Kas tai? Veiklos sukaktis

Teritorijų planavimas: ilgai grįstas kelias prasideda tik dabar

Publikuota: 2018-02-26

Laukiniai Vakarai. Tokia metafora išsprūsta dažnam verslininkui, kai tenka kalbėti apie pirmuosius privačios veiklos žingsnius nepriklausomoje Lietuvoje. Per 25-rius metus verslo aplinka smarkiai pasikeitė, tačiau dalis „laukinių Vakarų“ ženklų išliko ir iki šiol stūkso lyg paminklai teritorijų planavimo klaidoms. 

Lietuva dar 1992 metais kartu su kitomis pasaulio valstybėmis per Rio de Žaneire vykusią pasaulinę Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferenciją patvirtino savo politinį įsipareigojimą darniai plėtrai ir tvarios ateities propagavimui. Tačiau jaunai valstybei įgyvendinti šiuos įsipareigojimus nebuvo paprasta. Net ir suvokiant, kad nepamatuota ūkinė veikla kelia nekontroliuojamą globalinį atšilimą ir kenkia bendrai gerovei, prireikia laiko darnios plėtros principams suformuoti ir priimti sprendimus, kurie tarptautinius įsipareigojimus paverstų efektyviai veikiančia vidaus tvarka.

„Šalyje atkūrus nepriklausomybę, iš butelio buvo išleistas džinas – miestų plėtra ir teritorijų planavimas patikėtas privatiems investuotojams. Pastatyta daugybė menkaverčių objektų pagal nerealius lūkesčius ir žemiausios kainos poreikius. Menkai atsižvelgta, kokią ilgalaikę įtaką tokie objektai daro ne tik miestų erdvėms, bet ir pačių savininkų ir naudotojų gyvenimo kokybei. Aplinkybės buvo tokios, kad savivaldybės tiesiog negalėjo investuoti į šiuos procesus, nes tam neturėjo lėšų. Lietuva nuėjo kita kryptimi, negu likusi Europa, kurioje miestų vystymu užsiima savivaldos institucijos. Šiandien Lietuvoje matome nemažai praeities sprendimų pasekmių, tokių kaip miestų sklaida į pakraščius“, – konstatuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis.

Teritorijų planavimas – nuolatinių iššūkių sritis

Kad vadinamasis „miestų išskydimas“ yra viena aktualiausių šiuolaikinės urbanistikos problemų, pažymi ir dr. Evaldas Klimas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris, neseniai išleidęs solidžios apimties Teritorijų planavimo įstatymo komentarą, rengtą maždaug penkerius metus.

Dr. Klimo teigimu, teritorijų planavimo teisė Lietuvoje vystėsi sparčiai ir intensyviai nuo pat pirmojo jos modernizavimo etapo, kai 1996 metais pradėjo veikti Teritorijų planavimo įstatymas. Vėliau, įgyvendinant ES reikalavimus, pokyčių neišvengė ir teritorijų planavimo reglamentavimas – antroji įstatymo redakcija buvo išdėstyta 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu.

nuotrauka::1 right

„Teritorijų planavimas leidžia suderinti viešąjį ir privatų interesą, tai – itin dinamiška sritis, kurioje teisinių santykių poreikis nuolat auga, o visuomenei, verslo organizacijoms ir valstybės institucijoms atsiranda vis naujų iššūkių“, – sako dr. Klimas. Prieš dešimtmetį tiek valstybės ir savivaldybės institucijų teisininkams, tiek verslo ir visuomenės interesams atstovaujantiems teisininkams kilo galvosūkių, nes teritorijų planavimas ilgainiui persipynė su aplinkos apsaugos teise, statybos teise, žemės teisiniais santykiais. Ilgametę darbo su tarptautiniais investuotojais patirtį turinčios advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Klimas sako, kad susiformavę įstatymų ir jų taikymo Gordijaus mazgai buvo vieni iš pagrindinių trukdžių pritraukti plyno lauko tiesiogines užsienio investicijas, taip pat trikdė vietinio verslo planus. Todėl ieškota sprendimų – sukurta naujo įstatymo koncepcija, žyminti trečiąjį teritorijų planavimo teisės reformos etapą.

