Statybininkus privertė varžytis dėl subrangovų
Valdininkai aiškina, kad taip siekiama užtikrinti konkurenciją, antraip didelė dalis renovavimo darbų gali tapti kelių įmonių grobiu.
„Varėnos statybos“ renovuotas namas 2011 m. užėmė pirmąją vietą kaip geriausiai Lietuvoje įgyvendintas modernizavimo projektas, o dabar Centrinė perkančioji organizacija (CPO) „Varėnos statybos“ nepatvirtino kaip tiekėjos ir neprileido prie renovacijos.
„CPO aiškina, kad mes nesame suprojektavę renovacijai daugiabučio, o samdyti kvalifikuotų projektuotojų negalėjome, nes taisyklės neleidžia vienam projektuotojui teikti paslaugų keliems rangovams“, – stebisi Petras Vytas Valentukevičius, UAB „Varėnos statyba“ generalinis direktorius.
Anot statybininkų, daugelis jų projektavimui ir specialiesiems darbams – elektros instaliavimui, šilumos, vėdinimo, vandens ir nuotekų sistemų montavimui bei derinimui – neretai samdo tuos pačius subrangovus. Šių darbų apimtis nėra didelė, todėl statybų įmonėms neapsimoka šiems darbams laikyti savų specialistų.
Tačiau šiemet renovacijos darbų konkursus pradėjus organizuoti per CPO įsigaliojo naujas reikalavimas – subrangos įmonės, atliekančios projektavimo paslaugas arba specialiuosius darbus, gali teikti pasiūlymą tik vienam generaliniam rangovui. O jeigu keli tiekėjai remiasi tuo pačiu subrangovu, visi pasiūlymai yra atmetami.
„Įsigaliojus tokiai tvarkai, didelės projektavimo bendrovės į konkursus eina su stambiomis statybos bendrovėmis, o mažesnės statybos įmonės, tokios kaip mūsų, lieka nereikalingos – nors dirba kvalifikuotai ir kokybiškai“, – piktinasi į „Varėnos statybos“ vadovas.
Pritrūks subrangovų
Įmonės tvirtina, kad ši tvarka mažina konkurenciją ir kelia problemų ir statybų rangos bendrovėms, ir subrangos darbus atliekantiems ūkio subjektams. Be to, atliekančių subrangos darbus įmonių šalyje nėra tiek daug, kad visos renovavimo konkursuose dalyvaujančios statybų bendrovės galėtų pasirinkti kokybiškai dirbančius ir patikimus partnerius.
„Dabar išeina taip – jei CPO dalyvauja koks 80 statybos bendrovių, jos turi susirasti 80 projektuotojų, kiekviena po vieną. Rangovams nelabai bus iš ko rinktis, tiek kokybiškai dirbančių projektavimo įmonių Lietuvoje nelabai surasi“, – tvirtina Raimondas Baikštys, UAB „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius.
„Jei išlošia Petro įmonė, subrangovas dirba su Petru, jei išlošia Jonas, dirba su Jonu – nesuprantu, kas čia blogo? Uždraudus teikti kelis pasiūlymus, subrangovui mažėja tikimybė gauti užsakymą, nes jis pasiūlymą teikia vienam rangovui, o tas gali ir pralaimėti. Generaliniam rangovui irgi galvos skausmas – specialiųjų darbų atlikėjų nėra tiek daug, kad būtų iš ko rinktis. Bandai kviesti subrangovą, o jis atsako, kad jau su kita įmone į konkursą eina“, – tvarka nepatenkintas ir Bolius Apavičius, Tauragės statybų UAB „Apstata“ generalinis direktorius.
Alvydas Rudokas, 20 namų Ignalinoje renovuojančios UAB „Dauniškis ir Ko“ direktorius, tikina, kad galinčių dalyvauti konkursuose įmonių gretas praretino ir reikalavimas trejus paskutinius metus dirbti pelningai.
„Nemažai daliai statybos įmonių dėl užsakymų stokos ankstesniais metais nepavyko uždirbti pelno. Dėl šio kriterijaus atkrito daug neblogai dirbančių, perspektyvių įmonių“, – nurodo jis.
Užtikrina konkurenciją
Rolandas Černiauskas, CPO direktorius, aiškina – subrangovų galimybė teikti pasiūlymus keliems rangovams apribota siekiant ne mažinti, o didinti konkurenciją. Šis reikalavimas turėtų užtikrinti, kad keletui įmonių neatiteks didžioji dalis šalyje atliekamų renovavimo darbų.
„Įsivaizduokime situaciją, kai kelios dešimtys statybinių organizacijų pasirenka vieną ir tą patį subrangovą. Kiekvienas dalyvis siūlo skirtingą kainą, tačiau bet kuriuo atveju darbus atliks viena pasirinktoji subrangovo įmonė. Ar tai būtų teisinga kitų įmonių atžvilgiu?“ – retoriškai klausia CPO vadovas
„Požeminių darbų“ vadovo nuomone, toks saugiklis turėtų prasmę, jei projektuotojai ar specialiųjų darbų įmonės atliktų didesnę dalį renovavimo darbų, bent apie 40% projekto vertės.
„Tačiau projektuotojų indėlis sudaro ne daugiau kaip dešimtadalį renovacijos projekto vertės, specialiųjų darbų apimtis irgi nedidelė. Todėl logikos riboti jų dalyvavimą keliuose projektuose neįžvelgiu. Prielaidų, kad, rangovams dirbant su skirtingais subrangovais, užsakovas pasiektų kokių nors geresnių rezultatų, taip pat nematau“, – sako p. Baikštys.
Donatas Misiūnas, projektavimo ir projektų valdymo įmonės „Taem Group“ valdybos narys, rimtesnių problemų dėl riboto subrangovų pasirinkimo neįžvelgia.
„Pralošus generaliniam rangovui, subrangovas lieka be užsakymo, tačiau tokia, matyt, yra rinkos ekonomikos kaina. Tai yra partnerystė, riziką prisiima abu partneriai. Projektuotojas, teikdamas geresnį pasiūlymą, turi galimybę ir rangovui suteikti didesnį šansą laimėti. Jei jie abu užtektinai profesionalūs, galimybių laimėti turi“, – svarsto p. Misiūnas.
Jo nuomone, Lietuvoje yra pakankamai projektuotojų, kurie galėtų statybininkams pasiūlyti savo paslaugas.
„Daugiabučių namų renovavimo projektai yra elementarūs, didelės projektavimo bendrovės paslaugų tam tikrai nereikia. Tai vieno profesionalaus žmogaus darbas, o nedidelių projektavimo įmonių, pajėgių jį atlikti, Lietuvoje yra į valias“, – tvirtina jis.
Kita vertus, renovavimo projektai didesnėms projektavimo įmonėms nėra labai įdomūs – jie per smulkūs ir rizikingi. „Mūsų įmonė nuo renovacijos laikosi nuošaliau. 10 metų retkarčiais esame dirbę šioje rinkoje ir įsitikinome, kokia ji sudėtinga. Partnerystė vykdant nedidelius projektus su smulkiais rangovais yra rizikinga, pavyzdžiui, dėl atsiskaitymo ar darbų kokybės“, – aiškina p. Misiūnas.
Renovacija Lietuvoje
- Vidutiniškai vieną daugiabutį renovuoti užtrunka 1,5 metų, tad norint iki 2015 m. pabaigos panaudoti ES skirtus 516 mln. Lt daugiabučius masiškai renovuoti būtina pradėti ne vėliau kaip 2014 m. viduryje.
- Pirmajame renovacijos pagal naująjį modelį etape, kuris startavo 2013 m. kovo mėn., dalyvauja 56 šalies savivaldybės. Pirmajam etapui savivaldybės atrinko daugiau nei 800 neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių, iš kurių, remiantis 2013 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, daugiau nei 600 yra parengę investicijų projektus, daugiau nei 300 surengę susirinkimus investicijų planams patvirtinti, 276 šiems planams pritarę, t. y. artimiausiu metu pasirengę pirkti rangos darbus.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
- 2013 m. rugsėjį Aplinkos ministerija paskelbė antrojo renovacijos etapo, per kurį šalies savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas nepatekusiems į pirmąjį etapą ir naujai atrinktiems daugiabučiams atnaujinti, rezultatai. Antrajame renovacijos etape išreiškė norą dalyvauti 58 šalies savivaldybės, kurių sąrašuose – 1.680 daugiabučių.
- Programoje pagal naująjį daugiabučių modernizavimo modelį nuo pat jo įgyvendinimo pradžios dalyvauja Šiaulių bankas. Su juo rugsėjo 13 d. Europos investicijų bankas pasirašė 41 mln. EUR paskolos sutartį.
- Šiaulių bankas skaičiuoja, kad pagal abu renovacijos modelius jau yra patvirtinęs apie 130 projektų, kuriems finansuoti skirta per 25 mln. EUR.
- Šiuo metu prie namų modernizavimo programos prisijungė Finansų ministerijos įsteigta Viešųjų investicijų plėtros agentūra, viena pagrindinių jos veiklos krypčių – teikti finansavimą daugiabučiams atnaujinti. Europos investicijų bankas, fondo „JESSICA“ valdytojas Lietuvoje, su Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė 34,5 mln. Lt paskolos sutartį energijos taupymo programoms įgyvendinti.
- CPO LT jau atrinko 61 renovacijos darbo tiekėją, kuriam siūloma sudaryti pirmines sutartis su modernizavimo administratoriais.
