Išmokų negana – gviešiasi ir lengvatų
Ūkininkų pasaulyje viskas po senovei: saulė ir lietus – „etatiniai priešai“, ypač kai karaliauja pavieniui. Ar sausra, ar užsitęsusios liūtys – žemės ūkio verslininkai dejuoti nesiliauja. Aimanos be atlygio nelieka: nemenkas kompensacijų sumas atseikėja Briuselis, dar priduria Lietuva. Štai ir šį rugpjūtį šalies žemdirbiams, kuriems ilgalaikiai lietūs pernai pridarė žalos, išmokėtos milijoninės kompensacijos.
Ir taip visada, kai tik užklumpa „netikėti“ orai. Metų metais raginami draustis ūkininkai tik purto galvas: kam mėtyti savo pinigus, jei nuostolius gali kompensuoti valdžia. Per trejus metus nė vienas ūkininkas neapsidraudė nuo stichinės sausros.
Tačiau ūkininkams jau ir pinigų iš valdiško katilo negana – dabar jie prašo mokesčių lengvatų: trejiems metams pratęsti lengvatinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, atidėti „Sodros“ mokesčio didinimą, suteikti trejų metų mokestines atostogas visiems besikuriantiems ūkininkams. Tokį pageidavimų sąrašą Vyriausybei teikia Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).
Ūkininkai teigia, kad dėl buvusių liūčių, esamos sausros ir didėjančių veiklos sąnaudų patiria didesnę ekonominę riziką bankrutuoti ar neįvykdyti finansinių įsipareigojimų. Jonas Talmantas, LŪS pirmininkas, perspėja: jei Vyriausybė nepritars dėl mokesčių lengvatų, viskas gali dar pablogėti. Pritarti ūkininkams linkęs ir Gediminas Surplys, žemės ūkio ministras. Pasak jo, tarptautinėse rinkose žemdirbiai konkuruoja vienodomis sąlygomis, nors kitų šalių atstovai gauna didesnes išmokas.
Ponas ministre, tarptautinėse (ir ne tik) rinkose sunku konkuruoti visiems Lietuvos verslininkams – kažin ar gautų jie bent kokių lengvatų, jei imtų rypuoti, kaip tai nuolat daro žemdirbiai? O gal kiti verslininkai nesusiduria su rizika bankrutuoti, neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, galbūt jiems nedidėja veiklos sąnaudos? Kiek ilgai Lietuvoje bus puoselėjamas lygesnių už lygius principas? Valstybinės pozicijos, regis, laikosi tik Finansų ministerija: p. Talmantas skundžiasi iš jos išgirdęs, kad negalima iškreipti mokesčių sistemos, vieniems lengvatas taikyti, kitiems – ne.
Ūkiai Lietuvoje vis stambėja, perkama moderni brangi žemės ūkio technika – žodis „valstietis“ teliko partijos (sąjungos) pavadinime, tačiau paramos ir lengvatų stambieji prašyti nesibodi. Negana to, šiemet valstybės lygiu paskelbus ekstremalią padėtį dėl sausros grūdų sektoriuje, žemdirbiai ėmė gudrauti: pamatę pakilusias grūdų kainas, imasi anuliuoti anksčiau sudarytas sutartis.
„Jei šių lengvatų negausime, teks streikuoti, nes padėtis – sudėtinga“, – vakar pareiškė p. Talmantas. VŽ nuomone, ūkininkų mėginimas išlupti eilines lengvatas sau supriešina su kitais verslininkais, o nesiliaujantis privilegijų taikymas nepadeda išugdyti ūkininkų verslininkų, gebančių dirbti rinkos sąlygomis. Tad vis dar turime sritį, kurios rizika ir nuostoliai – visos valstybės galvos skausmas.
