Lietuviško maisto eksportas: kur pasiekėme proveržį ir į kokias rinkas dairysimės kitąmet

Publikuota: 2018-12-28
Vladimiro Ivanovo nuotr.
Vladimiro Ivanovo nuotr.

Lietuvos maisto pramonės gaminama produkcija šiemet pasiekė daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Nors eksporto geografiją labiausiai išplėtė pagrindiniai stambieji mūsų šalies pieno ir mėsos perdirbėjai, pamažu į užsienio rinkas skinasi kelią lietuviškas medus, pagardai, šaldytos uogos.

Nuo 2014 m. Lietuvai atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto rinkų, o šiemet prisidėjo dar keturios. Kaip rašoma Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime, gauti veterinarijos sertifikatai duris atvėrė į Jungtinius Arabų Emyratus pieno ir žuvininkystės produktams, į Maroką – jautienai ir jos produktams, į Honkongą – kiaulienai, jautienai ir jų produktams ir į Ukrainą – kiaulienai ir kiaulienos pusgaminiams. Šiuo metu vykdomos derybos dėl gyvūninės kilmės eksporto su 28 šalimis.

Šiemet mėsos ir jos gaminių eksportuota – 12.440 t, o pieno produktų – 75.924 t. Palyginti su 2017 metais, mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 13%, o pieno produktų padidėjo 30%.

Daugiausia pieno produktų eksportuota į Libiją, Vietnamą ir Indoneziją. Stambiausių mėsos rinkų rikiuotėje figūruoja tokios šalys kaip Honkongas, Japonija, JAV, Vietnamas. Šiais metais lietuviškos mėsos daugiausia pageidavo Vietnamas, Baltarusija bei Ukraina, mėsos gaminių – Tadžikija, Japonija ir JAV.

Didins maisto produktų eksportą

ŽŪM kartu su Ūkio ministerija išsikėlė tikslą per dvejus metus maisto produktų eksportą padidinti - Ūkio ministerija maisto produktų eksportą įvardijo kaip vieną iš penkių prioritetinių eksporto krypčių. Daugiausia Lietuva eksportuoja grūdų, pieno produktų ir mėsos, tačiau artimiausiu metu siekiama išplėsti išvežamų produktų spektrą. Neblogu atspirties tašku šiemet tapo medus, kurio 10 t siunta iškeliavo į Japoniją.

Anot Giedriaus Surplio, žemės ūkio ministro, naujų rinkų žvalgyba reikalinga, mat plečiantis paklausai, atsiranda stiprus stimulas mūsų augintojams didinti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, gauti aukštesnes supirkimo kainas. Tokiu būdu gerinamas bendras klimatas kaime.

Žvilgsnis krypsta į Aziją

Lietuvos perdirbėjai vis labiau dairosi į Azijos šalis, kurios traukia ne tik sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi, bet ir didėjančia perkamąja galia. Be to, trečiųjų šalių gyventojai nėra lojalūs vietinei produkcijai, todėl į krepšius noriai kraunasi ir importinę produkciją.

Didieji šalies paukštienos perdirbėjai dairosi į Malaizijos rinką, tačiau kol kas čia proveržio nematyti. Kita itin patraukli rinka paukštienos sektoriui – Pietų Korėja. Derybos dėl paukštienos eksporto su šios valstybės atsakingomis institucijomis užsimezgė dar 2014 m., tačiau kol kas žalia spalva mūsų verslui neuždegta.

„Paukštininkus domina perdirbtų užšaldytų gaminių eksportas į Pietų Korėją. Tokią išvadą padarėme padirbėję su Japonija. Bet kuri nauja rinka įdomi, tačiau nereikia tikėtis, kad ją atidarius iškart viskas eisis it iš pypkės. Pasibaigus politikų deryboms, jas tęsia verslininkai. Reikia suderinti verslo santykius: kainas, teikimo sąlygas, reikia surasti tarpininkus, galop – ištirti tikslinį vartotoją ir jį pripratinti prie naujo produkto“, – dėsto Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas.

Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje kasmet pagaminama apie 130.000 tonų paukštienos, o beveik trečdalis jos eksportuojama į maždaug pusšimtį šalių.

„Lietuviška paukštiena domisi Gambija, Gana, Gvinėja. Tačiau norint bendradarbiauti, pirmiausia reikalingi veterinarijos leidimai. Vis dėlto, mums labai reikalinga Kinijos rinka. Deja, tarpžinybiniai kontaktai mezgasi labai ilgai. Kol nėra suderintų leidimų dėl jautienos, derybiniai klausimai dėl paukštienos nejudinami“, – apgailestauja p. Tėvelis.

Kinai daro išimtį Lietuvai

Praminti kelius į 1,4 mlrd. gyventojų turinčią Kinijos rinką dėl lietuviškos jautienos eksporto jau bandoma aštuonerius metus (palyginimui, mūsų įmonėms JAV rinka atsivėrė tik po 10 metų trukusių derybų. Šiandien į šią šalį savo mėsos gaminius eksportuoja 9 įmonės). Po ilgų dokumentų derinimo, mėginių siuntimo procedūrų, netrukus tikimasi dėti paskutinius taškus. 2019 m. pradžioje Kinijos muitinės tikrintojai atvyks įvertinti lietuviškos jautienos tiekimo grandinės. Vadinasi, tai paskutinė stotelė derybų eigoje.

„Po šio patikrinimo tikimasi, kad bus išduotas leidimas eksportuoti šaldytą jautieną. Kinai įprastai atveria rinką vienam produktui, todėl džiugu, kad jie Lietuvai daro išimtį ir vienu metu nori įsileisti jautieną ir subproduktus“, – sakė p. Surplys.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius įsitikinęs, kad kinams ūkininkai kartu su perdirbėjais turės ką pasiūlyti, mat mūsų jautienos rinka perteklinė – jautienos pagaminame dvigubai daugiau nei suvartojame.

„Suprantama, kad bet kurios šalies gamintojai nesuinteresuoti, kad į jų šalį būtų importuojama daug produkcijos. Šiuo atveju, mūsų privalumas yra tas, kad esame maži. Nors kinų ekonomikai mes neturėsime svarios reikšmės, mums tai bus didelis laimėjimas. Dirbdami lanksčiai prisitaikysime prie jų sąlygų. Subproduktų rinka Kinijoje labai išvystyta, ten už juos mokama daugiau nei už pačią jautieną, todėl mums labai svarbu įsilieti į šią rinką“, – akcentuoja p. Mackevičius.

Vis dėlto derybose su Kinija Lietuvai kiša koją afrikinis kiaulių maras. Kinai netoleruoja, kad toje pačioje skerdykloje skerdžiami jaučiai ir kiaulės. LMPA direktorius pabrėžia, kad mūsų skerdyklų maru užsikrėtusios kiaulės nepasiekia.

„Praradus Rusijos rinką mūsų įmonės persiorientavo į kitas ES šalis. Tačiau šiose šalyse konkuruoti sunku, nes jose žemės ūkio politika pažengusi toliau nei mūsiškė. Be to, ten išmokos didesnės, paramos skirstymo sistema turi senesnes tradicijas, o vartotojai lojalesni vietos produktams. Trečiosios šalys mums įdomios tuo, kad yra didelė perkamoji galia, ten eksportuodami produkciją gauname didesnę pelno maržą, todėl matome galimybę uždirbti daugiau“, – įsitikinęs p. Mackevičius.

Pagrindinė avių kryptis – Vokietija

Šiandien auginame apie 173.000 avių, tačiau, nors daugeliui tai gali pasirodyti įspūdingi skaičiai, vis dėlto toli gražu nepasivejame tarpukariu pasiekto lygio, kai mūsų bočiai laikė 1,5 mln. avių bandą. Tačiau tiek tarpukariu, tiek ir dabar aktuali ta pati problema – realizacija.

Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovas sako, kad tik kiek daugiau nei pusę avienos suvartojame vidaus rinkoje, todėl perteklius iškeliauja į Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Daniją. Nors didžiulė avienos paklausa jaučiama Islandijoje, Farerų salose (čia vienas žmogus per metus suvartoja apie 15 kg avienos, lietuvis – 300 g), avių augintojai atkerta, kad eksportas į šias salas yra per brangus, nepadengsiantis net savikainos. Dėl to kaip ir tarpukariu, taip ir dabar pagrindinė avienos eksporto kryptis – Vokietija. Su šia šalimi dirba tik vienas supirkėjas.

Pono Augustinavičiaus teigimu, kurį laiką svarstyta avis išvežti į Mažąją Aziją, keli sunkvežimiai pasiekė Turkiją. Tačiau dėl didelių logistikos kaštų tolimų reisų atsisakyta. Pašnekovas prisimena, kad mūsų augintojai turėjo užmezgę daugiau ryšių su turkais, tačiau kol buvo suderintas veterinarijos sertifikatas, kontaktai nutrūko.  

Vargsta dėl prastesnės kokybės

„Europą kasmet užplūsta apie 200.000 t avienos iš Naujosios Zelandijos, Australijos, todėl mes matome perspektyvą Europos rinkoje, nes ji neužpildoma vietos produkcija. Mūsų augintojai skundžiasi, kad neturi kur parduoti ėriukų. Tačiau, kai ateina metas surinkti pilną sunkvežimį, matome, kad nėra ką vežti. Vienoje partijoje avinukų svoris ir amžius, veislė turi būti panašūs, tad surinkti panašios kokybės avinukus – nelengva.

Kalbant apie Olandiją, Belgiją, šios šalys taiko dar griežtesnius reikalavimus nei Vokietija. Jie perka tik konkrečias veisles, griežtai atsirenka gyvulius pagal svorį. Kol kas lietuviškos ir britiškos avienos kokybė toli gražu nestovi vienose gretose. Norint plėsti eksporto apimtis, pirmiausia turime pasiekti tinkamą kokybę“, – aiškina LAAA vadovas.

Avių augintojas įvardija dar vieną svarbią priežastį, apsunkinančią avių eksportą – bandų veisimo reguliavimą. Anot p. Augustinavičiaus, didžiausia ėriukų pasiūla Europoje susidaro rudenį, todėl šiuo laiku labiausiai krinta supirkimo kainos. Jo nuomone, dėl to augintojams verta atsižvelgti į avių rujos reguliavimą ir ėriukus parduoti pavasarį, kai rinkoje įsivyrauja štilis. Kita vertus, vasarą auginti ir penėti avinukus yra daug pigiau nei žiemą.

Praėjusį mėnesį VMVT sutarė su Ukrainos kompetentinga institucija dėl veterinarijos reikalavimų suderinimo veislinėms avims ir ožkoms, eksportuojamoms į Ukrainą. Tačiau, anot p. Augustinavičiaus, šiai rytų rinkai mūsų siūlomi kiekiai per maži.

„Turėjome užklausų iš Baltarusijos, Rusijos, jie prašė sufolkų, tekselių, Ile de France veislės 2 tūkst. avių. Kalbėjome su kolegomis iš Vokietijos. Jie patikino, kad net ir Vokietijoje būtų sunku išpildyti tokį užsakymą. Mums apie tokias rinkas kol kas nerealu galvoti“, – pripažįsta LAAA vadovas.

Auga Halal produktų eksportas

Įteisinus ritualinį skerdimą Lietuvoje, atvertas kelias mėsos eksportui į Artimųjų ir Tolimųjų Rytų rinkas, Arabijos pusiasalio valstybes. Galiojančius Halal sertifikatus šiuo metu turi šešios įmonės: „Krekenavos agrofirma“, „Agaras“, „Utenos mėsa“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Nematekas“, „Vilniaus paukštynas“.

2018 m. pirmo pusmečio duomenimis, daugiausia Halal produktų išvežta į ES šalis: Prancūziją, Norvegiją, Daniją, Švediją, Olandiją, Suomiją, Vokietiją, Estiją, Jungtinę Karalystę, Čekiją. Į šias valstybes išvežta 5.681 t produkcijos. Į trečiąsias šalis, tokias kaip Japonija, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Mauricijus, Kazachstanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, eksportuota 1.029 t. „Palyginus 2017 m. ir 2018 m. pirmo pusmečio duomenis matoma tendencija, kad eksporto kiekiai auga“, – pastebi Vilma Rudokaitė, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė.

Ponios Rudokaitės teigimu, sertifikatus ruošti košerinį maistą Lietuvoje turi dvi įmonės: „Krekenavos agrofirma“ ir „Riamona“. Šiemet košerinis maistas nebuvo eksportuojamas, štai pernai pagal specialias žydų taisykles paruošto maisto išvežta 71,3 t į Latviją, Olandiją, Italiją, Švediją, Prancūziją, Daniją, Ispaniją. Košerinius pieno produktus šiemet gamino „Pieno žvaigždės“,  Pienas LT, „Nordic proteins“, „Vilkyškių pieninė“, „Rokiškio sūris“, „Klaipėdos pienas“.

Įmonės „Pieno Žvaigždės“, Pienas LT, „Nordic proteins“, „Vilkyškių pieninė“, „Rokiškio sūris“, „Marijampolės pieno konservai, „Klaipėdos pienas“ pieno produktus, pagamintus pagal halal reikalavimus, eksportuoja į šias šalis: Libiją, Honkongą, Turkiją, Kanarų salas, Šveicariją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV, Kubą, Izraelį, Persų įlankos šalis (GCC), Hong Kongą, Pietų Korėją, Singapūrą, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Olandiją, Estiją, Airiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Suomiją, Švediją.

Daugiausia eksportuojama pasterizuota grietinėlė, pieno baltymų milteliai, pieno išrūgų baltymų milteliai, lieso pieno koncentratas, laktozė, fermentiniai sūriai, pieno konservai, sviestas, pieno miltai, valgomieji ledai. Dėl tikėjimo, kad šie produktai yra švarsesni ir naudingesni sveikatai, juos gausiau perka ne tik islamą išpažįstantieji, o ir europiečiai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Siekdami priartėti prie „nulio atliekų“, bando keisti vartojimo įpročius Premium

Jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei, o...

Prekyba
2019.07.20
Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
Konkurencingoje maisto pramonėje inovacijos būtinos ir padažų gamintojams Premium

Vartotojai darosi vis išrankesni, pasirinkimo daugėja, o konkurencija auga – maisto pramonės įmonių augimui...

Pramonė
2019.07.11
„Roquette Amilina“ pelną didino trečdaliu iki 21 mln. Eur

Panevėžio kviečių krakmolo ir glitimo gamybos bendrovė „Roquette Amilina“ pernai uždirbo 21,158 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.11
Žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už 1,9 mln. Eur

Bankrutavusios žuvies perdirbimo bendrovės Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatai parduodami už...

Statyba ir NT
2019.07.11
Vilkyškių pieninės pardavimai šiemet augo 13% 1

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninės konsoliduoti pardavimai šių metų...

Pramonė
2019.07.10
„Vičiūnų grupės“ valdytojos pajamos augo 9% iki 532 mln. Eur 3

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojamos vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“...

Pramonė
2019.07.10
„Impossible Foods“ susidūrė su problema – nebespėja gaminti netikros mėsos 2

„Impossible Foods“, gaminanti augalinės kilmės proteinus ir mėsos pakaitalus, privertė investuotojus...

Pramonė
2019.07.06
„Marijampolės pieno konservų“ vadovą R. Varkulevičių keičia H. Karpavičius 

Motyvuodamas tuo, kad įmonėje „Marijampolės pieno konservai“ jau įgyvendino visus sumanymus, iš bendrovės...

Vadyba
2019.07.05
„Espersen Lietuva“ pernai didino pajamas ir dirbo pelningai 1

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen...

Pramonė
2019.07.04
Taupyti bandžiusi ir nuo inovacijų atsilikusi „Kraft Heinz“ šiandien moka dvigubai Premium 2

„Kraft Heinz“, penktai pagal dydį maisto pramonės kompanijai pasaulyje, 2019 m. kol kas tragiškai nesėkmingi.

Pramonė
2019.07.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau