra, žada p. Bagdonavičienė, bus natūrali, o ne paremta stambiais įsigijimais. Tinklas kalba apie dar 25 vaistinių atidarymą šiemet.
Mažins kainas
Apie sėkmingus 2012-uosius metus kalba ir Raimonda Kižienė, UAB „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė. Ji tikina, kad praėję metai atitiko pernai apyvartą padidinusios bendrovės lūkesčius. Vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovė „Euroapotheca“, valdanti vaistinių tinklą „Eurovaistinė“, pagal praėjusių metų trijų ketvirčių pardavimo pajamas pasiekė 8% didesnę apyvartą nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu – 700 mln. Lt. Ryškių pokyčių 2013-aisiais p. Kižienė nesitiki, jos nuomone, farmacijos rinka Lietuvoje jau keletą metų stabili. UAB „Eurovaistinė“ planuose – nedidelė plėtra ir maždaug dar 13 naujų vaistinių atidarymas.
UAB „Nemuno“ vaistinei, valdančiai vaistinių tinklą „Camelia“, 2012-aisiais, teigia Aušra Budrikienė, bendrovės generalinė direktorė, pavyko įgyvendinti tikslus. Per 2012 m. pirmus 9 mėnesius bendrovė pasiekė beveik 332 mln. Lt apyvartą – 5% daugiau nei 2011 m. per tą patį laikotarpį.
„Orientavomės į mažas kainas. Didėjo nereceptinių vaistų pardavimas, taip pat pastebėjome, kad perkami pigesni generiniai vaistai. Mažinti kainas stengsimės ir šiemet“, – sako p. Budrikienė.
***
Pasiūlė naujieną
Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės“ vaistinės tinklo vadovė
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
„Gintarinės“ vaistinės tinklas kovo pradžioje pristatė „Žiedės“ prekės ženklą. Tai natūrali kosmetika, gaminama vaistinių darbuotojų. Palankus požiūris ir susidomėjimas rodo, kad žmonėms norisi išskirtinių produktų, pagamintų čia pat – vaistinėse.
Ekologiškus produktus sunku importuoti į rinką, kadangi jų galiojimas trumpas ir klientui svarbi kiekviena diena. Mūsų vaistinėse nuo produkto gamybos iki patekimo į pardavimo vietą praeina maždaug 3 dienos. Produktai nestovi lentynose, nes gaminame tiek, kiek reikia klientams.
Kosmetikos paleidimo į rinką startas pranoko visus lūkesčius. Manėme, kad pardavimai sieks kelis šimtus ar tūkstančius litų, nes tokį projektą, kai patys ką nors gaminame, darome pirmą kartą. Per pirmąją savaitę „Žiedės“ pardavimai išaugo iki beveik 20 tūkst. Lt.
***
Vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla gruodžio mėn.
Apyvarta (be PVM) to meto kainomis, mln. Lt
2004 m. 107,7
2005 m. 131,9
2006 m. 138,2
2007 m. 150,6
2008 m. 183,1
2009 m. 152,7
2010 m. 158,6
2011 m. 162,7
2012 m. 164,8
***
Indeksas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėn., palyginamosiomis kainomis, %
2004 m. 99,4
2005 m. 119,2
2006 m. 101,2
2007 m. 104,9
2008 m. 111,9
2009 m. 73,6
2010 m. 104,1
2011 m. 102,4
2012 m. 98,9
Šaltinis: Statistikos departamentas
