Dujotiekio GIPL svarba Lenkijai – pirma alternatyva, pasibaigus sutarčiai su „Gazprom“

Publikuota: 2020-11-30
Tomas Janeliūnas, politologas, Energetinių tyrimų instituto vadovas.
svg svg
Tomas Janeliūnas, politologas, Energetinių tyrimų instituto vadovas.

Lenkija yra Lietuvos ir viso Baltijos regiono vartai į Europą. Tik bendradarbiaudami su Lenkija kuriant energetikos infrastruktūrą – tiesiogines dujų bei elektros jungtis – galime užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. O kuo pačiai Lenkijai naudingi bendri energetikos projektai su Lietuva ir kokius tikslus ši šalis kelia savo energetikai, kalbamės su politologu,  Energetinių tyrimų instituto vadovu Tomu Janeliūnu.

Kokie yra Lenkijos uždaviniai energetinės nepriklausomybės srityje ir su kuo jie susiję?

Lenkija dar neatsikratė priklausomybės nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ – dar nėra pasibaigusi prieš bene dešimtmetį sudaryta dujų tiekimo sutartis, kuri įpareigoja pirkti tam tikrą dujų kiekį būtent iš „Gazprom“ ir net jeigu gamtinių dujų poreikis mažėja, pagal sutartį Lenkija privalo sumokėti už visą sutartyje numatytą kiekį. Ši sutartis baigsis 2022 m. ir nuo to laiko Lenkija siekia apskritai nebeturėti prekybinių santykių su „Gazprom“ kaip pagrindiniu dujų tiekėju.

Neseniai Lenkijos antimonopolinė tarnyba skyrė beveik 6,5 mlrd. Eur baudą „Nord Stream 2“ projekto dalyviams – Rusijos kompanijai „Gazprom“ ir dar penkioms projektą finansuojančioms kompanijoms iš Europos. Ar tai reikėtų vertinti kaip kerštavimą „Gazprom“, ar Lenkijos tikslai pragmatiškesni?

Galima teigti, kad tai dalis kovos prieš „Gazprom“ – ji siekia susilpninti šį projektą, kad net jeigu jis funkcionuos, negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Lenkija iš principo kalba apie tai, kad visa Europa turėtų iš esmės nusikratyti rusiškų dujų dominavimo, nes tai yra ne tik prekyba – tai yra ir politika. Kita vertus, Lenkija nenori, kad kita jos kaimynė – Ukraina, būtų pernelyg pažeidžiama tuo atveju, jeigu pilnu pajėgumu pradėtų veikti „Nord Stream 2“ projektas. Ukraina prarastų dujų tranzito valstybės statusą ir susilpnėtų jos derybinė pozicija su Rusija dėl dujų tiekimo – kiltų grėsmė, kad Ukraina galėtų būti šantažuojama arba būtų priversta priimti bet kokias sąlygas, kokias nustato „Gazprom“. Tuo tarpu Lenkija mato Ukrainą kaip vieną iš partnerių diversifikuojant gamtinių dujų šaltinius. Apibendrinant, galima pasakyti, jog Lenkija iš tikrųjų nenori suteikti pranašumo Rusijai ir „Gazprom“ Europos geopolitinėje arenoje.

Koks yra Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL ( angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania) vaidmuo visame šitame kontekste pačiai Lenkijai?

Kad Lenkija nuo 2022 m. galėtų visiškai atsisakyti „Gazprom“ dujų, jai reikia surasti papildomų gamtinių dujų šaltinių ir tiekėjų. Nuo 2022 m. turi pradėti veikti svarbi dujų jungtis, kuria per Daniją Lenkijai ja būtų tiekiamos dujos iš Norvegiškų dujų telkinių. Ateityje šis dujotiekis turėtų užtikrinti beveik pusę viso Lenkijos suvartojamo dujų kiekio, bet veiklos pradžioje jo apimtys dar bus labai nedidelės.

Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais Lenkija vartoja maždaug 20 mlrd. kubinių metrų dujų per metus ir apie pusę šio kiekio ji pirkdavo iš „Gazprom“. Mūsų su Lenkija statomas GIPL dujotiekis potencialiai galės patiekti apie 10-15 proc. šio poreikio. Tai nėra didelė dalis, bet GIPL jungtis bus  viena iš pirmųjų, kuri sinergijoje su Klaipėdos SGD terminalu leis Lenkijai užsitikrinti alternatyvius dujų tiekimo šaltinius. Todėl pradiniame etape GIPL dujotiekis bus ypač svarbus Lenkijai užsitikrinant energetinį saugumą.

