Urėdijų reforma: „Civittos“ ekspertizė teigiama, miškininkų - neigiama
Abi išvados pateiktos Seimo Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų bazėje.
Miškų įstatymo pataisų dėl urėdijų reformos ekspertizės pareikalavo daugiau nei 40 Seimo narių – dėl šio epizodo urėdijų pertvarkos klausimas uždarame Seimo valdybos, komitetų ir komisijų sprendimų verpete sukėsi jau kelios savaitės ir niekaip nepasiekė lemiamo balsavimo Seime dėl įstatymo pakeitimų.
Ekspertų prašyta motyvuotai atsakyti į du klausimus: ar teikiamos Miškų įstatymo pataisos dėl urėdijų pertvarkos atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir ar neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams; ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybos ir viešojo administravimo požiūriu.
Pagal Vyriausybės teikiamą Miškų įstatymo pataisų projektą numatoma įkurti valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 filialais – miškų urėdijomis išsaugant dabar esantį miške dirbančių darbuotojų skaičių. Taip pat prašyta įvertinti Seimo narių pasiūlymus projektui.
Pateikė teigiamą išvadą
„Civittos“ ekspertų pateiktoje išvadoje teigiama, kad, atlikus įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, darytina išvada, jog siūlomas Įstatymo projektas sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį Lietuvos miškų sektoriui.
Teisiniu aspektu darytina išvada, jog Įstatymo projektas iš dalies atitinka teisėkūros principus, išskyrus skyriuje 6 nurodytus netikslumus (keičiamas ne 6 str. 10 d. o 6 str, 3 dalis). Pašalinus skyriuje 6 nurodytus neatitikimus, būtų sudarytos prielaidos Įstatymo projektą vertinti kaip tinkamai integruotą į nacionalinės teisės sistemą. Atsižvelgiant į galiojantį tarptautinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamu Įstatymo projektu, neatitikimų tarptautiniams įsipareigojimams nenustatyta.
Antra vertus, nurodoma, kad centralizavus prekybos medienos sistemą gali būti pakenkta smulkiam, verslui, tačiau kartu konstatuojama, kad įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams.
Įvertinus Seimo narių pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, „Civittos“ ekspertai nurodo, kad darytina išvada, jog teisėkūros sistemiškumo principų neatitinka bei su nacionaliniais teisės aktais tinkamai nėra suderinta dalis pasiūlymų dėl teisės akto pakeitimo.
Vyriausybė pasitarime praėjusią savaitę atmetė Seimo narių teikiamus Miškų įstatymo pakeitimų siūlymus, kuriuos priėmus iš esmės būtų palikta veikti nepakeista dabartinė valstybinių miškų sistemą su daugybinėmis valstybinėmis įmonėmis – miškų urėdijomis.
Miškininkų išvada neigiama
LMS ekspertų išvadoje teigiama, kad projekte pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas.
Nurodoma, kad projektas iš esmės atitinka pagrindinius Lietuvos teisėkūros principus ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. Taip pat nurodoma, kad Seimo narių pasiūlymai dėl Miškų įstatymo projekto yra fragmentiški ir nesistemiški.
Kartu akcentuojama, kad Ekonominio bendradarbiavimos ir plėtros organizacija (EBPO), su kuria Lietuva derasi dėl narystės joje, rekomenduoja konsoliduoti 42 miškų urėdijas, bet nereikalauja, kad valstybinių miškų valdymui būtų įsteigta viena įmonė.
Tuo tarpu „Civittos“ ekspertai nurodo, kad svarbiausiu argumentu, kodėl reikia skubėti patvirtinti reformą, laikomas Lietuvos stojimas į EBPO 2018 m., kuri Lietuvai yra nurodžiusi imtis priemonių konsoliduojant miškų ūkio sektorių ir regioninių kelių priežiūros įmonių veiklą. Įstatymas, įpareigojantis 11 kelių priežiūros įmonių apjungti į vieną VĮ „Kelių priežiūra“, Seime priimtas prieš kelias savaites.
Reformos priėmimas kitą savaitę
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AKK) numato surengti pagrindinį Miškų įstatymo projekto svarstymą penktadienį nuo 14 val., po to, kai šis bus apsvarstytas Kaimo reikalų ir Valstybės ir savivaldybių reikalų komitetuose. Tuo metu miškininkai nuo penktadienio ryto skelbia įspėjamąjį streiką – kelioms valandoms stabdo darbą.
Miškų įstatymo pataisų svarstymas ir priėmimas Seime numatytas kitą savaitę, pratęsus Seimo pavasario sesiją.
Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą remia didžiausia „valstiečių-žaliųjų“ frakcija Seime (56 nariai), tačiau nepalaiko socialdemokratai (19).
Laisvu apsisprendimu dėl urėdijų reformos turėtų balsuoti Seimo liberalai ir konservatoriai, dėl kurių paramos Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui ne kartą tarėsi premjeras Saulius Skvernelis.
Ekspertų pateiktos išvados Seimo nariams nebus privalomos, o rekomendacinio pobūdžio.
Reformos šalininkai Seime teigia, kad oponentų tikslas urėdijų pertvarkos klausimą vilkinti visą kadenciją, kad reforma apskritai neįvyktų. Oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais.
VŽ primena, kad Seimo kanceliarija pranešė, kad Lietuvos miškininkų sąjungos ir „Civittos“ pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais apklausos sąlygas ir jiems buvo pateikti užsakymai parengti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadas.
Ekspertinio įvertinimo išvados turėjo būti parengtos ir pateiktos iki 2017 m. birželio 29 d.
Lietuvos miškininkų sąjunga, vienija apie 1.000 narių įskaitant 42 valstybinių įmonių – miškų urėdijų vadovus.
VERSLO TRIBŪNA
Rugpjūčio 22 d. Baltrušių kaime (Šakių r.) įvyko šiemet Baltijos šalyse didžiausia pramoninių kanapių verslo tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“. Joje priimta rezoliucija skatina parengti pluoštinių kanapių verslo plėtros nacionalinę programą „Kanapės 2035“. Dalyviai taip pat aptarė aktualiausias kanapių sektoriaus teisėkūros, mokslo, technologijų bei verslo tendencijas ir perspektyvas.
LMS griežtai pasisako prieš dabartinės valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką, yra už tai, kad būtų išlaikytas urėdijų „ekonominis savarankiškumas“, t.y. paliekamos veikti valstybinės įmonės- urėdijos.
„Civitta“ – tai konsultacijų bendrovė, kuri yra atlikusi miškininkystės sektoriaus ekonominę analizę Aplinkos ministerijos užsakymu dar 2013 m., kuriame rekomenduojama dabar veikiančių 42 miškų urėdijų veiklą konsoliduoti ir taip pasiekti, kad būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė ir nauda mokesčių mokėtojams iš įvairiais vertiniams 1-2 mlrd. Eur vertinamo valstybinio miško.