Aiškiai įvardijo problemas ir nustatė tikslus

Būtent trečiąjį reformos etapą dr. Klimas vadina esminiu: 2010 metais Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją, šios koncepcijos pagrindu parengtą įstatymą Seimas priėmė 2013 metų birželį, o nuo 2014 metų sausio įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas kartu su kitų teisės aktų pakeitimais įtvirtino reformą. 

Teisininkas atkreipia dėmesį, jog vien iki 2016 m. gruodžio įstatymas buvo pakeistas net penkis kartus, tad kol kas sudėtinga vertinti, ar užsibrėžtų tikslų pavyko pasiekti. „Vis dėlto įvykusi reforma atspindi pasaulines urbanistikos tendencijas, yra paremta geriausiomis praktikomis, neapsiribojant vienos jurisdikcijos modeliu“, – konstatuoja advokatas aktyviai dalyvaujantis nekilnojamojo turto plėtrą reglamentuojančių teisės aktų rengimo procesuose. Dr. Klimas sako, kad įstatymo koncepcijos kūrėjų darbo grupė aiškiai identifikavo sistemines planavimo problemas ir nustatė jų sprendimo tikslus: „Užtikrinti visų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistemiškumą, užtikrinti skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį, apibrėžti visuomenės interesą teritorijų planavimo srityje, numatyti jo užtikrinimui būtinas priemones, užtikrinti tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi išsaugant gyvąją gamtą ir vertingą kraštovaizdį“. Eksperto teigimu, visi šie tikslai tiesiogiai kyla iš Vokietijos teisėje įtvirtintų teritorijų planavimo suderinamumo, abipusės įtakos ir subsidiarumo principų. Akivaizdu, kad Lietuvos teritorijų planavimo reformos kūrėjams būtent geroji Vokietijos praktika padarė didelę įtaką.

Lietuva – dar tik kelio pradžioje

Dabar galiojantis Teritorijų planavimo įstatymas iš dalies įkūnija Lietuvos pastangas patekti į trajektoriją, kuria juda pažangios valstybės. Nors darniai plėtrai ir tvarumo filosofijai prieštaraujantys reiškiniai nėra greitai ir lengvai sustabdomi, pakeičiami ar pašalinami, tačiau prof. Stauskis tikisi, kad ilgainiui teritorijų planavimo praktika pasikeis ir Lietuva eis tokiu pačiu keliu kaip Vakarų Europos valstybės, kur tokie klausimai kaip miestų vystymas ir strateginis plėtros planavimas yra savivaldybių prerogatyva. „Vokietijoje ir kitose šalyse būtent savivaldybės per dialogą su bendruomenėmis nusprendžia, kuriomis kryptimis reikia vystytis: apibrėžtose teritorijose įrengiami keliai, išplėtojama infrastruktūra ir tik tada viskas pristatoma nekilnojamojo turto vystytojams arba privatiems savininkams “, – teigia prof. Stauskis.

Jo teigimu, šiuolaikinės urbanistikos požiūriu Lietuva yra pačioje kelio pradžioje. „Keičiantis miesto planavimo paradigmai santykių tarp procesų dalyvių tradicijos dar tik formuojasi, – teigia VGTU Urbanistikos katedros profesorius, – Naujoji paradigma atskleidžia, kad teritorijų planavimas nėra vien urbanistų ar politikų veiklos laukas. Tai yra ir kitų suinteresuotų asmenų, gyventojų, bendruomenių, atitinkamų verslo tradicijų veiklos laukas, kurį būtina vertinti kompleksiškai ir visas šalis kiek galima anksčiau įtraukti į miesto darnaus vystymo, ne plėtros procesą, taip  įgyvendinant demokratinio planavimo principus. Tada būtų kur kas mažiau nemalonių pavyzdžių ir konfliktų, kuriuos sukelia skirtingų interesų nepaisymas“.

