Kova su biurokratija, arba Pilna spinta, o apsirengti nėra ko

Būtent šis vaizdas stojosi prieš akis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) paskelbus apie smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno instituto kūrimą. Realiai tai bus dar vienas Seimo kontrolierius, tik skirtas būtent SVV. 

VŽ nesiims spręsti, kiek reikalingas šis institutas, geriau Seimo kontrolierius ar atskira įstaiga. Lenkijoje ši įstaiga veikia ir, sako, duoda mažiukams nemažai naudos. Lietuvoje net didelės įmonės susiduria su biurokratų keliamais iššūkiais, tad per mažiukus biurokratija kartais tiesiog važiuoja volu.

Tik kiek šis sprendimas bus veiksmingas? Ar tiesiog padėtas paukščiukas – padarėm?

Pati EIM pranešime apie steigiamą ombudsmeno instituciją įvardija, kad „Lietuvoje jau veikia kelios institucijos bei organizacijos, nagrinėjančios susijusius su verslo aplinka skundus. Tarp jų – Seimo kontrolierių įstaiga, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Vyriausybės atstovų įstaiga, „Solvit“ centras ir Inovacijų agentūra. Visgi jos arba nagrinėja tik bendro pobūdžio skundus, arba neturi tiesioginių galių spręsti verslo subjektų problemas“.

VŽ gali paminėti dar dvi verslui su biurokratais turinčias padėti kovoti įstaigas – Mokestinių ir Administracinių ginčų komisijas. 

Ne taip seniai esame aprašę atvejį, kai Administracinių ginčų komisija nusprendė, kad NMA sprendimas nutraukti paramos sutartį su smulkiu verslininku yra neteisingas. Sprendimas buvo apskųstas teismui ir panaikintas.

Su verslu dirbantys advokatai pasakoja, kad net jei teismas patvirtina kurios nors Ginčų komisijos sprendimą, institucijos kartais tiesiog pradeda naują išieškojimo procedūrą, kur iš verslo reikalauja to paties, kaip ką tik teismo panaikintame sprendime. 

Ar tikrai pats geriausias sprendimas, kai septynios institucijos negeba išspręsti problemos, kurti dar vieną, kuri savo įgaliojimais nelabai skirsis nuo tų septynių? Ar tikrai nereikia tuomet naikinti tų septynių, kurios iki šiol nesusitvarko su problema, ir kurti naują su didesniais įgaliojimais?

EIM sako, kad naujas SVV ombudsmenas-Seimo kontrolierius turės didesnį politinį svorį, todėl galės daugiau nuveikti. 

Bet a) Seimo kontrolierių įstaiga jau minima tarp tų, kurios užsiima SVV klausimais ir nesusitvarko. Ką pakeis, jei trečią Seimo kontrolierių vadinsime ombudsmenu? b) Seimo kontrolieriai gali teikti rekomendacijas ir jie patys pripažįsta, kad kiek jų laikomasi, priklauso tik nuo konkrečios įstaigos – vienos laikosi, kitos ignoruoja.

Kaip sakė vienas advokatas, VŽ paprašytas pakomentuoti ombudsmeno instituto steigimą, su biurokratija kovojame dar labiau didindami biurokratinį aparatą. Ar tai gali būti veiksminga? Sunkiai tikėtina.

VŽ primena valdančiajai daugumai, kad dar vienas priešrinkiminis jos pažadas buvo mažinti biurokratinį aparatą.

Ir siūlo imti pavyzdį ne iš tų žmonių, kurių spintos nuolat perpildytos, bet apsirengti neturi ko, o iš kitų. Tų, kurie laikosi principo – vienas naujas drabužis į spintą, vienas senas – į šiukšlių dėžę. Šie žmonės visada turi ką apsirengti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)