12 paskirtųjų ministrų: biografijos ir planai

Ne visos sudėties - trūksta Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerų vadovų - Vyriausybė turėtų prisiekti kitą savaitę.

***
Paskirtoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė

Susitikime su prezidente kandidatė aptarė "verslo, konkurencijos" klausimus, taip pat - teritorijų planavimo problemas, nors jos tenka ir ne Ūkio, o Aplinkos ministerijai.

Biografija
Gimė 1951 m. rugpjūčio 19 d. Kaune.
1967 m. baigė Kauno J. Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – J. Jablonskio gimnazija).
1969 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Cheminės technologijos fakultetą, jį baigė 1974 m. ir įgijo inžinierės technologės specialybę.
1980–1982 m. neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje. 1983 m. suteiktas technikos ir technologijų mokslų daktarės laipsnis.
1981 m. baigė Vilniaus universitetą ir tapo anglų kalbos ir literatūros specialiste.
Stažavosi Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Izraelyje, JAV, ne kartą dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
1974–1984 m. dirbo Kauno dirbtinio pluošto gamykloje inžiniere.
Nuo 1984 m. – Lietuvos veterinarijos akademijos asistentė.
1990 m. tapo Lietuvos veterinarijos akademijos Chemijos katedros docente. Šias pareigas ėjo iki išrinkimo į Seimą. Lietuvos veterinarijos akademijoje skaitė paskaitas biochemijos ir klinikinės chemijos temomis.
Nuo įkūrimo 1994 m. iki išrinkimo į Seimą buvo Kauno moters užimtumo ir informacijos centro direktorė.
1995–1996 m. – Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos konsultantė.
Nuo 1997 m. iki 2000 m. spalio mėn. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. 1997–2000 m. – Savivaldos ir ekonominės plėtros komiteto pirmininko pavaduotoja. 2000 m. kovo–spalio mėn. dirbo Kultūros ir švietimo komitete.
2000–2004 m. kadenciją išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą. 2003–2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų delegacijos Europos Parlamente pirmininkė. 2004 m. – Europos Parlamento narė.
2004–2008 m. kadenciją išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo Europos reikalų komiteto narė, Ekonomikos komiteto narė, o nuo 2007 m. – pirmininkė. Europos Tarybos Parlamentinės delegacijos narė.
Nuo 1991 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narė, šios partijos pirmininko pavaduotoja.
Nuo 1994 m. – Lietuvos moterų socialdemokračių sąjungos pirmininkė, Europos parlamentarų forumo vykdomojo komiteto narė.
Domisi socialinės ekonomikos sritimi, skaito paskaitas. Seimo parlamentinės moterų grupės pirmininkė, Seimo Socialdemokratų frakcijos narė. Socialistinio moterų internacionalo narė. Moterų verslininkių klubo „MVK-21“ garbės narė, Moters užimtumo ir informacijos centro pirmininkė.
Domisi lygių galimybių įgyvendinimu, vidaus ir užsienio politika, moterų – smulkiųjų verslininkių veikla.
Sveikos gyvensenos šalininkė. Mėgsta būti gamtoje, keliauti, sportuoti.
Gali laisvai reikšti mintis ir bendrauti rusų, lenkų, prancūzų, anglų kalbomis.
Vyras Edmundas Miliutis – inžinierius elektrikas, dirba viešojoje įstaigoje „Statybos idėjų centras“. Sūnus Feliksas – Mykolo Romerio universiteto magistrantas.

Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius

Finansų ministru naujai kadencijai teikiamas Rimantas Šadžius, opozicijos kritikuojamas, kad dirbdamas šiame poste prieš finansų krizę nenumatė artėjančių ekonomikos sunkumų, nekomentavo savo susitikimo su prezidente ir naujos Vyriausybės planų. Kandidatas tvirtino, kad anksčiau vadovaudamas valstybės finansams prisidėjo prie verslo pasirengimo išsilaikyti per ekonomikos nuosmukį.

