KT: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas prieštarauja Konstitucijai

Minėtame įstatyme nurodyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, skelbia BNS.

„Konstitucinis Teismas prietaraujančiu Konstitucijai pripažino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo vieną iš punktų. (…) Tame punkte yra pasakyta, kad nepilnamečiams gali būti žalinga informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, propaguojama, skatinama kitokia nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse numatyta šeimos ir santuokos samprata.

Tai Konstitucinis Teismas paaiškino, kad šitas reguliavimas yra nepakankamai aiškus ir įstatymų leidėjas neatskleidė, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie niekinamas šeimos vertybes ir kitokią tariamai šeimos sampratą, kuri yra Konstitucijoje. (…) Ribojimai skleisti informaciją turi būti aiškiai išreikšti ir tinkamai pagrįsti“, – žurnalistams po KT nutarimo paskelbimo sakė KT pirmininkas Gediminas Goda.

Jis priminė, kad KT yra kelis kartus pasisakęs, jog santuoka ir šeima nėra tas pats, nes šeimos yra grindžiamos žmonių tarpusavio santykiais ir susiklosčiusiais ryšiais. KT pabrėžė, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, rašo ELTA.

Pasak G. Godos, KT byloje akcentavo informacijos vaikams prieinamumo svarbą. Teismas pabrėžė, jog pertekliniai ribojimai gali trukdyti nepilnamečių vystymuisi.

Teismas nusprendė, kad minėto įstatymo nuostata prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Taip pat, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas bei kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

KT pabrėžė, jog nustatant nepilnamečiams vaikams skirtus informacijos sklaidos apribojimus negali būti sudarytos prielaidos paneigti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti.

„Todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams“, – skelbdamas sprendimą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

„Toks teisinis reguliavimas (...) trukdo jiems formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – teigė jis.

Anot teismo, Konstitucijos garantuojama laisvė ieškoti informacijos ir ją gauti apima pareigą nepilnamečiams skleisti objektyvią ir realius visuomeninius santykius atliepiančią informaciją, kuri padeda susiformuoti pagarba kito žmogaus teisėms ir jo orumui grįstą pasaulėžiūrą.

Pasak KT, Seimas, nustatęs informacijos apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, sudarė prielaidas susiaurinti šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį.

Įstatymo korekcijų galės imtis Seimas

G. Godos teigimu, KT nutarus, kad draudimas nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai, šis teisės akto punktas ateityje negalės būti taikomas, skelbia ELTA.

Kaip po KT nutarimo atrodys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, anot G. Godos, priklausys nuo to, kokių pokyčių dėl įstatymo imsis Seimas.

„Jeigu Seimas mano, kad kažkoks panašus reguliavimas yra reikalingas, tai turbūt gali kurti naują straipsnio redakciją“, – sakė KT pirmininkas.

Lietuva apribojo rašytojos saviraiškos laisvę

Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi Vyriausybė, rašo BNS.

Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises, primena ELTA.

Ministrų kabinetas siūlė atsisakyti nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie kitokią, nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą. Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.

Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.

2023 m. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą saviraiškos laisvę, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą. Dviejose iš šešių knygoje esančių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.

Minėtą knygą 2013 m. išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.

Politikų nuomonės išsiskiria

Konstitucinio Teismo (KT) išvada iš teisinės sistemos pašalina draudimą niekinti šeimą, sako „Nemuno aušros“ frakcijos narė Agnė Širinskienė.

„Ta norma, kuri šiandien yra eliminuojama iš teisės sistemos, buvo draudimas niekinti šeimos vertybes nepilnamečių akivaizdoje ar kokios nors kitokios nei Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos skatinimas vėl gi nepilnamečių akivaizdoje“, – KT po nutarimo trečiadienį BNS kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

„Pašalinus normą iš teisės sistemos jokio ribojimo niekinti šeimą nepilnamečių akivaizdoje nebeliko“, – pažymėjo ji.

„Kaip dabar apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos informacijos, jeigu kas nors sugalvos vadovėlyje rašyti, kad vyro ir moters santuoka yra blogai ir ta šeima yra tokia ar anokia?“ – klausė A. Širinskienė.

„Vadinasi, Seimui vis tiek reikės priimti sprendimą, kaip tą normą konkretinti, kad ta apsauga būtų“, – pabrėžė ji. 

Jai antrina ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.

„Man atrodo, kad dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjai labai interpretuoja Konstituciją ir tai, kas parašyta juodu ant balto, jie skaito savaip“, – sakė ji.

