2020-11-28 15:00

Prof. M. Drėmaitė – apie Kuršių nerijos architektūrą, draudimus, Zavišos šluotelę

„Reikia pripažinti, kad pavyko sukurti tą modernų neringišką stilių“, – sako architektūros istorikė, VU profesorė Marija Drėmaitė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Reikia pripažinti, kad pavyko sukurti tą modernų neringišką stilių“, – sako architektūros istorikė, VU profesorė Marija Drėmaitė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Sakytum, jog šis metų laikas visai netinka kalbėti apie bene gražiausią, labiausiai saugomą Lietuvos kurortą – Kuršių neriją, juk ne atostogų metas. Betgi priešingai – kaip tik pats metas, ir tam galima rasti bent tris priežastis.

Pirma, beveik lygiai prieš 20 metų, 2000-ųjų gruodį, dviem valstybėms – Lietuvai ir Rusijai – priklausantis 98 km ilgio smėlio kopų pusiasalis buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Antra, prieš 59-erius metus, 1961 m. lapkritį, lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje iš keturių gyvenviečių – Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės – ir Alksnynės viensėdijos buvo įkurtas Neringos miestas.

52795
130817
52791