Konservatorių projektas – per Seimo žvyrą

Sausio 14-oji – paskutinė diena, iki kada Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) pretendentai gali teikti  pasiūlymus dalyvauti tarptautiniame angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursuose Šilutės–Tauragės (1.800 kv. m) ir Kudirkos–Kybartų (281 kv. m) plotuose.

„Nė vieno pasiūlymo dar neturime, bet šią savaitę dalyviai jau turėtų pasirodyti. Visuose konkursuose paprastai lūkuriuojama vos ne iki paskutinės dienos“, – komentuoja Juozas Mockevičius, LGT direktorius.

Tikėtina, kad konkursas dėl leidimo žvalgyti geologų perspektyviu laikomame Šilutės–Tauragės plote, kur gali būti ne tik tradicinės naftos, bet ir skalūnų dujų, pritrauks bent keletą solidžių tarptautinių kompanijų. Tokį dalyvių ratą apibrėžia ir konkurso sąlygos – tai gali būti bendrovė, turinti ne mažesnę nei 2 m. molio skalūnų dujų  paieškos ar žvalgybos darbų patirtį.

Kaip rašė „Verslo žinios“ („Chevron“ ateina dujų į „Gazpromo“ teritoriją“, 2012 10 25), konkursuose žada dalyvauti JAV energetikos gigantas „Chevron Global Energy“, pernai rudenį įsigijęs 50% angliavandenilių telkinį Lietuvoje valdančią UAB „LL investicijos“ akcijų.  Tikėtina, kad konkurse dalyvaus ir Lenkijos „Lotos“ grupė,  kuri  per antrines įmones valdo kelias Lietuvos naftos gavybos bendroves. Spaudoje buvo skelbta, kad „Lotos“ kartu su investuotojo Warreno Buffetto kompanija „CalEnergy Resources“ svarsto apie jungtinės skalūnų dujų gavybos bendrovės įkūrimą Lietuvoje.

Parlamentarai subruzdo

Konkurso sąlygose nurodoma, kad minimalios investicijos plotui, kuriame bus atliekami geologiniai tyrimai, plėtoti privalo būti ne mažesnės nei 80 mln. Lt. Suteikti leidimą naudoti angliavandenilių išteklius ir sudaryti sutartis su konkurso laimėtoju numatoma antrąjį 2013 m. ketvirtį.

Tačiau konkursams besibaigiant naujai išrinktojo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nuspaudė stabdžius – gruodį kreipėsi į Vyriausybę, reikalaudamas apsvarstyti ir pagrįsti konkursų tikslingumą.

„Neramu, ar nebus suniokota Lietuvos gamta nuo Tauragės iki pajūrio, juk Lietuva nėra JAV prerijos. Iki šiol neatskleista formulė, koks cheminis elementas pumpuojamas po žeme, todėl kyla klausimas, ar nebus užteršti giluminiai vandenys. Komiteto nariams taip pat kilo klausimas, kokia čia gali būti JAV firmų labdara – negi jos investuos 80 mln. Lt ir, jei čia nieko neras, be jokio pelno išeis iš Lietuvos?“ – motyvus dėsto socialdemokratas Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas.

Anot jo, komitetas vykdo parlamentinę kontrolę, todėl gavęs tikslius atsakymus į iškeltus klausimus prašys Vyriausybės leisti arba neleisti vykdyti skalūnų dujų tyrimus.

Atsakymo dar nėra

Vyriausybė dar tik pradėjo dėlioti atsakymą parlamentarams, renkama informacija iš Aplinkos ministerijos ir LGT, taip pat Energetikos ir  Finansų ministerijų, derinamos pozicijos.

„Sunkiai įsivaizduoju, kad konkursas būtų nutrauktas, juk naujosios Vyriausybės programoje įrašyta, kad ji inicijuos skalūnų dujų tyrimą ir išgavimą Lietuvoje“, – svarsto p. Mockevičius. Jis viliasi, kad pateikus papildomos medžiagos parlamentarai nebematys reikalo stabdyti konkurso. Tačiau jei surinkus konkurso pasiūlymus, dalyviams tektų pasakyti, kad konkurso nebus, tai kirstų Lietuvos įvaizdžiui ir atbaidytų investuotojus, įsitikinęs jis. O galbūt turėtų ir teisinių pasekmių.

Energetikos ministerija (EM) laikosi  nuomonės,  kad  šiuo metu nutraukti konkurso paraiškų priėmimą nėra jokio pagrindo.

„Rimtą diskusiją, ar tikslinga Lietuvoje pradėti skalūnų dujų gavybą, būtų logiška ir tikslinga pradėti tada, kai bus žinomi išteklių žvalgymo rezultatai. Esame tikri, kad žvalgymo darbai bus vykdomi laikantis visų gamtosaugos reikalavimų, nes konkurso sąlygos yra ganėtinai griežtos ir yra numatytas patirties reikalavimas“, – teigiama EM pateiktame atsakyme VŽ. Ministerija pažymi, kad Lietuva, šiuo metu priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo, turėtų būti suinteresuota turėti kuo daugiau gamtinių dujų tiekimo alternatyvų, viena jų galėtų būti skalūnų dujos.