Verslas mokosi išklausyti visuomenę

Konstruktyvaus dialogo svarbą pabrėžia ir dr. Klimas. „Lietuvoje matome vis daugiau pilietinės visuomenės apraiškų, gyventojai jungiasi į bendruomenes ir ima aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo srityje, kelti gyvenamosios aplinkos kokybės klausimus. Aktyvi bendruomenė kelia reikalavimų, įveda naujų taisyklių ir neretai apsunkina NT vystytojų planus. Vis dėlto, vertinant apskritai, dabar vykstantys pokyčiai padeda visoms trims šalims: viešajam sektoriui atstovaujančioms savivaldybėms, kurios organizuoja ir prižiūri procesus, NT vystytojams, kurie yra suinteresuoti statybomis, ir visuomenei, kuri nori kokybiškos gyvenamosios aplinkos“, – teigia ekspertas. Jo nuomone, kuo aktyvesnis yra trišalis dialogas, tuo efektyviau vyksta kompromisų paieška, o verslas ima geriau suprasti visuomenės poreikius, kuriuos taip pat atspindi reglamentavimo tvarka, įvairūs procedūriniai reikalavimai, teismų praktika. „Natūralu, kad verslui tenka prisitaikyti prie besikeičiančių taisyklių, daugiau dėmesio skirti santykiams su bendruomene, socialinei atsakomybei, tvariems sprendimams ir ilgalaikiams įsipareigojimams“, – apibendrina advokatas, atsakingas už statybos ir aplinkosaugos pogrupį „Ellex Valiunas“ kontoroje.

Institucijų pareigos ir verslo iniciatyvos

Pasak dr. Klimo, visuomenei vis geriau sekasi apginti savo interesus, o verslas siūlo vis daugiau NT projektų, kurie pasižymi aukšta kokybe ir tvarumu. „Bendruomenės išmoko parodyti, kad nebetoleruoja vienpusiškų sprendimų ir stichiškos plėtros. Publikacijos žiniasklaidoje, teismų sprendimai ir viešumas yra puiki prevencija, verčianti vystytojus gerai pasverti savo veiklos planus“, – teigia advokatas ir iš karto pažymi, kad visuomenės pozicija ne visada būna teisinga. „Pasitaiko atvejų, kai bendruomenė nenori dalyvauti dialoge, neieško kompromiso ir be jokių argumentų pareiškia: „Mes tiesiog nenorime“. Šis kraštutinumas veda į aklavietę. Todėl būtent savivaldos institucijoms po 2014 metų reformos buvo suteikta instrumentų ir galios nuspręsti, kaip suderinti viešąjį ir privatų interesą, užtikrinti demokratinio planavimo principus: planavimo viešumą, bendradarbiavimą, subsidiarumą ir tvarią raidą“, – dėsto dr. Klimas. Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu savivaldybės pareigūnai nustato, kad gali būti pažeistos įstatymų normos, jie turi informuoti kitas institucijas, kurių tiesioginė pareiga – ginti viešąjį interesą. „Labai svarbu, kad savivaldos ir valstybės institucijos reaguotų tinkamai ir laiku. Pavyzdžiai rodo, kad prokuratūra yra išties aktyvi gindama viešąjį interesą, jeigu tik mato galimą viešojo intereso pažeidimą“, – teigia advokatas.

Savo ruožtu urbanistikos specialistas Stauskis priduria, kad šiandieną pažangus ir socialiai atsakingas statybos sektoriaus verslas stengiasi veikti taip, kad viešasis intereso pažeidimų ir konfliktinių situacijų  būtų išvengta. Kaip pavyzdį profesorius pateikia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą (LŽPT) – pelno nesiekiančią organizaciją, kuri vienija įvairių statybos sektoriaus sričių profesionalus, skatinančius tvarios aplinkos kūrimą Lietuvoje. Asociacijos nariai pristato visuomenei žaliųjų pastatų privalumus ir inovacijas projektuojant, statant ir eksploatuojant žaliuosius pastatus Lietuvoje. Pernai asociacijos narių pastangomis buvo sukurta nacionalinė pastatų tvarumo vertinimo sistema, nustatanti geriausias tvarių pastatų projektavo ir statybos praktikas.

Ekspertai tikisi, kad tvarumo filosofiją ir darnaus vystymosi tikslus atspindinčių iniciatyvų ir jas palaikančių organizacijų Lietuvoje daugės. Anot dr. Klimo, šiuo metu tik nuo Teritorijų planavimo naudotojų, taikytojų ir įstatymo nuostatas aiškinančių subjektų priklauso, ar teisės akto normos bus aiškinamos taip, kaip siekė teritorijų planavimo reformos kūrėjai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau