„Vilpostus“ – bankrotas, pašto rinkai žadama pabaiga

„Mes pirmieji, bet tai tik laiko klausimas. Rinka užsidarys po kelių metų“, – sako Virgilijus Mažeika, „Vilpostus“ akcininkas ir buvęs vadovas (dabar įmonei vadovauja bankroto administratorius).

Pasak jo, bankroto priežastys buvo kelios: minimalios algos kėlimas, pašto paslaugų apmokestinimas ir, bene svarbiausia jų – valstybinio „Lietuvos pašto“ dempingas.

„Jie („Lietuvos paštas“ – VŽ) eina per mūsų klientus su žemesnėmis kainomis, ko jie daryti neturi teisės, nes yra Vyriausybės jiems nustatyta minimali kaina. Bet jie per savo antrinę įmonę pradėjo tai daryti. Tai kaip ir neteisėta, bet visi žiūri pro pirštus“, – pasakoja p. Mažeika.

Jis prisimena, kad dar pernai įmonė buvo suradusi pirkėją, bet tuo metu atrodė, kad situacija ateityje gerės.

Pasak p. Mažeikos, konkurenciją augina ne tik „Lietuvos paštas“, bet ir technologinė pažanga.

„Laiškų mažėja. Mes aptarnaujame vien tik įmones, o dabar ir faktūras galima siųsti elektronines, ir kitką – labai sumažėjo laiškų kiekis“, – aiškina p. Mažeika.

Bendrovėje dirbo apie 300 darbuotojų. 2011 m. jos pajamos buvo 6,57 mln. Lt, arba 9% mažesnės, nei 2010 m. Nuostolis tuo metu buvo 188.325 Lt.

2012 m. finansinių rezultatų „Registrų centras“ neturi. Įmonės akcijas per pusę valdo p. Mažeika ir Arūnas Treigis.

Monopolio grėsmė

2011 m. Vyriausybė panaikino pasiuntinių paslaugų verslą – prilygino jį pašto paslaugoms, o siuntas iki 50 g įpareigojo įkainoti 2,5 karto brangiau, nei „Lietuvos paštas“. Be to, dar prieš tai pasiuntiniai buvo įpareigoti siuntas įteikti į rankas, o ne mesti į pašto dėžutes.

Šių metų pradžioje pašto rinka buvo liberalizuota, kaina nebėra reguliuojama, tačiau „Lietuvos pašto“ padėtis, anot privačių tiekėjų, išlieka geresnė.

„Mano nuomone, pašto rinka yra ypač iškreipta. „Lietuvos paštas“ turi galimybę manipuliuoti kainomis, yra tokių dalykų, kurių net nesitikėjome. Kaina labai maža, minimali alga auga, kuro kainos, kas mums labai svarbu, auga. Gal čia tokia valstybės politika, kad neliktų nei vieno ir atsidarytų puikus kelias rinką monopolizuoti „Lietuvos paštui“? – klausia Birutė Jagminienė, UAB „Bijusta“ direktorė.

Ji aiškina, kad konkursuose beveik nebedalyvauja – daugumos jų sąlygos tinka tik „Lietuvos paštui“.

„Norisi tikėti, kad verslas supras, kad jei dirbs vien tik su „Lietuvos paštu“, po kokių dviejų metų, kai neliks privataus sektoriaus, vietoje 1,35 Lt kaina bus 10,35 Lt“, – guodžiasi „Bijustos“ vadovė.

Aurelija Jonušaitė, „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai VŽ teigė, kad nėra linkusi komentuoti konkurentų pareiškimų, tačiau pabrėžė, kad bendrovė veikia lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti rinkos dalyviai, išskirtinės padėties neturi.

Geriau pigiau

Ponia Jagminienė konkurentų bankrotu ir papildomais klientais teigia nesidžiaugianti.

„Vilpostus“ bankrotas parodo, kad rinkoje yra blogai. Laukiame, kas bus kitas“, – sako p. Jagminienė.

Beje, „Vilpostus“ kainos, pasak jos, buvo kone perpus žemesnės, tad ir perimti klientus bus nelengva.

Konkurencija šioje rinkoje, nepaisant besitraukiančių dalyvių, yra gana stipri, tvirtina „Bijustos“ vadovė, pasak jos, vis atsiranda naujų įmonių, kurios tikisi greitai užkariauti rinką. Tai lemia itin mažas kainas.

„Palyginti su 2007–2008 m., mūsų kiekiai dabar beveik tokie patys, kaip buvo tada. Bet kaina krito kone perpus“, – dėsto p. Jagminienė. Be to, nors darbo ir pakanka, trūksta darbo jėgos.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į paradoksą, kurį parodė „Bijustos“ tyrimas.

„Standartiškai, didžiajai daugumai klientų reikia mažos kainos ir geros kokybės. O jei ne – tada žmonės renkasi žemą kainą ir prastesnę kokybę. Ir tik labai maža dalis renkasi gerą kokybę ir aukštą kainą“, – apgailestauja p. Jagminienė.