Urėdijų reforma: „Civittos“ ekspertizė teigiama, miškininkų - neigiama

Publikuota: 2017-06-30
Atnaujinta 2017-06-30 11:32
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Civittos“ ekspertai pateikė teigiamą išvadą dėl Vyriausybės teikiamo Miškų įstatymo projekto, kuriuo siūloma konsoliduoti 42 miškų urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) ekspertinėje išvadoje, kuri viešai paskelbta penktadienį, nurodoma, kad reforma nėra teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, kadangi įstatymo keitimas nėra pagrįstas „tvirtais“ skaičiavimais, o paremtas „teoriniais teiginiais“.

Abi išvados pateiktos Seimo Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų bazėje.

Miškų įstatymo pataisų dėl urėdijų reformos ekspertizės pareikalavo daugiau nei 40 Seimo narių – dėl šio epizodo urėdijų pertvarkos klausimas uždarame Seimo valdybos, komitetų ir komisijų sprendimų verpete sukėsi jau kelios savaitės ir niekaip nepasiekė lemiamo balsavimo Seime dėl įstatymo pakeitimų.

Ekspertų prašyta motyvuotai atsakyti į du klausimus: ar teikiamos Miškų įstatymo pataisos dėl urėdijų pertvarkos atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir ar neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams; ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybos ir viešojo administravimo požiūriu.

Pagal Vyriausybės teikiamą Miškų įstatymo pataisų projektą numatoma įkurti valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 filialais – miškų urėdijomis išsaugant dabar esantį miške dirbančių darbuotojų skaičių. Taip pat prašyta įvertinti Seimo narių pasiūlymus projektui.

Pateikė teigiamą išvadą

„Civittos“ ekspertų pateiktoje išvadoje teigiama, kad, atlikus įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, darytina išvada, jog siūlomas Įstatymo projektas sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį Lietuvos miškų sektoriui.

Teisiniu aspektu darytina išvada, jog Įstatymo projektas iš dalies atitinka teisėkūros principus, išskyrus skyriuje 6 nurodytus netikslumus (keičiamas ne 6 str. 10 d. o 6 str, 3 dalis). Pašalinus skyriuje 6 nurodytus neatitikimus, būtų sudarytos prielaidos Įstatymo projektą vertinti kaip tinkamai integruotą į nacionalinės teisės sistemą. Atsižvelgiant į galiojantį tarptautinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamu Įstatymo projektu, neatitikimų tarptautiniams įsipareigojimams nenustatyta.

Antra vertus, nurodoma, kad centralizavus prekybos medienos sistemą gali būti pakenkta smulkiam, verslui, tačiau kartu konstatuojama, kad įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams.

Įvertinus Seimo narių pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, „Civittos“ ekspertai nurodo, kad darytina išvada, jog teisėkūros sistemiškumo principų neatitinka bei su nacionaliniais teisės aktais tinkamai nėra suderinta dalis pasiūlymų dėl teisės akto pakeitimo.

Vyriausybė pasitarime praėjusią savaitę atmetė Seimo narių teikiamus Miškų įstatymo pakeitimų siūlymus, kuriuos priėmus iš esmės būtų palikta veikti nepakeista dabartinė valstybinių miškų sistemą su daugybinėmis valstybinėmis įmonėmis – miškų urėdijomis.

Miškininkų išvada neigiama

LMS ekspertų išvadoje teigiama, kad projekte pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas.

Nurodoma, kad projektas iš esmės atitinka pagrindinius Lietuvos teisėkūros principus ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. Taip pat nurodoma, kad Seimo narių pasiūlymai dėl Miškų įstatymo projekto yra fragmentiški ir nesistemiški.

Kartu akcentuojama, kad Ekonominio bendradarbiavimos ir plėtros organizacija (EBPO), su kuria Lietuva derasi dėl narystės joje, rekomenduoja konsoliduoti 42 miškų urėdijas, bet nereikalauja, kad valstybinių miškų valdymui būtų įsteigta viena įmonė. 

Tuo tarpu „Civittos“ ekspertai nurodo, kad svarbiausiu argumentu, kodėl reikia skubėti patvirtinti reformą, laikomas Lietuvos stojimas į EBPO 2018 m., kuri Lietuvai yra nurodžiusi imtis priemonių konsoliduojant miškų ūkio sektorių ir regioninių kelių priežiūros įmonių veiklą. Įstatymas, įpareigojantis 11 kelių priežiūros įmonių apjungti į vieną VĮ „Kelių priežiūra“, Seime priimtas prieš kelias savaites.

Reformos priėmimas kitą savaitę

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AKK) numato surengti pagrindinį Miškų įstatymo projekto svarstymą penktadienį nuo 14 val., po to, kai šis bus apsvarstytas Kaimo reikalų ir Valstybės ir savivaldybių reikalų komitetuose. Tuo metu miškininkai nuo penktadienio ryto skelbia įspėjamąjį streiką – kelioms valandoms stabdo darbą.

Miškų įstatymo pataisų svarstymas ir priėmimas Seime numatytas kitą savaitę, pratęsus Seimo pavasario sesiją.

Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą remia didžiausia „valstiečių-žaliųjų“ frakcija Seime (56 nariai), tačiau nepalaiko socialdemokratai (19).