Aplinkos ministerija (AM) pasitenkino lakonišku atsakymu – ji siūlys diskutuoti su komitetu apie skalūnų dujų ir kitų angliavandenilių paieškos ir gavybos galimą pavojų aplinkai, taip pat dėl galimo aplinkos apsaugos reglamentų šiuo klausimu griežtinimo.

Kai kurių AM atstovų nuomone, neatmestina, kad žvalgybos ir gavybos licencijos konkurso laimėtojui bus išduotos, o vėliau Seimas ar Vyriausybė uždraus skalūnų dujų gavybą. Panašiai atsitiko tokią licenciją  Bulgarijoje turėjusiai „Chevron“, – pernai birželį šalies vyriausybė uždraudė hidraulinio uolienų skaldymo technologijų naudojimą, o būtent jomis išgaunamos skalūnų dujos.

„Gazpromo“ ausys?

Andrius Kubilius, ankstesniosios Vyriausybės, palaiminusios skalūnų dujų  konkursus, vadovas, tvirtina: kelia galvą lobistai, atstovaujantys „Gazpromui“ ir su juo susijusio verslo interesams.

„Pradedama spekuliuoti ekologinėmis grėsmėmis, o tai – interesų grupių, kurios norėtų, kad Lietuva ir toliau liktų tik „Gazpromo“ dujų naudotoja, lobizmo išraiška. Manęs tokia įvykių eiga nestebina, o ypač tai, kad abejonių pasigirdo tada, kai į Lietuvą atėjo „Chevron“, – dėsto p. Kubilius.

Jis pažymi, kad konkursų ateitis yra ne Seimo, o naujosios Vyriausybės rankose, komitetas negali priimti sprendimų, kuriais būtų uždraudžiami Vyriausybės sprendimai.

„Komitetas gali prašyti informacijos, siūlyti Vyriausybei stabdyti konkursą. Tačiau tik  Vyriausybė gali priimti galutinius spendimus“, – nurodo p. Kubilius.

„Esame parlamentinė valstybė, turime gauti visus dokumentus. Tada spręsime, ką daryti“, – klausiamas, kokių galių sustabdyti konkursą turi komitetas, replikuoja p. Salamakinas.

Paieška jau vyksta

Skalūnų dujų paieška Lietuvoje jau vyksta. Anot p. Mockevičiaus, paieškos darbus gali vykdyti visos įmonės, turinčios licencijas angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti, mat skalūnų dujos taip pat yra angliavandeniliai, tik netradiciniai. Paprastai tokie darbai vyksta atliekant naftos paieškas, nes molio skalūnai glūdi aukščiau naftingųjų sluoksnių.

„Tiesiog pakeliui paimami uolienų pavyzdžiai. Tai daro visos bendrovės, kurios vykdo bet kokius žvalgybos darbus“, – nurodo geologas.

„Minijos nafta“ skelbia, kad jos licenciniuose plotuose įsibėgėjo skalūnų dujų paieškos: Kalnalių kaime netoli Švėkšnos baigtas gręžti paieškos gręžinys, iškelti uolienų mėginiai. Jų tyrimai parodys, ar čia skalūnų dujų yra pakankamas kiekis, kuris leistų „Minijos naftai“ pradėti pramoninę šių išteklių gavybą. Pirmuosius rezultatus įmonė tikisi turėti sausį arba vasarį.

Kaip rašė „Verslo žinios“, keletą bandomųjų gręžinių yra atlikusi ir „Chevron“, iš „LL investicijų“ įsigijusi perspektyvų telkinį, tyrimų rezultatai, neoficialiomis žiniomis, „atitiko lūkesčius“. Pernai balandį buvo užregistruota ir UAB  „Chevron Exploration & Production Lietuva“ .

Anot p. Mockevičiaus, Geologijos tarnyba prieš pat naujuosius yra gavusi ir vienos įmonės ataskaitą skalūnų dujų telkiniui aprobuoti, jei ataskaita būtų įvertinta teigiamai, tai būtų pirmasis įteisintas skalūnų dujų telkinys šalyje.

„Per 30 dienų apsispręsime, ar yra pagrindas  sudaryti komisiją šiam darbui įvertinti, arba ją motyvuotai grąžinsime pareiškėjui. Aprobavimas – rimtas žingsnis, be jo negalima jokių išteklių gavyba. Aprobuotas telkinyje esantis išteklių kiekis yra įtraukiamas į Lietuvos žemės gelmių registrą ir fiksuojamas kaip valstybės turtas“, – nurodo LGT vadovas.

