IT butelio kakliukas – kas pirmesnis, tas gudresnis

„Šiuo metu programavimo paslaugų paklausa auga milžinišku greičiu, o paslaugas galinčių suteikti įmonių ir specialistų kiekis beveik nesikeičia. Tai turėtų reikšti ir didelį kainų šuolį, tačiau paslaugos kol kas brangsta lėtai. Galbūt reiškiniui įtakos dar turi buvusi krizė. IT įmonės dar nesiryžta drastiškai branginti savo paslaugų. Visgi manau, kad ryškesnį kainų augimą pamatysime jau kitais metais“, – sako Paulius Insoda, elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikiančios NFQ įmonių grupės vadovas.

Anot jo, IT paslaugos po truputį brangsta nuolat, tačiau nedidėjant IT specialistų skaičiui po keleto metų esą reikės kalbėti ne apie paslaugų kainas, bet apie tai, ar apskritai bus kam tas paslaugas suteikti.

„Programinės įrangos kūrimo paslaugos ateityje vis labiau brangs ir laimės tie, kas IT sprendimus susikurs anksčiau nei konkurentai“, – įsitikinęs p. Insoda.

Lietuvoje dar pigu

NFQ vadovas taip pat pabrėžia, kad užsakovai vis geriau supranta, kad IT specialistų trūksta ir kad jie yra vieni brangiausių profesionalų. Todėl su didesniais įkainiais, jeigu projektas atsiperka, klientai susitaiko nė nemirktelėję. Ypač užsakovai užsienyje, maitinantys tokias kompanijas kaip NFQ ir „Baltic amber solutions“ (BAS).

Pastarosios vadovas Narimantas Bloznelis pabrėžia, kad Lietuvoje IT specialistai geri, o paslaugos dar yra pastebimai pigesnės nei Šiaurės ar Vakarų šalyse, todėl čia steigiami užsienio verslo milžinų paslaugų centrai. Tačiau tai tik dar labiau kelia atlyginimų, o kartu ir įmonių sąnaudų kartelę.

„Mažėja tų, kurie vykdo vietos klientų užsakymus, ir daugėja paslaugas eksportuojančių įmonių. Taip didinamas šalies paslaugų kainų vidurkis. Tačiau eksportuojamos paslaugos tikrai yra brangesnės nei teikiamos čia, Lietuvoje. Kadangi mes daugiausia dirbame su eksporto rinkomis, matome, kad dar yra kur kilti ir atlyginimams, ir paslaugų įkainiams“, – sako p. Bloznelis.

Anot jo, Lietuvoje programavimo ir kitos IT paslaugos kainuoja maždaug tiek pat kiek Baltarusijoje. Vokietijoje, Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose kainos yra gerokai aukštesnės.

Pavyzdžiui, IT paslaugų nuoma Lietuvoje kainuoja apie 1.000–1.200 Lt per dieną, o Rusijoje – apie 1.400–1.600 Lt, o Vokietijoje – daugiau nei 2.000 Lt per dieną.

BAS vadovas IT paslaugų brangimo tendenciją įžvelgė šių metų pradžioje – rinkai šiek tiek atsigavus užsakovai pradėjo pirkti daugiau paslaugų ir pasijuto specialistų stygius.

Pabrango paslaugos Indijoje

Anot p. Bloznelio, panaši padėtis yra ir kitose pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais gerokai išaugo IT paslaugų nuomos kainos Indijoje, todėl nemažai užsienio bendrovių pradėjo žvalgytis Baltijos, taip pat Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

„Šiemet sulaukėme užklausų iš įvairių šalių, tarp jų Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Daugelis užsakovų šiose rinkose ilgą laiką užsakydavo paslaugas iš didžiųjų kompanijų. Tačiau panašu, kad ir jie pradėjo skaičiuoti sąnaudas, todėl dabar ieškoma pigesnių paslaugų tiekėjų Baltijos valstybėse, Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Ne itin aukštas mūsų kainų lygis suteikia Lietuvos įmonėms pranašumo ir atveria nemažai galimybių. Kita vertus, didėja ir konkurencija tarp regiono valstybių. Jei pas mus kainos pakils per daug, užsakovai ras, kas darys pigiau“, – sako p. Bloznelis.

Jis prognozuoja, kad kitąmet programavimo paslaugos Lietuvoje gali brangti apie 15%. Aukščiausio lygio programuotojų ir sistemų architektų, turinčių mažiausiai 5 metų patirtį, atlyginimai esą jau priartėjo prie vakarietiškų ir siekia 6.000–11.000 Lt, atskaičius mokesčius, tad keisis lėčiau. O paslaugų brangimui didesnę įtaką turės augantys vidutinio ir žemesnio lygio IT specialistų atlyginimai. Eksportuojamos IT paslaugos, anot p. Bloznelio, gali brangti apie 15–20%.