„Jeigu kiekvieną kartą bus tokios Konstitucinio Teismo interpretacijos, aš nežinau, kuo pavirs Konstitucija. Arba ji turi būti keičiama ir tuomet mes matytume tą įvairovę galimų šeimų, bet šiuo metu, pagal galiojančią Konstituciją, man atrodo, ten aiškiau negu aišku“, – pabrėžė parlamentarė.

Anot jos, teismo sprendimas sukuria daugiau dviprasmybių, negu paaiškina, rašo BNS.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad KT sprendimas paragins Seimą imtis šio klausimo sprendimo, rašo ELTA.

„Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra dar vienas paskatinimas Seimui imtis šio klausimo ir pakoreguoti įstatymą taip, kad jame neliktų nuostatos, kuri Lietuvą priartina prie nedemokratiškų valstybių“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ir aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tokių iniciatyvų bus. Aišku, idealu būtų, kad tai būtų bendros iniciatyvos – ir valdančiųjų, ir opozicijos – kad čia nebūtų didelių skirčių“, – akcentavo politikė.

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, šio klausimo sprendimo galėtų imtis Seimo Žmogaus teisių komitetas.

„Aš manyčiau, kad Žmogaus teisių komitetas galėtų imtis. Ten yra atstovų įvairių frakcijų ir tai būtų tikriausiai logiškiausia reakcija“, – svarstė ji.

Visgi, ar šios kadencijos Seimui pavyks panaikinti šią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pasak politikės, kol kas sunku prognozuoti.

„Sunku pasakyti, kokios perspektyvos šiame Seime, nes, kaip paprastai su tokiomis vertybinėmis nuostatomis būna, net gali tos pačios frakcijos nuomonės skirtis. Bet šiuo atveju aš tai vertinčiau per tokią teisinę prizmę, kad tokios nuostatos galiojimas neturi nieko bendro su vertybėmis. Tai yra tiesiog diskriminacinio pobūdžio nuostata, kurios mes nerasime vakarietiškų, demokratiškų valstybių teisėje“, – atkreipė dėmesį ji.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymi – vaikų apsauga yra svarbu, tačiau tai negali tapti „manipuliacijų įrankiu“. Politikė nurodo, kad tokia teisėkūra neturi nieko bendro su Vakarų pasauliu.

„Konstitucinis Teismas šiandien priėmė svarbų sprendimą. Kaip žinia, jau anksčiau EŽTT pasisakė dėl atskirų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, tačiau Seimas praėjusioje kadencijoje atsisakė pripažinti, kad įstatymo nuostatos pernelyg „išplaukę“, ir jas taisyti. Tad Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė sprendimą, kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai“, – trečiadienį „Facebook“ paskyroje rašė I. Šimonytė.

„Konstitucinis Teismas pasisakė nuosekliai ir išsamiai. Nieko niekinti nevalia. Nei tradicinės šeimos, nei kitokios šeimos, net jeigu ji nėra sukurta santuokos pagrindu. Tiesiog nevalia niekinti. Bet nevalia į įstatymus rašyti formuluočių, kurios praktikoje reiškia, kad bet kieno pasipiktinimas kuo nors gali automatiškai būti kvalifikuota „niekinimu“. Vaikų apsauga nuo žalingos informacijos – svarbus ir teisėtas tikslas – neturi tapti manipuliacijos įrankiu. Tokia teisėkūra – ne Vakarų pasaulio tradicija. Ji ten, į Rytus, kur bet kas gali užsiskaudinti dėl įžeistų „skriepų“, – dėstė ji.

I. Šimonytė pastebėjo, jog kalbant apie KT išvadą viešojoje erdvėje formuojama nuostata, kad teismas pasisakė, „ar Konstitucijai prieštarauja nuostatos, draudžiančios niekinti šeimos vertybes“. Konservatorė tikina, kad būtent dėl tokių klaidingų pasakymų viešojoje erdvėje „siautėja tie, kurie puikiai žino, kaip dažnai skaitomos yra tik antraštės“.

„Žiū jau galėsi visiems aiškinti, kaip čia tas Konstitucinis Teismas visas vertybes pamynė, paniekino ir dar balažin ką nutarė“, – pažymėjo Seimo narė.

„Tokie dalykai svarbūs. Nes būtent nuo netikslumų randasi terpė manipuliacijoms. O toj terpėj ganosi politikieriai, sėjantys žmonių galvose sumaištį“, – apibendrino ji.