Parlamentarai ir šias įmones žada akylai stebėti. „LL investicijos“ ir „Minijos nafta“ turi teisę atlikti paieškos darbus. Tačiau mes komitete apsisprendėme, kad šiuos procesus atidžiai kontroliuosime“, – sako Raimundas Paliukas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

***

Faktai

*Skalūnų dujos – tai gamtinės dujos, kurios susikaupę geologinio molio skalūno sluoksnio porose, 1–4 km gylyje.

*Pradėti komercinę jų gavybą leido prieš kelis dešimtmečius JAV rastas ir pradėtas naudoti vadinamasis horizontaliojo skaldymo (arba plėšymo) metodas. Jis leidžia nutolti nuo vertikalios gręžinio angos horizontaliai kilometrą ir daugiau ir, pumpuojanti į gręžinį vandens, smėlio ir chemikalų mišinį, išgauti uolienos porose esančių dujų.

*Pradėjus plačiai taikyti horizontaliojo skaldymo metodą, JAV pastaraisiais metais gerokai padidino dujų gavybą, atsisakė dujų importo, gerokai sumažino dujų kainą.

*Šiuo metu pasaulyje, taip pat ir Europoje, kilęs skalūnų dujų paieškos ir žvalgybos bumas, tačiau komercinė jų gavyba kol kas atliekama tik JAV ir Kanadoje.

*2012 m. lapkritį konsultavimo kompanijos KPMG paskelbtame skalūnų dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indekse nurodoma, kad Lietuvoje galimybės išgauti skalūnų dujų yra vienos geriausių Europoje, po Lenkijos, Rumunijos ir Ukrainos.

*Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti  apie 585 mlrd. kub. m skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti iki 120 mlrd. kub. m. Tiek išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30–50 metų, o išteklių vertė preliminariai galėtų siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių.

***

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios". Rytoj dienraštyje skaitykite:

Stambieji žemės valdytojai spėja, kad bliūkšta žemės ūkio paskirties žemės kainų burbulas. "Turime pasiūlymų pirkti tiek ūkių, kad jei visus įsigytume, valdytume didesnius plotus nei dirbame dabar", – giriasi Ramūnas Karbauskis, UAB "Agrokoncernas" savininkas. Kęstutis Kristinaitis, UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas laikosi kitokios nuomonės. „Atviroje rinkoje pasiūla neauga. Žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla paskutinį ketvirtį, lyginant su praeitu ketvirčių mažėjo 25%. Tai natūralus cikliškumas. Žiemą prekyba aprimsta“, - komentuoja jis. Rytoj "Verslo žiniose" - kritiškas žvilgsnis į kilusį sujudimą Lietuvos žemės ūkio rinkoje: kas tai - spekuliacijos, siekiant išlaikyti aukštą kainą, o gal investuotojus spaudžia pinigus skolinę bankai, o grąža iš investicijų nėra tokia, kaip tikėtasi?

"Perlas" laužia ledus. Buvo klausimų, ar „Perlo“ terminalų darbuotojas, nesantis licencijuotas draudimo brokeris, gali parduoti draudimo paslaugas, tačiau jau kovo pabaigoje UADBB „Perlo draudimo brokeris“ pradės veiklą gavęs Lietuvos banko palaiminimą. Kiti brokeriai, anksčiau susidūrę su kliūtimis, taip pat žada plėsti veiklą.

Afrika pas kauniečius „atėjo“ pati: Kaune nestandartinę įrangą gaminanti metalo apdirbimo UAB „Dirmeta“ ne tik metus pasitiko su išaugusia apyvarta, šviesiais ateities planais ir aiškia eksporto plėtros vizija, bet ir netikėtai sulaukė pasiūlymo metalinių mechanizmų pagaminti ir Afrikos rinkai.

Jei nori dirbti Pasaulio banke. Lina Tolvaišaitė, Pasaulio banko grupės Tarptautinės finansų korporacijos privačių įmonių investicinio portfelio analitikė, dirbanti Vašingtone (JAV), „Globalios Lietuvos apdovanojimams 2012“ skirtoje diskusijoje klausytojus supažindino su profesinės mentorystės programa „LT Big Brother“, suteikiančia galimybę jauniems, darbštiems ir ambicingiems lietuviams pasisemti žinių iš didelių laimėjimų svetur pasiekusių tautiečių. VŽ „Savaitgalis“ pasakoja apie aukštos kvalifikacijos tautiečių tinklo kūrimo naudą ir apie jaunos lietuvės kelią į Pasaulio banką.

"Raidžių pardavėjai", e. parduotuvės „Spalvotos raidės“ įkūrėjai, Gintautei Plavinskienei verslo idėją pasufleravo jos vaikai.

Šiuos ir daugybę kitų įdomių rašinių skaitykite rytoj dienraštyje "Verslo žinios".