Aplinkos ministras dėl reformos pradėjo „road show“ po urėdijas
Pirmasis susitikimas praėjusią savaitę vyko Biržų miškų urėdijoje. Rytoj ministras lankysis Rokiškio, Kupiškio ir Anykščių, penktadienį – Trakų ir Kaišiadorių miškų urėdijose. Su Ignalinos, Zarasų ir Švenčionėlių urėdijų darbuotojais apie pertvarką penktadienį kalbėsis viceministras Martynas Norbutas. Kitą savaitę numatyti susitikimai Nemenčinės, Šalčininkų, Vilniaus, Šakių, Varėnos, Valkininkų, Šiaulių, Kuršėnų ir Mažeikių urėdijose.
„Po pertvarkos visi miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus, išsaugos savo darbo vietas. Darbo sutartyse, kurios su jais bus sudaromos, bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas ir visos Darbo kodekso numatytos garantijos“, – pranešime cituojamas ministras Navickas.
Seimui liepos 11 d. pakeitus Miškų įstatymą, sudarytos teisinės prielaidos nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinių miškų valdymą konsoliduoti vienoje valstybės įmonėje.
Vyriausybės rugpjūčio 2 d. nutarimu visos 42 miškų urėdijos bus reorganizuotos ir prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, esančio Kaune. Naujoji įmonė vadinsis Valstybinių miškų urėdija. Vėliau šios centrinė būstinė turėtų būti iškelta į Panevėžio rajoną.
Sprendimas užtruko dešimtmetį
Sprendimas Seime reformuoti urėdijas pasiektas po ilgų dešimties metų diskusijų.
Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams.
Oponentai teigė, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu.
Labiausiai iš valstybės valdomų įmonių politizuotų urėdijų pertvarkai aktyviai priešinosi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, „tvarkiečiai“, dalis liberalų ir konservatorių.
Premjeras Saulius Skvernelis įstatymo svarstymo metu sakė, kad šis „vadybinis klausimas“ dėl urėdijų reformos buvo politizuotas iki tokio lygio, kokio dar nebuvo Lietuvoje.
Vakar Lietuvoje apsilankę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai palankiai vertina Seime priimtus įstatymus, kurie atvėrė kelią daugybinių VĮ - urėdijų, taip pat kelių priežiūros įmonių - konsolidavimui. EBPO, dėl Lietuvos narystės kurioje šiuo metu derasi Vyriausybė, dabar prioritetu kelia reformų įgyvendinimo klausimą.
„Ekspertai prašo Aplinkos ministerijos pateikti labai aiškų planą, kas bus su urėdijomis po sausio 1 d., kai įsigalios įstatymas. Lygiai to paties laukiama iš Susisiekimo misterijos dėl kelių pertvarkos“, - VŽ sakė Ramūnas Burokas, ūkio viceministras, atskingas už valstybės valdomų įmonių politiką.