Biografija
Esu Rimantas Šadžius. Gimiau 1960 m. spalio 8 d. Vilniuje, kur gyvenu iki šiol – name, daugumai vilniečių žinomame kaip „Mokslininkų namas“. 1978 m. aukso medaliu baigiau Vilniaus 23-iąją vidurinę mokyklą. Iš visų mokslo disciplinų labiausiai domino chemija, buvau sąjunginių jaunųjų chemikų olimpiados prizininkas. Smagu buvo eksperimentuoti Vilniaus universiteto chemijos fakulteto laboratorijose, ruošiantis olimpiadai, kai kiti klasiokai tuo metu privalėjo sėdėti pamokose mokykloje...
Baigęs mokyklą, nusprendžiau važiuoti mokytis toliau nuo namų – į pačią Maskvą, į Maskvos M.Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą. Tais laikais baigusiems mokyklą aukso medaliu reikėdavo išlaikyti tik pirmąjį egzaminą: jei gauni penketą – įstojai. Matematikos egzaminas man buvo laimingas. 1983 metais baigiau šį universitetą su pagyrimu. Mano „pirmoji meilė“ – kvantinė chemija, molekulių kvantinė mechanika, disciplina tarpinė tarp chemijos ir fizikos.
Studentiški metai neįsivaizduojami be nuotykių. Tais laikais jų ieškojome statybos būriuose. Dirbau Kazachstane, Celinogrado srityje. (Dabar Celinogradas pervardintas Astana, į ją persikėlė Kazachstano sostinė.) Darbas būryje buvo sekinantis – po 11 valandų per dieną, tik sekmadienį ilsėjomės. Tačiau rudenį grįždavome ne tik su naujais ištikimais draugais, gyvenimiška patirtimi, bet ir gerokai pilnesnėmis kišenėmis.
Chemija ir fizika mane lydėjo dar ilgoką laiką: dirbau Vilniaus universiteto fizikos fakultete, vėliau įsitraukiau į mokslinės (daugiausia fizikinės ir matematinės) literatūros leidybą. Man brangus „Lietuvos fizikos žurnalas“, kurį 1994–2001 metais verčiau iš rusų į anglų kalbą (angliškasis variantas buvo lygiagrečiai leidžiamas JAV), vėliau pats organizavau jo leidybą. 1999–2003 metais dirbau redaktoriumi mokslinės literatūros leidykloje. Dalyvavau rengiant Rusijos ir Ukrainos mokslininkų parašytos “Kieto kūno fizikos enciklopedijos” angliškąjį leidimą (Elsevier Science, 2004).
Į politiką įsitraukiau po visiems mums atmintinos 1991 metų sausio 13-osios. Pajutau, kad negaliu likti nuošalėje – norėjau asmeniškai prisidėti kuriant savąją nepriklausomą valstybę bei mūsų žmonių gerovę. Mačiau tuomet madingą jaunų žmonių „ūžtelėjimą į dešinę“, bet savo kairiųjų pažiūrų neišdaviau ir todėl tapau Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu. Nuo 2001 metų susijungimo esu Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
Greta tiksliųjų mokslų visuomet domėjausi buhalterinės apskaitos, mokesčių teisės klausimais. Nuo 1996 iki 2003 metų vadovavau privačiai konsultacinei firmai. Šis darbas ir paskatino keisti profesiją. Todėl 2002 metais baigiau neakivaizdines studijas Vilniaus universiteto teisės fakultete ir įgijau teisininko specialybę bei teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Taip teisė tapo mano „antrąja meile“.
2003 metais aš, neseniai diplomuotas teisininkas, galutinai pasukau iš mokslo veiklos ir pradėjau savo kelią valstybės tarnyboje. 2003–2007 metais dirbau socialinės apsaugos ir darbo viceministru, sveikatos apsaugos viceministru, finansų viceministru. Teko gilintis į socialinių įmonių veiklą, pacientų teises, įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemų finansavimo principus, fiskalinės ir biudžeto politikos klausimus. Manau, sukaupiau unikalią praktinę patirtį ir žinias trijose svarbiose srityse – socialinėje, sveikatos apsaugos ir finansų.
2007 m. gegužės 17 d. prisiekiau Seime kaip keturioliktosios Vyriausybės finansų ministras. Šios pareigos mažumos Vyriausybėje buvo pats didžiausias iššūkis mano gyvenime. Sudėtinga rinkiminė kampanija 2008 m. pabaigoje sutapo ir su natūraliu Lietuvos ūkio plėtros sulėtėjimu, ir su atūžusia iš už Atlanto pasaulio finansų rinkų griūtimi, kuri dabar smogė beveik visų pasaulio valstybių ekonomikoms. Lietuva neliko išimtis.
Na, o nuo 2009 metų grįžau dirbti į mokslo leidybos paslaugų įmonę, užsiimu jos verslo plėtros klausimais. Kartu dėstau studentams finansų kursus Lietuvos edukologijos universiteto socialinių mokslų fakultete, o pats studijuoju Vilniaus universiteto teisės fakulteto doktorantūroje. Mano mokslinių interesų sritis – viešojo ir privataus sektorių partnerystė bei jos teisinio reglamentavimo problemos.
Šeima
Su žmona Dalia esame kartu jau septyniolika metų, auginame 16 metų dukrą Kristiną ir septynerių metų sūnų Almantą.  
Mėgstu klasikinę muziką, domiuosi užsienio kalbomis. Laisvai kalbu anglų, rusų, lenkų, vokiečių kalbomis, kiek silpniau – prancūziškai.  
Šeima man visuomet buvo labai svarbi. Man tai atspirties taškas, užuovėja, žmogiškas džiaugsmas. Todėl ir visą savo laisvalaikį stengiuosi atiduoti savo šeimai.
Žmogaus – ar suaugusio, ar vaiko – saugumo jausmas prasideda nuo to, kaip jis jaučiasi šeimoje. Ir valstybė turi padaryti viską, kad šis saugumo jausmas būtų stiprus, kad žmogus žinotų, jog ištikus bėdai valstybė jam padės, jog rūpinsis jo sveikata ir gerove. Dėl to man ir artimos socialdemokratų idėjos rūpintis socialiniu piliečių saugumu. Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

Radikalių pokyčių nežadantis kandidatas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius ragina verslą pateikti svarbiausių dabartinių sektoriaus problemų sąrašą. Nors pastaraisiais metais vis pasigirsta kalbų apie galimą Lietuvos pašo privatizavimą, tačiau p. Sinkevičius teigė, kad apie įmonės pardavimą ar „Lietuvos geležinkelių“ skaidymą negalvojama.

Biografija
Gimė 1952 m. Jūsiškių kaime, Anykščių rajone. Baigęs Kavarsko vidurinę mokyklą, įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo kvalifikaciją.
1980–2000 m. dirbo akcinėje bendrovėje „Achema“ (buvusi valstybinė įmonė „Azotas“). Ėjo įvairias pareigas: 1980–1983 m. – pamainos viršininkas, 1983–1993 m. – cecho viršininkas, laboratorijos viršininkas, 1993–1997 m. – Naujovių ir pažangų centro direktoriaus pavaduotojas, 1997–2000 m. – komercijos direktoriaus pavaduotojas-realizacijos skyriaus viršininkas.
1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. ir nuo 2007 m. – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys.
2000–2004 m. Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Seime visą kadenciją dirbo Ekonomikos komitete, kartu buvo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas. Per Seimo kadenciją asmeniškai ir kartu su kitais pateikė 10 teisės aktų projektų ir 39 pasiūlymus kitiems teisės aktams.
Nuo 2004 m. iki 2008 m. dirbo koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktoriumi, buvo atsakingas už koncerno plėtrą Lietuvoje ir užsienyje, strateginių projektų įgyvendinimą ir naujų verslo idėjų paiešką.
Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus pirmininkas, LSDP tarybos narys.
2008 m. Jonavos vienmandatėje rinkimų apygardoje dar kartą buvo išrinktas Seimo nariu. Visą kadenciją dirbo Ekonomikos komitete, buvo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas. Yra pateikęs 88 teisės aktų projektus.
Vedęs. Žmona Ligita – Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja. Dukra Rūta – teisininkė, sūnus Mindaugas – Jonavos rajono meras.
Domisi verslo, ekologijos, energetikos, logistikos problemomis.
Pomėgiai – darbas ir poilsis gamtoje, sode, medžioklė.
Moka anglų ir rusų kalbas.
Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

Po susisitikimo su šalies vadove Dalia Grybauskaite jis sakė tikintis, kad jam nepritrūks darbo valstybės tarnyboje patirties, tačiau plačiau apie sektoriaus problemas kalbėti  jis sako norintis tik kai bus aišku, ar prezidentė jį paskirs į ministro postą.

Gimė 1968 m. spalio 31 d. Kaune.
1986 m. baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą.
1991 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA) ir įgijo zooinžinieriaus profesiją.
1993–1996 m. – Specialiosios zootechnikos katedros doktorantas.
1996 m. – jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkurso premijos laureatas.
1998 m. paskirta valstybinė stipendija 1998 metų jauniesiems mokslininkams.
Suteikti moksliniai vardai ir laipsniai: 1996 m. – biomedicinos mokslų daktaras, 1998 m. – docentas, 2007 m. atlikta habilitacijos procedūra.
1991–1997 m. – LVA Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijos mokslinis bendradarbis.
1998–2007 m. – LVA Gyvulininkystės katedros docentas.
2008–2010 m. – LVA Gyvulininkystės katedros einantis profesoriaus pareigas.
Nuo 2010 m. ir dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės katedros profesorius.
Nuo 1999 m. ir dabar – LSMU Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijos vadovas.
Skaitė paskaitas ir stažavosi: Danijos, Švedijos, Bulgarijos, Lenkijos ir kituose agrariniuose universitetuose.
„British Society of Animal Science“ narys, Bulgarijos mokslininkų sąjungos narys, periodinio mokslo žurnalo „Biotechnology in Animal Husbandry“ (Serbija) redkolegijos narys, Tarptautinio periodinio simpoziumo „Modern trends in livestock production“ mokslinio komiteto narys, Tarptautinės periodinės konferencijos „Modern trends in meat quality“ mokslinio komiteto narys, Zootechnikų sąjungos tarybos narys, LSMU Profesorių klubo valdybos narys, Darbo partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***


Paskirtasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius


Penkis savo planuojamos veiklos prioritetus prezidentei pristatęs kandidatas į energetikos ministrus Jaroslavas Neverovičius teigia, kad dėl kadenciją baigiančios koalicijos Lietuvoje planuoto naujos atominės elektrinės statybų projekto bus priimtas "pasvertas sprendimas".

Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltą įgyvendinančios įmonės "LitPol Link" valdybai p. Neverovičius vadovauja ketverius metus, prieš tai dvejus yra dirbęs užsienio reikalų viceministru. Tarptautinius santykius Varšuvos ekonomikos mokykloje studijavęs kandidatas į energetikos ministrus  taip pat yra dirbęs Lietuvos ambasadoje Vašingtone. Iki diplomatinės tarnybos jis dirbo "City Bank" Varšuvoje.
***

Paskirtasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis


Vienas iš trijų svarbiausių Aplinkos ministerijos prioritetų kitus ketverius metus turėtų būti investicinio klimato gerinimas, teigia Valentinas Mazuronis.

Biografija
Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojas
Valentinas Mazuronis gimė 1953 m. Molėtuose.
1960-1971 m. mokėsi Utenos 1-ojoje vidurinėje mokykloje.
1971-1976 m. mokėsi Vilniaus valstybiniame dailės institute (architekto specialybė).
1976-1977 m. tarnavo Tarybinėje armijoje.
1978 m. pradėjo dirbti Šiaulių televizorių gamykloje estetikos grupės vadovu.
1979 m. pradėjo dirbti "Komprojekto" Šiaulių skyriuje architektu, vėliau - grupės vadovu, projektų vadovu, skyriaus vyriausiuoju architektu.
1991 m. įkūrė individualią įmonę Valentino Mazuronio projektavimo biurą.
1991-2002 m. buvo išrinktas Šiaulių miesto tarybos nariu.
1993 m. įstojo į Lietuvos liberalų sąjungą, buvo jos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas.
2001 m. skilus Lietuvos liberalų sąjungai tapo Liberalų demokratų partijos nariu, Liberalų demokratų partijos pirmininko pavaduotoju.
2002 m. išrinktas Liberalų demokratų partijos pirmininku.
2004 -2008 m.-IX Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Rolando Pakso koalicijos "Už tvarką ir teisingumą" sąrašą. Seime dirbo Aplinkos apsaugos ir Europos reikalų (2007-2008) komitetuose, Regioninės plėtros komisijoje. Buvo Liberalų demokratų frakcijos seniūnas.
2008-11-17 išrinktas į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijos Tvarka ir teisingumas sarašą.
Nuo 2009-06-16 iki 2010-03-10 buvo Seimo opozicijos lyderis.
Nuo 2011-09-20 tapo Seimo opozicijos lyderiu.
2012 10 28 Išrinktas Seimo nariu pagal partijos Tvarka ir teisngumas sąrašą.
Yra Lietuvos architektų sąjungos narys.
Moka anglų ir rusų kalbas.
Vedęs. Žmona Danutė dirba psichologe.
Sūnus Andrius, gimęs 1979 m., baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros studijas, yra inžinierius statybininkas. Šiuo metu yra Seimo narys, Seimo farkcijos "Tvarka ir teisingumas" narys.
Sūnus Rokas, gimęs 1983 m., baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros studijas, yra architektas .
Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis

Vaistų kainos šiuo metu gali būti mažesnės, o gyventojai turėtų būti įpratinti reguliariai tikrintis sveikatą, sako Vytenis Povilas Andriukaitis.

Biografija
Gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijoje, Bulunsko rajone, Kiusiuro kaime, prie Laptevų jūros. Tėvai su dviem mažamečiais vaikais iš Lietuvos į Sibirą buvo deportuoti 1941 m. birželio 14 d. Šeimoje buvo penktas vaikas. Kartu su motina ir dviem vyresniais broliais grįžo į Lietuvą 1958 m. rudenį. Po metų grįžti buvo leista ir tėvui. Apsigyveno Kaune.
1969 m. aukso medaliu baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą. Aktyviai dalyvavo nelegalioje veikloje, už ją 1976 m. buvo suimtas ir tardytas Vilniuje. Apie tai byloja KGB archyvų medžiaga.
1976 m., baigęs Kauno medicinos institutą, dirbo Ignalinos rajono centrinėje ligoninėje chirurgu, įgijo antrąją bendro chirurgo kategoriją.
1985–1992 m. dirbo Vilniaus Respublikinėje klinikinėje ligoninėje kardiochirurgu, įgijo pirmąją kardiochirurgo kategoriją.
1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, jį baigė su pagyrimu.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Žalgirio rinkimų apygardoje Nr. 4. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, buvo Kovo 11-osios dokumentų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupių nariu.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Seime dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete pirmininko pavaduotoju, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas. 1994 m. – Europos Tarybos Žmogaus teisių ir juridinių reikalų komiteto narys.
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Seime dirbo Valdymo reformų ir savivaldybių (vėliau – Valstybės valdymo ir savivaldybių) komitete.
2000–2004 m. – Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Buvo Seimo Socialdemokratinės koalicijos (LDDP, LSDP, LRS) frakcijos seniūnu, Seimo opozicijos lyderiu. 2001 m. liepos 12 d. tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku. Dalyvavo Europos Konvento darbe, aktyviai prisidėjo prie Konstitucijos Europai rengimo.
2004 m. buvo pareikšti nepagrįsti įtarimai korupcija, Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė. Seimui nesutikus, pats atsisakė Seimo nario mandato, kad galėtų būti apklaustas. Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė. Tyrimas atskleidė STT tyrėjų padarytas technines klaidas. Dėl garbės ir orumo įžeidimo kreipėsi į teismą. Atsakovas buvęs generalinis prokuroras A. Klimavičius viešai atsiprašė už kandidato ir kitų Seimo narių įžeidimą.
2008-2012 m. Seimo narys. LSDP frakcija.
2012 m. išrinktas į Seima.
Socialdemokratas nuo 1976 m. Aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partijos veiklą. 1989–1995 m., 1997–1999 m. buvo šios partijos pirmininko pavaduotojas, 1999–2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, nuo 2001 m. sausio 27 d. – pirmininko pavaduotojas.
2000 m. kovo–lapkričio mėnesiais – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
1997 ir 2002 metais buvo kandidatas į Respublikos Prezidentus.
Šiuo metu dirba privačios viešosios įstaigos – Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto – direktoriumi. Nepagrindinėje darbovietėje Valstybiniame aplinkos sveikatos centre dirba gydytoju. Skaito paskaitas, rengia projektus sveikatos teisės ir socialiniais klausimais.
Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos, politologijos, teisės, darbo rinkos organizavimo ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra išrinktas Lietuvos rankinio federacijos prezidentu.
Veikla įvertinta įvairiais valstybiniais apdovanojimais.
Moka anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbas.
Vedęs. Žmona Irena – lituanistė, dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Informacinio biuletenio“ redakcijos vyriausiąja specialiste. Šeimoje trys vaikai: sūnus Šarūnas – finansininkas, sūnus Gediminas – teisininkas. Duktė Rūta – medicinos studentė.
Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Politikas teigia, kad vienas pagrindinių Teisingumo ministerijos darbo prioritetų kitus ketverius metus turėtų būti pastangos atkurti gyventojų pasitikėjimą teismais.

Biografija
Gimė 1953 m. rugsėjo 8 d. Kaune, mokslininkų pedagogų šeimoje. Mama buvo docentė, o tėvas – Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) profesorius.
1971 m. baigė Kauno Šančių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą. Jį baigė 1976 m.
Iki nepriklausomybės atkūrimo dirbo mokslinį pedagoginį ir partinį darbą.
Aspirantūroje Prahoje studijavo filosofiją, apgynė mokslų daktaro disertaciją.
Atkūrus nepriklausomybę, dirbo Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriato parlamentinės veiklos grupės vadovu ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo LDDP frakcijos referentu.
1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Buvo patikėtos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigos. Vadovavo Respublikos Prezidento sudarytai darbo grupei pasirengti ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Valstybės valdymo ir savivaldos reformos komisijai.
1997 m. pradėjo dirbti Respublikos Prezidento A. M. Brazausko patarėju politikos klausimais, o 1998 m. vėl sugrįžo į Seimą.
2000 m. vėl buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Dirbo Užsienio reikalų, Europos reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, buvo Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas.
2002 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą. Suteiktas teisės mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis.
2001–2003 m. buvo Ministro Pirmininko A. M. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės vidaus reikalų ministras.
Respublikos Prezidento V. Adamkaus buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Pasibaigus Seimo kadencijai, dirbo ministro A. M. Brazausko patarėju vidaus politikos klausimais, vėliau – Ministro Pirmininko G. Kirkilo vyriausiuoju patarėju.
2006 m. spalio 2 d. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Estijos Respublikoje.
Nuo 1990 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, teko būti LSDP pirmininko pavaduotoju.
Vedęs. Duktė – studentė.
Interesų, pajamų ir turto deklaracijos.
***

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Linas Linkevčius

Jis svarsto, kad užsienio politikoje ir santykiuose su kaimynais yra daug rezervų, kuriuos galima šviežiai peržvelgti.