Laisvu apsisprendimu dėl urėdijų reformos turėtų balsuoti Seimo liberalai ir konservatoriai, dėl kurių paramos Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui ne kartą tarėsi premjeras Saulius Skvernelis.

Ekspertų pateiktos išvados Seimo nariams nebus privalomos, o rekomendacinio pobūdžio.

Reformos šalininkai Seime teigia, kad oponentų tikslas urėdijų pertvarkos klausimą vilkinti visą kadenciją, kad reforma apskritai neįvyktų. Oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais.

VŽ primena, kad Seimo kanceliarija pranešė, kad Lietuvos miškininkų sąjungos ir „Civittos“ pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais apklausos sąlygas ir jiems buvo pateikti užsakymai parengti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadas.

Ekspertinio įvertinimo išvados turėjo būti parengtos ir pateiktos iki 2017 m. birželio 29 d.

Lietuvos miškininkų sąjunga, vienija apie 1.000 narių įskaitant 42 valstybinių įmonių – miškų urėdijų vadovus.

LMS griežtai pasisako prieš dabartinės valstybinių miškų valdymo sistemos pertvarką, yra už tai, kad būtų išlaikytas urėdijų „ekonominis savarankiškumas“, t.y. paliekamos veikti valstybinės įmonės- urėdijos.

„Civitta“ – tai konsultacijų bendrovė, kuri yra atlikusi miškininkystės sektoriaus ekonominę analizę Aplinkos ministerijos užsakymu dar 2013 m., kuriame rekomenduojama dabar veikiančių 42 miškų urėdijų veiklą konsoliduoti ir taip pasiekti, kad būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė ir nauda mokesčių mokėtojams iš įvairiais vertiniams 1-2 mlrd. Eur vertinamo valstybinio miško.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
Parama „kaimo startuoliams“ – ir staklėms, ir paspirtukams, ir cukraus vatos aparatams pirkti Premium 3

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pasiūlius pačią paprasčiausią iki šiol paramą verslo pradžiai kaime,...

Pramonė
2019.03.19
Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje Verslo tribūna 6

·         Didžiausias pranašumas ūkininkams – itin didelis Revysol® efektyvumas.

Pramonė
2019.03.19
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Mėsinę Suvalkijoje išsaugoję brolis ir sesuo kuria firmines parduotuves Premium

Veiklą pradėjus nuo kelionių į potencialių partnerių parduotuves, tiesioginio pardavimo neverta atsisakyti ir...

Gazelė
2019.03.17
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
„Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln. eurų nuostolių

Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja Danijos kapitalo bendrovė „Idavang“ pernai patyrė 2,7 mln.

Pramonė
2019.03.15
AKM ir kiaulių supirkimo kainos neleido „Idavang“ dirbti pelningai

Po dvejų pelningų metų kiaulių augintoja „Idavang“ praneša patyrusi nuostolių. 2018 m. „Idavang“ pardavimo...

Pramonė
2019.03.15
Lietuvoje yra erdvės ekologiškai produkcijai 2

Pernai Lietuvoje veikė 286 sertifikuotos įmonės, užsiimančios ekologiškų produktų perdirbimu, prekyba bei...

Pramonė
2019.03.15
„Stumbras“ dalį gamybos perkels iš Kauno į Alytų

Gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Anykščių vynas“ ir „Gubernija“ valdančios bendrovės „MV Group Production“...

Pramonė
2019.03.14
EP patvirtino taisykles, turinčias pažaboti nesąžiningą prekybininkų elgesį 2

Europos Parlamentas (EP) didele balsų dauguma patvirtino teisės aktą, kuris padės apsaugoti ūkininkus ir...

Pramonė
2019.03.14
Grybų karas: visi vienodi – kiekvienas originalus Premium 1

Dėl šokoladinių grybukų dizaino užvirę teisiniai ginčai tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių parodė, kad...

Pramonė
2019.03.13
Kova dėl 23 mln. Eur – perdirbėjai pasijuto diskriminuojami Premium 1

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) norėtų, kad 23 mln. Eur ES parama, skirta žemės ūkio produkcijos perdirbėjams,...

Pramonė
2019.03.13
Pirkėjų sveikesnių gėrimų paieškos skatina gamintojų išradingumą

Ekologiškų ir natūralių produktų Lietuva eksportuoja daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija. Vis...

Gazelė
2019.03.09
Vieni perdirbėjai skaičiavo nuostolius, kiti rado būdų didinti pelną Premium

Nors visi pieno perdirbėjai sutinka, kad praėję metai nebuvo patys lengviausi, bendrovių rezultatai...

Pramonė
2019.03.07
ES teismo generalinis advokatas: Lietuvos pieno kainų reguliavimas prieštarauja ES teisei 1

Lietuvoje įtvirtinta žaliavinio pieno supirkimo tvarka, draudžianti mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės...

Pramonė
2019.03.07
„Delikatesas“ investuoja į paukštieną – galės konkuruoti su lenkais Premium

Nors šalies paukštininkai kalba apie tai, kad konkuruoti su pigesne lenkiška paukštiena darosi vis sunkiau,...

Pramonė
2019.03.06
40 mln. Eur investuojanti „Fazer“ iš avižų luobelių gamins saldiklį 7

„Fazer“ ruošiasi žengti į saldiklių rinką. Bendrovė pranešė investuojanti 40 mln. Eur į ksilitolio, dar...

Pramonė
2019.03.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau