Lietuvos verslo ir finansų sistemos lyderiai – kokios buvo pirmosios jų verslo pamokos? (I dalis)

Moksleivių įkurtas naktinis klubas ir policija, arba Nepabandęs nesuprasi

Marius Jurgilas šiuo metu yra Lietuvos banko valdybos narys, giriamas už atvėrimą galimybių, leidusių Lietuvai tapti FinTech šalimi. O kažkada jis su draugais gimtuosiuose Mažeikiuose užkūrė tokią mokinių jaunąją bendrovę, kad reikėjo samdytis... ne, ne prekių išvežiotojus, o policiją.

Tuo metu, kai Lietuvą užklupo „laukinis kapitalizmas“ Marius dar mokėsi mokykloje. Kaip jis pats prisimena, kas vežėsi žiedus iš Rumunijos, kas – gabeno sviestą į Rygą, treti iš kažkur gaudavo dėvėtų rūbų. Visi kaip įmanydami stengėsi užpildyti tą ilgus metus egzistavusį deficitą.

„Į mūsų mokyklą atvyko amerikietis mokytojas ir pasakė, kad reikia pradėti mokytis verslauti. Tad įkūrėme mokinių įmonę – ledainę. Vis dėlto, greitai supratome, kad nieko gero iš tų ledų – mums reikės užsidaryti, nes pajamų ir nuostolio ataskaita „nesuėjo“,“ – prisiminė M. Jurgilas.

Bet nėra to blogo, ko gera idėja nepataisytų – ledainė per dvi savaites „pakeitė profilį“ ir virto populiariausiu Mažeikiuose naktiniu klubu.

„Šįkart sėkmė buvo didesnė, nei galėjo atlaikyti mūsų moksleivių pečiai. Teko samdyti policijos apsaugą, nes nesugebėjome suvaldyti vykstančių rizikų... Užtat išmokome kaip veikia logistika, daug informacijos apie techninę įrangą, taip pat komunikacijos, krizių valdymo, konfliktų sprendimo įgūdžių. Šiandien labai gerai suvokiu, kodėl moksleivius reikėtų mokyti verslumo: nepabandęs – nesuprasi,“ – įsitikinęs pašnekovas.

Nebūtina išrasti būdo teleportuotis į Marsą

Marius Jurgilas prisimena savo senelio posakį, kuris, matyt, girdėtas daugeliui: „Ne šventieji puodus lipdo.“

„Šis posakis idealiai tinka verslininkams! Tai ne kažkas stebuklingo – tiesiog darai tai, kuo tiki ir ką supranti, – sako M. Jurgilas. – Jau kaip makroekonomistas galiu atskleisti: viltis, kad jei labai stengsiesi, labai gerai dirbsi ir būsi tobulas darbuotojas, tuomet praturtėsi... ji neišsipildys. Turtą uždirba dalyvavimas versle – arba tiesiogiai arba per kapitalo rinką (investuojant į kitų verslus).“

Tačiau stovint kelio pradžioje turbūt sunkiausia pagauti kažkur ore sklandančią verslo idėją. Ką gaminti? Ką pasiūlyti rinkai?

„Jei atrasite būdą teleportuotis į Marsą – sėkmė garantuota. Bet investuotojai dažniausiai neieško teleportacijos galimybes siūlančių. Labiausiai daugelį domina kažkokio proceso – gamybinio, prekybinio ar netgi mokslinio stumtelėjimas į priekį. Ko reikia – tai aiškaus suvokimo, ką tu darai ir kad gebi tai padaryti,“ – kalba M. Jurgilas.

Taip pat verslu visuomet reikia mėginti peržengti mažos šalies rinkos ribas, o moksleiviams – naudotis kiekviena galimybe išvykti, pabendrauti su kitos šalies bendraamžiais.

„Mūsų kartai labiausiai trūko gebėjimo pasakyti „Aš galiu! Aš tai moku!“. To dabartiniuose moksleiviuose matau vis daugiau ir tai mane džiugina. Ko galėtų būti dar daugiau? Gebėjimo komunikuoti, suvokti kontekstą – kas tavo klausytojas? Ypač darydamas globalų verslą turi jausti šiuos niuansus – kitaip būsi neišgirstas ar nesuprastas,“ – sako pašnekovas.

Marius turi ir dėstytojo patirties, tad pastebi, jog šio įgūdžio trūkumas iš mokyklos persikelia ir į universiteto auditorijas – studentai negeba rišliai suformuluoti minties.

Gyvenime turi pirmiausia gauti kuolą, kad išmoktum, kaip gauti dešimtuką

Kitas „Junior Achievement“ alumnas, verslininkas Danielius Stasiulis, mokykloje spėjo išbandyti tik ekonominio modeliavimo (VEMP) žaidimą, tačiau jis vaikiną įtraukė. Šiandien, jau pelnęs „Ferd‘s List“ apdovanojimą kaip įkvepiantis jaunasis antrepreneris, dirbdamas bendrovės „Civitta“ konsultantu ir būdamas startuolio „Bitdegree“ bendraįkūrėju jis sako, kad svarbiausia – eksperimentuoti su įdomiomis idėjomis šaunių žmonių komandoje.

„Jei gerai prisimenu, kai mokiausi, galimybės kurti mokomąsias bendroves dar nebuvo. Tiesiog gavau kvietimą pažaisti ekonominio modeliavimo žaidimą (VEMP), man tai buvo galimybė žaisti su kitais moksleiviais Lietuvos mastu. Tuo metu problema buvo ta, kad buvau iš mažo miestelio (Danielius kilęs iš Pabradės – red. past.) ir savo mokykloje neturėjau bendraminčių, – prisimena jis. – Ką duoda jaunoji bendrovė? Kelis bandymus pasiekti sėkmės ne mokyklos sistemoje. Matote, mokykloje esame apdovanojami tik tada, kai viską padarome gerai – tada gauni dešimtuką. Negavai dešimtuko? Vadinasi, esi nesėkmingas. Realiame gyvenime turi pirmiausia gauti dvejetą ar net kuolą, kad išmoktum gauti dešimtuką.“

Pašnekovas atstovauja su kompanija „Civitta“ Lietuvoje įkurtą „Startup Division“, padeda šalies startuoliams. Išklausęs daugybės idėjų ir pristatymų jis jau gali kaip meteorologas prognozuoti – ar saulėtas bus šio startuolio kelias, ar vis tik jis paskęs pirmoje sunkumų liūtyje. Tačiau niekada nebando atkalbėti nuo bandymo.

„Visi, kurie daro startuolį, yra verti jį daryti. Tai – jų patirtis, jie iš to mokosi. Sėkmė – ne vienintelis geras rezultatas. Dažniausiai 100 kartų neklydęs sėkmingo startuolio nesukursi. Neseniai konferencijoje kalbėjausi su „Kahoot!“ (įvairių virtualių žaidimų ir kvizų paslaugą teikiančios platformos, – red. past.) įkūrėju. Jo klausiau: „Ar sukurtum dar vieną tokį sėkmingą startuolį?“ Jis atsakė, jog nesukurtų, – prisimena D. Stasiulis. – Savo darbe mačiau žmones, kurie žlugs. Ir jų verslas žlugo. Vėliau žlugo dar penkis kartus. Bet šiandien jie visi yra sėkmingi. Visi, kurie pastaruosius 10 metų bandė daryti verslą. Nesėkmingi tie, kurie nebandė ir šiandien daro tai pirmą kartą.“

Kuo anksčiau pradedi, tuo mažiau turi ką prarasti

Jis taip pat pabrėžia, jog kuo anksčiau pradedi mėginti kurti verslą, tuo mažiau turi ką prarasti. Kodėl?

„Tai vadinama „opportunity cost“ (galimybės kaina). Kai dar mokaisi mokykloje, pasirinkimas yra arba eiti mokytis, arba eiti žaisti verslo. Tavo laikas nieko nekainuoja. Kai jau esi įsidarbinęs pirmajame darbe, verslo kūrimo galimybės kaina yra neuždirbtas atlyginimas tam tikrą laikotarpį ir pauzė karjeroje. Prabėga dar 3-5 metai. Tuo metu žmonės dažniausiai yra savo srities ekspertai. Šiuo laikotarpiu mėginti kurti startuolį irgi reiškia atsisakyti gana didelio atlyginimo ir esamos karjeros (galbūt potencialo netrukus tapti vadovu). O kai gyvenime atsiranda vaikai, būstas, paskola.... Galiausiai, jei jau esi vadovas, uždirbi solidų atlyginimą, tokią grąžą pasiekti su startuoliu gali užtrukti kelerius metus,“ – paaiškina D. Stasiulis.

Pašnekovo teigimu, egzistuoja amžius, kai turi daugiausia energijos – maždaug tarp 27 ir 33 metų. Todėl verčiau ilgai nelaukti ir naudotis galimybėmis. Taip, dabar. Per krizę.

 „Nenoriu, kad nukentėtų žmonės, tačiau pandemijų galėtų būti dar daugiau – verslui tokios krizės yra puiki galimybė. Pats dirbu EdTech (švietimo inovacijų, technologijų) srityje, ši krizė atvėrė EdTech rinką. Pasijutau, lyg gavau to „vienintelio karto gyvenime“ galimybę. Kai viskas klojasi gerai, sunku pakeisti žmonių elgseną ar įpročius,“ – pokalbį užbaigė pašnekovas.

V. Lašas mokyklos metais klasiokus stebino išradimais

Garsus Lietuvos verslininkas, „Junior Achievement“ valdybos narys ir bendrovės „Skubios siuntos“ įkūrėjas Vladas Lašas mokydamasis mokykloje neturėjo galimybės išbandyti verslumo pamokų. Tačiau jis, sekdamas tėčio pėdomis, pasinėrė į inžineriją, daiktų taisymą, išradimus.

„Inžinerija – tai mokslas, ieškantis problemos sprendimo, – sako V. Lašas. – Tad nuo vaikystės dariau pats – pavyzdžiui, pataisiau senelio turėtą, 1929-aisiais pagamintą vokišką radijo imtuvą. Atlikau sensorinį skambutį – beveik 40 metų anksčiau nei atsirado pirmasis „iPhone“ su tokia technologija! Lankiau elektronikos būrelį, kuris vėliau nulėmė ir studijų kryptį.“

Daugumai lietuvių Vladas Lašas žinomas kaip verslininkas, verslo angelas, žmogus, kvietęs „Tesla“ į Lietuvą, tačiau savo klasiokams jis visuomet išliks atminty kaip draugas, sugebėjęs „The Beatles“ plokštelę paleisti per stereo aparatūrą – kad grupės muzika suskambėtų tarsi arenoje.

„Pamačius problemą – surasti sprendimą, kuris padėtų ne tik tau, bet ir kitiems. Daryti tai išmokstant naujų dalykų, prisiimant šiek tiek rizikos, atsakomybės, išmokti susitaikyti, kad nepavyksta iš pirmo karto – tokių įgūdžių išmokau su draugais, broliais ar klasiokais garaže konstruodamas prietaisus,“ – sako V. Lašas.

Kažkada viename interviu Vladas yra pasakęs: „Nori uždirbti milijoną? Padėk milijonui žmonių.“ Logiška, bet skamba sudėtingai, ar tikrai užteks gyvenimo tokiai užduočiai?

„Pirmiausia, turi išgirsti, suprasti problemą. Tada – sugalvoti, kaip galima situaciją pagerinti. Kartu su tuo ateina ir galimybė užsidirbti. Tačiau dažniausiai, kiek man tenka sutikti žmonių – tie, kurie nori padaryti didelį pokytį, jų prioritetas nėra užsidirbti,“ – sako verslininkas.

Verslo idėja gimė dirbant universitete

Jo paties verslas gimė beeinant, atrodo, visai kitu – moksliniu keliu. Dirbdamas doktorantu universitete, nagrinėdamas kompiuterijos ir elektronikos temas jis pastebėjo, kaip sudėtinga ką nors gauti iš kitų pasaulio universitetų, pavyzdžiui, Japonijos ar JAV.

„Viskas buvo kontroliuojama sovietinių tarnybų. Kai pagaliau prasidėjo sąjūdis ir pirmą kart nuvykau į Jungtines Amerikos valstijas, kilo mintis, kad reikia tarnybos, kuri leistų ir Lietuvoje siųsti ir gauti siuntas. Kurjerių kompanija reikalinga ne tik verslui ar mokslo institucijoms, bet kiekvienam žmogui,“ – svarsto V. Lašas.

Krizės metu – daryti tai, ką vis dar gali daryti

„Vaikystėje dažnai girdime frazę: „Tu dar per maža (-as)“. Tačiau pagalvokime – dvejų metukų vaikas kasdien padaro kokį nors pasiekimą, geriausią savo gyvenime. Tėvai tai pastebi ir džiaugiasi, tačiau vėliau staiga pradedame riboti visas galimas rizikas. Neleidžiame imtis iššūkių, kurie skatintų pasiekti daugiau. Turime išdrįsti leisti vaikams mokytis ir veikti patiems,“ – sako V. Lašas.

Suklupimai išmoko atsparumo, emocinės tvirtybės, priėmimo, kai gyvenimas (ir verslas) verčiasi aukštyn kojom, įvykiai vyksta visai ne taip, kaip planavai. V. Lašas pritaria D. Stasiuliui, jog pandemijos situacija buvo skaitmenizacijos, pokyčių ir naujai išmoktų įgūdžių akseleratorius.

„Skatiname visus šios srities startuolius dirbti, o švietimo sistemą – priimti naujoves ir įvairių technologijų pilotinius bandymus. Juk tai jau pavyko FinTech srityje – kodėl su EdTech negalėtume pakartoti šios istorijos? Pats esu verslo angelas ir mentorius startuoliui „Teachers Lead Tech“, kuris po pirmųjų veiklos metų jau dirba su maždaug 1000 pradinių klasių mokytojų,“ – kalba V. Lašas.

Šiandien išgyvename pandemijos krizę. Tačiau, pasak V. Lašo, antreprenerio požiūris yra šioje situacijoje nuolat ieškoti, kaip pakeisti savo verslą, atrasti dalykus, kuriuos vis tik gali daryti net labai apribojančioje aplinkoje. Pozityvus požiūris, noras veikti, padėti kitiems – tai antreprenerio savybės.

„Lietuvos Junior Achievement“ yra nevyriausybinė organizacija, jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo programų lyderis Lietuvoje. Organizacijos programas finansuoja privatūs rėmėjai ir fondai: strateginiai poveikio investuotojai SEB bankas ir „Moody‘s“ bei strateginiai rėmėjai: UPS ir „Narbutas“. Daugiau informacijos rasite organizacijos svetainėje.