Biografija
 (g. 1961 m. sausio 6 d. Vilniuje)
Gimė inžinieriaus ir mokytojos šeimoje. Vaikystė ir mokslų metai prabėgo Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. 1978 m. aukso medaliu baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą. 1978–1983 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.
1983–1989 m. Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius, LLKJS CK skyriaus vedėjas. Dirbo su kūrybiniu jaunimu, jaunimo spauda, paskelbė publikacijų dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. 1989 m. organizavo pirmąją ekspediciją į Igarką ištirti galimybes parvežti į Lietuvą tremtinių palaikams. Vienas iniciatorių bei ideologų atskiriant Lietuvos komjaunimą nuo VLKJS, 1992 m. vasario 9 d. naujai susikūrusios Lietuvos leiboristų jaunimo unijos tarybos pirmininkas. 1990–1992 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas bei LDDP parlamentinės grupės vyresnysis konsultantas. 1991–1996 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos narys.
1992–1996 m. LR Seimo narys. [1] 1992–1993 m. parlamentinės Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, 1992–1993 m. Parlamentinės delegacijos prie NATO vadovas. 1993–1996 m. Adolfo Šleževičiaus ir Mindaugo Stankevičiaus vyriausybėse LR krašto apsaugos ministras. 1997 m. LR užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo patarėjas, Įgaliotasis ministras, nepaprastasis pasiuntinys.
1997–2000 m. ir 2005–2011 m. LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius LR misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungoje. [2] 2000–2004 m. Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko vyriausybėse LR krašto apsaugos ministras. [3] 2010–2011 m., kaip seniausiai NATO dirbantis ambasadorius, ėjo Šiaurės Atlanto tarybos dekano pareigas.
Nuo 2011 rugsėjo 1d. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriumi ypatingiems pavedimams bei premjero A.Kubiliaus visuomeniniu konsultantu. [4]
2012 m. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje.
Moka rusų, anglų, prancūzų, lenkų kalbas. Vedęs; žmona Danguolė, dukros Aušra ir Eglė.
***

Paskirtasis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas

Pasak p. Barakausko, pagrindinė su šalies vadove aptarta tema – Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai.
"Šioje srityje aš turiu tikrai nemažą patirtį. Šešerius metus buvau Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir kaip tik visa programa ir visi Lietuvos veiksmai, kuriuos ji turės padaryti (pirmininkaujant – VŽ), buvo aptarinėjami tuos šešis metus, ypač paskutinius metus", – savo patirtį aptarė kandidatas.

Biografija
Inžinierius, ekonomistas, Lietuvos politikas, Seimo narys - gimė 1952 m. birželio 29 d. Pakruojo rajono Geručių kaime.
1970 m. baigė Pakruojo rajono Žeimelio vidurinę mokyklą. 1970 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), kurį 1975 m. baigė ir įgijo automatizavimo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1989 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo tarptautinių ekonominių santykių specialybę.
1999 m. JAV (Kembridže) Harvardo universiteto Harvardo tarptautinio vystymo institute įgijo investicijų vertinimo ir vadybos kvalifikaciją.
1992–1999 m. stažavo Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Kanadoje, domėjosi, kaip plėtoti valstybės ūkį, pritraukti užsienio šalių investicijas, kaip pasinaudoti užsienio šalių sukaupta patirtimi kurti ir plėtoti asocijuotas verslo struktūras. Nuo 2000 m. gyvena ir dirba Vilniuje.
Žmona Violeta. Turi dvi dukras – Neringą ir Viliją, bei tris anūkus.
Profesinė veikla
1975–1992 m. dirbo Šiaulių staklių gamykloje surinkimo cecho pamainos meistru, inžinieriumi technologu programuotoju, Programavimo valdymo biuro viršininku, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, Užsienio komercinių ryšių ir rinkotyros tarnybos vadovu. 1992–1996 m. – Šiaulių regioninių prekybos ir pramonės rūmų direktorius. 1993 m. – Belgijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų direktorių tarybos narys. 
1995–2000 m. – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo narys. 1996–2000 m. – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius. 2005–2006 m. kovo mėn. – viešosios įstaigos „Ekonominių-socialinių tyrimų ir mokymų centras“ direktorius.
Visuomeninė veikla
1992 m. su bendraminčiais Šiauliuose atkūrė „Rotary“ klubą, buvo pirmasis šio klubo prezidentas.1998–2000 m. – Baltijos ir Amerikos partnerystės fondo Lietuvai ekspertų tarybos narys.
2008 m. vasario 26 d. Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos Užsienio reikalų ministro skyrimu tapo šios valstybės garbės konsulu Lietuvoje. 2008 m. lapkričio 26 d. garbės konsulo pareigų atsisakė siekdamas išvengti neaiškumo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario ir Šri Lankos garbės konsulo pareigų suderinimo, tačiau ir toliau nuolat pabrėžia šių valstybių ekonominio bendradarbiavimo plėtros svarbą.
Politinė veikla
1992–2002 m. – Lietuvos liberalų sąjungos narys, šios sąjungos pirmininko pavaduotojas, Valdybos narys, Šiaulių skyriaus pirmininkas. 1997–2000 m. – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, šios savivaldybės Valdybos narys, Investicijų ir Zoknių plėtros komiteto pirmininkas. 2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Aušros rinkimų apygardoje Nr.23. Seime dirbo Ekonomikos, Europos reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 2001 m. sausio 25 d. iki 2001 m. liepos 12 d. – susisiekimo ministras vienuoliktojoje (XXXII) Vyriausybėje.
Nuo 2006 m. kovo 18 d. 2004–2008 m.– IX Seimo narys. Nuo 2008 m. lapkričio 18 d. 2008–2012 m.– X Seimo narys. Dirba užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Yra Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika grupės pirmininkas. 2003 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO atminimo ženklu.
Nuo 2002 m. – Lietuvos liberalų demokratų partijos narys, partijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2006 m. – Tvarkos ir teisingumo (liberalai demokratai). Nuo 2004 m. Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko patarėjas.
Interesų, turto ir pajamų deklaracijos.
***

Paskirtasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas


Krašto apsaugai kitų metų biudžete numatomi 924 mln. Lt yra mažiau nei esamas lėšų poreikis ir per kitus ketverius metus finansavimas turėtų būti didinamas, teigėp. Olekas.

Biografija
Gimė 1955 m. spalio 30 d. tremtyje – B. Unguto kaime, Mansko rajone, Krasnojarsko krašte.
Dar besimokydamas Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje neabejojo, kad taps chirurgu.
1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute, vėliau – Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, jį 1980 m. baigė. Studijų metais buvo aktyvus studentų mokslinių būrelių narys ir liaudies ansamblių šokėjas.
Baigęs universitetą susidomėjo mikrochirurgija. Kartu su docentu M. Vitkumi ir profesoriumi K. Vitkumi įkūrė Vilniaus universiteto mikrochirurgijos laboratoriją ir kartu jos operacinėse praleido beveik dešimtmetį – teikė pagalbą nelaimių ištiktiems žmonėms ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos. 1987 m. šiai Vilniaus universiteto mikrochirurgų grupei buvo paskirta Lietuvos nacionalinė mokslo premija.
Tais pačiais 1987 m. apsigynė mokslų daktaro disertaciją. Daugelio racionalizacinių pasiūlymų, mokslinių straipsnių ir knygų autorius, žurnalų „Medicina“ ir „Stomatologija“ redakcinių kolegijų narys.
Nuo 1992 m. savo mokslinę ir chirurginę veiklą paskyrė įgimtoms veido anomalijoms gydyti ir jų profilaktikai, publikavo straipsnius, skaitė paskaitas studentams ir gydytojams.
1999 m. Vilniaus universitete suteiktas docento vardas.
2008 m. kartu su grupe savo mokinių išleido vadovėlį „Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija“.
Lemtingos permainos gyvenime prasidėjo 1988 m. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, buvo išrinktas Medikų sąjūdžio komisijos pirmininku, Pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu, Sąjūdžio seimo nariu. Iš suvažiavimo tribūnos kalbėjo apie Lietuvos jaunuolių tarnybos sovietinėje kariuomenėje bėdas ir būtinybę jiems tarnauti Lietuvoje. Vienas aktyviausių Lietuvos gydytojų sąjungos atkūrėjų, atkuriamajame suvažiavime išrinktas sąjungos viceprezidentu.
1988 m. galutinai pasirinko politinės veiklos kryptį, dalyvavo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) veiklą Lietuvoje, jos veiklos Lietuvoje atkuriamajame XIV suvažiavime išrinktas tarybos nariu. 1999–2004 m. ir nuo 2007 m. yra išrinktas LSDP pirmininko pavaduotoju.
1989 m. kaip Sąjūdžio ir LSDP kandidatą Sūduvos krašto žmonės išrinko TSRS liaudies deputatu, kolegos deputatai jam patikėjo atstovauti Lietuvos interesams TSRS Aukščiausiojoje Taryboje. Kartu su visa Lietuvos delegacija nuosekliai gynė Lietuvos teisę į laisvę TSRS Aukščiausiojoje Taryboje ir liaudies deputatų suvažiavimuose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru. Juo dirbo pirmosiose keturiose vyriausybėse 1990–1992 m. ir dvyliktojoje vyriausybėje 2003–2004 m.
1996 m. pirmą kartą išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu Suvalkijos vienmandatėje apygardoje. Jau ketvirtą kadenciją eina įvairias pareigas Seime. Dirbo šešiose Vyriausybėse, Seime – Sveikatos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose, Nukentėjusių nuo okupacinių režimų komisijos pirmininko pavaduotoju.
2001–2003 m. ir 2004–2006 m. vadovavo Socialdemokratų frakcijai Seime, 2001–2003 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, 2002–2003 m. buvo išrinktas šios Asamblėjos viceprezidentu.
2004–2006 m. vadovavo Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, buvo šios organizacijos politinio komiteto ir biuro narys. Yra aktyvus keturių kadencijų Seimo narys, inicijavęs daugelį įstatymų ir jų pataisų.
2006 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirtas krašto apsaugos ministru. Jo iniciatyva Lietuvos kariuomenėje įvykdyta reforma, atsisakyta šauktinių ir pereita prie profesinės karo tarnybos, Lietuvoje pradėtas planinis visos teritorijos išminavimas nuo pasaulinių karų likusių sprogmenų, sustiprintas jaunimo pilietinis patriotinis ugdymas.
Laisvalaikiu mėgsta padirbėti sode, lankytis teatre, su žmona yra entuziastingi šokėjai. Vasarą su šeima ir draugais savaitgaliais išsirengia į žygius baidarėmis – plaukioja Lietuvos upėmis, mina dviračių pedalus – važinėja po įvairias apylinkes, žiemą slidinėja. Yra krepšinio, futbolo, teniso, įvairių žygių ir bėgimų entuziastas. Ne tik pats sportuoja, bet ir organizuoja įvairius sporto renginius jaunimui. Dėl jo įsteigtų taurių ne vienerius metus varžosi jaunieji Kazlų Rūdos ir Bagotosios futbolininkai.
Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone vyksta reguliarūs tarpmokykliniai krepšinio turnyrai J. Oleko taurei laimėti. Ilgus metus buvęs Lietuvos vaikų gatvės futbolo federacijos garbės prezidentu, aktyviai rūpinasi sporto salių ir aikštynų renovavimo darbais.
2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Vedęs. Su žmona Aurelija išaugino tris vaikus. Duktė Laura – odontologė, duktė Joana – ekonomistė, sūnus Juozas – visuomenės sveikatos specialistas. Dabar jau džiaugiasi septynių vaikaičių – Ulos, Mėtos, Aloyzo, Jono, Antano, Juozo ir Katrės – krykštavimu.
Interesų, turto ir pajamų deklaracijos.
***

Paskirtasis kultūros ministras Šarūnas Birutis


Žinių, ar buvo p. Biručio ir prezidentės susitikimas, nepateikiama.

Biografija
Teisės magistras, Ekonomistas, Darbo partijos vicepirmininkas, Europarlamentaras 2004-09m.
Gimė 1961 m. Ginkūnuose. 1979 m baigęs J. Janonio vidurinę
mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą,
pramonės planavimo specialybę.
1984 m. baigė studijas Vilniaus universitete, įgijo ekonomisto aukštojo mokslo
kvalifikaciją.
2003 m. po studijų Lietuvos teisės universitete apgynė teisės magistro laipsnį,
įgijo teisininko kvalifikaciją.
1998 m. įgijo bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikaciją;
1999 m. stažavosi Japonijoje, 2010m. Indijoje valstybės politikos verslo plėtros klausimais;
Studijų metais 4 vasaras dirbo ir vadovavo studentų statybiniams būriams Lietuvoje ir užsienyje.
1982-1984 m. dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro Ūkio skyriuje.
1984-1986 m. – Kauno termofikacinės elektrinės Ekonomikos-planavimo skyriuje.
1986-1990 m. dirbo organizacinį, finansų-kontrolės darbą Kauno miesto komitete bei tuometiniame Lietuvos komjaunimo centro komitete, Lietuvos jaunimo forume.
1990-1999 m. dirbo privačiame verslo sektoriuje:
konsultavo pirmąsias UAB Lietuvoje dėl steigimo ir registracijos;
įkūrė ir vadovavo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai;
įkūrė ir vadovavo turizmo firmai „Taika“, vežusiai pirmuosius Vakarų turistų srautus į Lietuvą, kitas Baltijos valstybes ir Rusiją; įkūrė ir vadovavo UAB „Mono-turizmas“, viešbutis „Nidos auksinės kopos“;
kūrė pirmuosius kaimo turizmo projektus Lietuvoje; dalyvavo kituose verslo projektuose.
1999-2002 m. dirbo Ūkio ministerijoje kuriant Smulkaus ir vidutinio verslo skyrių ir jam vadovavo.
Koordinavo daugelio tyrimų, programų rengimą bei verslo plėtros projektų įdiegimą atskiruose Lietuvos regionuose.
Buvo stojimo Europos Sąjungą derybų skyriaus „Mažos ir vidutinės įmonės“ sektoriaus vadovas, Lietuvos derybinės delegacijos narys.
Už darbą apdovanotas ūkio ministro garbės raštu bei Europos Komiteto generalinio direktoriaus raštu „Už reikšmingą indėlį Lietuvos derybose su Europos Sąjunga“.
Nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2003 m. birželio mėn. dirbo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovu Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje,
Lietuvos Respublikos Premjero konsultantu.
Nuo 2003 m. birželio mėn. – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Ministro Pirmininko skirtas narys.
2004-2009 m. Europos Parlamento narys. ALDE frakcijos biuro narys. Europos Energetikos Forumo tarybos narys. FORATOM tarybos narys.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas: Europos Parlamento atminimo ženklu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos „ Aukso ženklu“, Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės asociacijos ženklu „Auksinė Verpstė“.
Nuo 2009 spalio m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas LR Seime ir Vyriausybėje.
Baltijos-Indijos komercijos rūmų Prezidentas, Lietuvos -Indijos forumo vicepirmininkas.
Moka kalbas: lietuvių, anglų, rusų – gerai, lenkų – supranta.
Pomėgiai: politika, ekonomika, teisė, krepšinis, slidinėjimas, turizmas, etnografija.
Vedęs. Žmona- Rasa Birutienė (Ramelytė) gimusi ir augusi Švenčionių raj. , teisininkė (notarė); turi dukterį Rūtą- Marija.
Interesų, turto ir pajamų deklaracijos.