Kokią reikšmę Lenkijos energetinių planų paveiksle turi Baltijos regionas turi ilgesnėje perspektyvoje?

Be jokios abejonės, Lenkijai Baltijos šalys yra svarbios užsitikrinant energetinį saugumą – ne tik dujų, bet ir elektros energijos tiekimą. Mes jau turime elektros jungtis su Lenkija ir turėsime dar papildomą jūrinę jungtį, kuri mums užtikrins galutinę sinchronizaciją su kontinentiniais Europos tinklais. Lenkijai tai irgi yra svarbu: tai papildomas kanalas per Lietuvą importuoti elektros energiją iš Skandinavijos šalių, o perspektyvoje – galbūt ir eksportuoti elektros energijos perviršį. Vienas iš Lenkijos tikslų yra pasistatyti branduolinę elektrinę, kuri leistų diversifikuoti elektros gamybą ir padėtų atsikratyti priklausomybės nuo anglių. Iki šiol anglys yra labai svarbios Lenkijos energetinėje pramonėje, o branduolinė energetika yra laikoma kaip viena iš alternatyvų. Todėl tikėtina, kad po keliolikos metų Lenkija galės tapti elektros eksportuotoja į Baltijos regioną.

Ar galima teigti, kad trumpesniame periode, iki kol Lenkija pasistatys atominę elektrinę, būtent gamtinės dujos bus alternatyva anglims elektros gamyboje?

Anglis yra pagrindinė bėda Lenkijoje ir čia kalba eina ne tik apie energetiką – tai kartu socialinė bei politinė bėda ir iššūkis, nes anglies pramonėje dirba nemažai žmonių, kurių taip lengvai kitur neperkelsi. Būtent dėl to Lenkija kol kas yra viena iš nedaugelio ES šalių, kuri vengia prisiimti įsipareigojimą iki 2050 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro energetikoje. Lenkijos atveju, anglies pakeitimas gamtinėmis dujomis  būtų rimta pažanga nes elektrinės, kurios degina dujas, yra žymiai mažiau taršios nei kūrenamos anglimi. Todėl bent dešimtmetį dujos bus svarbi alternatyva ir jų poreikis didės. Nors anglis vis tiek sudarys didelę dalį elektros gamyboje – skaičiuojama, kad 2030 m. anglis sudarys 60 proc. visos elektros energijos gamyboje, kai dabar sudaro apie 80 proc.

Žinoma, Lenkija stengiasi pereiti prie švaresnių energijos šaltinių – planuoja statyti ne tik atominę elektrinę, bet ir didelius atsinaujinančios energetikos parkus, ypatingai vėjo elektrines Baltijos jūroje. 

Kviečiame klausyti pokalbį su politologu, Energetinių tyrimų instituto vadovu ,Tomu Janeliūnu apie kartu su Lietuva kuriamos energetinės infrastruktūros reikšmę Lenkijai:

videoklipas::1

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Energetinė nepriklausomybė yra viena sąlygų, svarbių konkuruojant dėl užsienio investicijų Verslo tribūna 5

Kol Lietuva nesujungs su Europa gamtinių dujų bei elektros tinklų, energetikos rinka nebus harmoninga, o tai...

 R. Švedas: GIPL dujotiekio statyba yra besitęsiantis nepriklausomybės atkūrimo procesas Verslo tribūna 1

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL nederėtų laikyti pavieniu atskiru projektu – tai dalis Lietuvos...

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio transportavimui Verslo tribūna 2

Statomas Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL yra vienas paskutinių projektų, kuomet į Žaliąjį kursą...

Dujotiekio GIPL svarba Lenkijai – pirma alternatyva, pasibaigus sutarčiai su „Gazprom“ Verslo tribūna

Lenkija yra Lietuvos ir viso Baltijos regiono vartai į Europą. Tik bendradarbiaudami su Lenkija kuriant...

Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL naudos: mažesni SGD terminalo išlaikymo kaštai ir galimybės laikytis Žaliojo kurso Verslo tribūna

Tarp Lietuvos ir Lenkijos statoma dujų jungtis GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) svarbi ne tik...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus