2026-02-16 07:24

Kaip aš išgyvenau medaus mėnesį su Lietuva

Vienas įspūdingiausių pojūčių grįžus namo – kad viskas paprasta

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Papasakoti apie savo ir Lietuvos medaus mėnesį būtų lengviau, jei būčiau tai dariusi per patį medaus mėnesį. Bet gal į gera: dabar apie meilę kalbėsiu jausdamasi kaip visi: mėnesį nemačiusi saulės, lengvai apsinuodijusi vietos politika, pasibaisėjusi nekilnojamojo turto kainomis ir eilėmis pas traumatologą.

Tačiau tą mėnesį aš išgyvenau. Po trejų metų svetur – Vokietijoje – grįžusi savon palaukėn. Nors Vokietijos blogu žodžiu neminėsime, vis tiek drauge įsivaizduokime, kaip vos išlipus iš kelto Klaipėdoje tą tariamą palaukę nuauksina pavakario saulė, plast, plast pakyla drugeliai, iš šaltibarščių upės pasrėbt nuliuoksi vienaragiai... Taip, augdama Lietuvoje neišmokau kalbėti apie meilę – taip normaliai, drąsiai, be klišių, bet jūs turbūt irgi, todėl kviečiu kartu peržvelgti kelias istorijas iš lietuviškosios kasdienybės, kurios tik labai nedaug apie medų užsimena, bet juo, žinoma, dvelkia. 

Pakeliui į Lietuvą 

Kartą pakeliui į oro uostą Vokietijoje apie keturias valandas praleidau vokiečių karės pašonėje. Pokalbį pradėjome nuo kištukinių lizdų ūkio, bet greitai perėjome prie kitų temų, pavyzdžiui, 45-osios brigados Lietuvoje.  

52795
130817
52791