Geriausi universitetai pagal studijų kryptis – JAV ir JK
„QS Quacquarelli Symonds“ šią savaitę paskelbė keturioliktąjį „QS World University Rankings by Subject“ reitingą. Tai yra nepriklausoma, daugiau kaip 16.000 universitetų programų, vykdomų 1.500 universitetų 95 šalyse, analizė. Universitetai reitinguojami pagal 55 studijų kryptis (akademines disciplinas).
JAV universitetai pirmauja pagal 32 dalykus, o Harvardo universitetas yra geriausius rezultatus pasaulyje pasiekusi institucija, pirmaujanti 19 disciplinų. Toliau seka Masačiusetso technologijos institutas (MIT), kuris pirmauja 11 disciplinų.
Jungtinės Karalystės institucijos pirmauja 16 disciplinų. Oksfordo universitetas pirmauja 4, Kembridžo universitetas, UCL, Karališkasis meno koledžas ir Karališkasis muzikos koledžas – 2.
Šveicarija pasižymi didžiausiu programų Nr. 1 skaičiumi (4). Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuricho ETH siūlo 3 tokias programas, todėl yra stipriausia institucija žemyninėje Europoje.
[infogram id="d0aadfa0-9c2e-43c5-bc09-23871a92c744" prefix="VuV" format="interactive" title="Pasaulio universitetų reitingai"]
Australijos Melburno ir Sidnėjaus universitetai turi daugiausiai pasaulyje 100 geriausių (Top 100) studijų krypčių – 53 ir 52.
Prancūzija 23 disciplinose pateko į Top 10 pagal išvystytą tarptautinių mokslinių tyrimų tinklą.
Japonija atsigauna po daugiau nei 5 m. trukusio nuosmukio. Šalis pakilo 26% anksčiau užimtų pozicijų, 21% vietų krito, o 42% išliko nepakitę – iš viso rezultatai pagerėjo 5%.
Kinija patenka į pirmąjį dešimtuką pagal aštuonis dalykus. Tsinghua universitetas užima 3 aukščiausias vietas.
„Didėjant pasaulinei infliacijai ir vykstant visuotiniams rinkimams daugiau nei 50 šalių, parama aukštajam mokslui ir tarptautiniam studentų judumui dar niekada nebuvo tokia svarbi, nes tai skatina inovacijas ir visuomenės pažangą. Atlikta lyginamoji universitetų analizė pabrėžia įvairovės, mokslinių tyrimų partnerystės, investicijų ir tarpvalstybinio akademinio ir pramonės bendradarbiavimo svarbą“, – sako Benas Sowteris, „QS Quacquarelli Symonds“ vyresnysis viceprezidentas.
Indijos užimamų vietų reitinge skaičius ir bendri rezultatai išaugo atitinkamai 19% ir 17%.
Brazilija yra labiausiai atstovaujama Lotynų Amerikos šalis apskritai ir patenka į pirmąjį šimtuką. Meksika turi daugiausiai (4) pozicijų Top 20.
Saudo Arabijos Karaliaus Fahdo naftos ir naudingųjų iškasenų universitete (KFUPM) siūlomos geriausiai arabų regione įvertintos Naftos inžinerijos (5 vieta) ir Naudingųjų iškasenų ir kasybos inžinerijos (8 vieta) programos.
Afrikos lyderis – Keiptauno universitetas – užima 15 vietą pasaulyje Vystymosi studijų srityje.
Lietuva – stagnacijoje
Lietuvos universitetai šių metų pasauliniame reitinge nekilo, o pagal daugumą mokomųjų dalykų ir nukrito. Visgi naujausio tyrimo rezultatų šalies aukštosios mokyklos per daug nesureikšmina – didėjant konkurencijai, tenka matyti ir prastesnius rezultatus.
„Dalyvaujančių pasauliniuose reitinguose universitetų skaičius kasmet didėja, todėl auga ir konkurencija. Tad nenuostabu, kad šių metų praktiškai visų Lietuvos universitetų vertinimai atskirose srityse yra prastesni nei pernykščiai“, – naujausius reitingus VŽ komentuoja prof. dr. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius.
Lietuvos aukštosios mokyklos šiais metais į geriausiųjų sąrašus įtrauktos pagal 17 mokomųjų dalykų (akademinių disciplinų).
Praėjusiais metais užimtas pozicijas kitiems užleido ir reitinge krito Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), „Vilnius Tech“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Iš vietų nepajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir Mykolo Riomerio universitetas (MRU).
[infogram id="5409d1a3-39bc-47c3-be13-6cb441cf7e06" prefix="jjT" format="interactive" title="Universitetų reitingai"]
Tokią Lietuvos universitetų padėtį pasauliniame reitinge dr. Dainius Žvirdauskas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, aiškina išteklių trūkumu.
„Reikėtų galvoti, kaip organizuoti visą universiteto švietimo veiklą taip, kad atitiktume keliamus rodiklius. Ir, aišku, dažnai tie rodikliai padaryti tokie, kad juos pasiekti yra sudėtinga. Šiaip ar taip, tai rodo, kad mes esame tam tikra inovacijų ir mokslo periferija. Esame maža valstybė, nedidelė populiacija žmonių ir, ko gero, dar ir išteklius esame ištaškę, nesuorientavę į veiklos rodiklius“, – VŽ svarsto jis.