Projektiniai verslai

Daugiausia namų rinkoje dirbančios kompanijos taip pat akcentuoja specialistų trūkumą. Tačiau jų tonas kiek niūresnis nei eksportuotojų.

Tomas Milaknis, įmonių grupės „Alna“ vadovas, pripažįsta, kad kitąmet programavimo paslaugų įkainiai neišvengiamai turės didėti. Tačiau jis, kaip ir NFQ direktorius Paulius Insoda, sako, jog svarbesnis netrukus taps ne įkainių ar atlyginimų, o specialistų trūkumo klausimas. Ponas Milaknis teigia, kad ateities darbuotojų stygiaus problemą turėtų imtis spręsti ir valstybė.

„Didėja spaudimas kelti darbo užmokestį, tai sietina su didėjančiu mūsų eksportu ir augančiu skaičiumi užsienio kompanijų, atidarančių savo biurus Lietuvoje. Tai daro įtaką ir paslaugų įkainiams. Čia yra klausimas, į kurį reikėtų pažvelgti iš ilgojo laikotarpio perspektyvos. Vienas iš tokių ilgalaikių būdų – didinti IT studentų skaičių“, – sako p. Milaknis.

Trumpuoju laikotarpiu įmonėms esą padėtų ir kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių įvežimo bei įdarbinimo taisyklių supaprastinimas, procedūrų sutrumpinimas.

Ponas Milaknis taip pat užsimena, jog neprošal būtų ir lankstesnis Darbo kodeksas. Esą jeigu egzistuoja sezoniniai verslai, samdantys sezoninius darbuotojus ir besinaudojantys specialiomis taisyklėmis, reikėtų diskutuoti ir apie galimybę sukurti lankstesnį darbo santykių reguliavimą verslui, kuris gyvena nuo projekto iki projekto. Visos kalbintos įmonės teigė, jog atlyginimai sudaro apie 70–80% jų sąnaudų.

* * *

Andrius Plečkaitis, „Infobalt“ inovacijų vadovas:

Lietuvos programavimo, konsultacijų ir susijusios veiklos įmonių apyvarta nuo 2008 m. išaugo beveik dvigubai – iki 1,2 mlrd. Lt. Statistikos departamento (SD) 2012 m. duomenys patvirtina IT paslaugų brangimo tendenciją. Ji ryški paslaugų ir dar keliuose IT sektoriaus segmentuose. SD duomenys rodo, kad pirmąjį 2013 m. pusmetį IT paslaugų bendrovių rezultatai buvo kur kas geresni nei prieš metus – šio segmento bendrovių pajamos pirmąjį pusmetį gausėjo nuo 508 mln. iki 642 mln. Lt, arba 26%. Matome, kad augo jų darbo užmokesčio sąnaudos, o pajamų augimas, skaičiuojamas procentais, viršijo darbuotojų skaičiaus didėjimą šiuo laikotarpiu – vadinasi, kilo ir paslaugų kainos.

IT įmonių paslaugų, kaip ir bet kurio kito produkto, kainos priklauso nuo rinkos. Pastebime tendenciją, kad įkainiai keičiasi tuomet, kai įmonė pradeda daugiau dirbti užsienio klientams. O pernai IT paslaugų eksportas išsiplėtė net 82% – iki 260 mln. Lt. Įmonės tokių užsakymų gauna vis daugiau. Tai turi ir ateityje turės poveikį IT paslaugų kainoms pačioje Lietuvoje.

Yra gajus mitas, kad IT bendrovės gyvuoja tik iš valstybinių užsakymų ir ES struktūrinės paramos. Tokie teiginiai neturi nieko bendra su tikrove. Tuo nesunkiai galima įsitikinti žvilgtelėjus į statistiką – IT paslaugų įmonių pajamos per 2009–2012 m. viso sudarė apie 3,5 mlrd. Lt., o visai viešojo sektoriaus vykdomai Informacinės visuomenės plėtros programai tebuvo skirta apie 970 mln. Lt. Iki šios dienos iš šių lėšų yra išmokėta 55%, t. y. kiek daugiau nei 500 mln. Lt.

Atmetus apie 300  mln. Lt, skiriamų plačiajuosčio RAIN tinklo plėtrai ir infrastruktūrai, IT paslaugų įmonės per minimą laikotarpį iš valstybinio sektoriaus užsakymų gavo mažiau nei 10% savo pajamų.

Straipsnis šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.