Darbuotojų lūkesčiai darbo formoms: arba prisitaikysime, arba pralaimėsime

Reklama publikuota: 2021-06-18
Violeta Jakutė, „Emplonet“ Vilniaus padalinio vadovė.
svg svg
Violeta Jakutė, „Emplonet“ Vilniaus padalinio vadovė.

Skirtingų darbo modelių privalumai bei trūkumai ir darbuotojų lūkesčiai darbo formai – šiuo metu tai vieni aktualiausių klausimų darbo rinkoje.  

Organizacijų, kurių darbo specifika leidžia dirbti nuotoliu, patirtys ir planai skiriasi. Vienos sako, jog realybė pasikeitė negrįžtamai, ir darbas nuotoliu bei mišrus darbas liks norma. Kitos teigia, kad grįš į biurus, nes ilgisi ankstesnės tvarkos arba turi priežasčių netikėti nuotolinio darbo tvarumu.

Nemažai organizacijų tik dabar planuoja, kaip dirbs pasibaigus karantino ribojimams. Tačiau kuo greičiau ir aiškiau įsivardyti, kaip įmonė dirbs ateityje – labai svarbu. Darbuotojams, kurie nori daugiau apibrėžtumo, darbovietės delsimas šioje srityje kelia nerimą, prarandamas organizacijos kaip darbdavio patrauklumas.

Tiesa, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams nuotolinis ir mišrus darbas atnešė naujų iššūkių. Darbdaviai turi išanalizuoti įvairias rizikas, parengti naujas tvarkas, nustatyti naujus bendravimo ir vadybos modelius. Darbuotojai savo ruožtu formuoja naujus darbo ir poilsio įpročius, rutinas. 

„Emplonet“ apklausė per pusę tūkstančio specialistų ir vadovų, siekiant suprasti jų lūkesčius darbo formai ir parengti rekomendacijas, kam turėtų ruoštis darbdaviai, norėdami būti patrauklūs darbo rinkoje naujoje realybėje. Šio tyrimo duomenys leidžia organizacijoms įvertinti savo planus pagal turimo kolektyvo sudėtį.

Daugelis rinktųsi mišrų darbą

Atlikdami tyrimą, respondentų paklausėme:  „Įsivaizduokite, kad turite skirtingus darbo pasiūlymus su panašiomis sąlygomis, skiriasi tik siūloma darbo forma. Kurį darbdavį rinktumėtės?“

47,3 proc. respondentų atsakė, kad rinktųsi darbdavį, siūlantį mišrų darbą (iš biuro ir nuotoliu). 18,1 proc. respondentų atsakė, kad rinktųsi darbdavį, siūlantį darbo vien nuotoliu formą su galimybe laisvai keisti darbo lokaciją. Tiek pat – 18,1 proc. – respondentų atsakė, kad siūloma darbo forma nelemtų darbdavio pasirinkimo. 

9,6 proc. respondentų rinktųsi darbostogų pasiūlymą, kai darbovietė persikelia dirbti į kurortą ar kitą vietą. 4,6 proc. respondentų rinktųsi darbdavį, kuris siūlo vien nuotolinį darbą iš namų, nustatytos vienos lokacijos. Ir tik 2,5 proc. respondentų rinktųsi darbdavį, kuris siūlo darbą tik iš biuro. 

1 pav. Darbo formų pasirinkimas

nuotrauka::1 nocrop

Apklausos dalyvių teiravomės ir subjektyvios nuomonės apie skirtingas darbo formas, t. y. prašėme įverti jas balais nuo 1 iki 5, kai: 1 – vertinama labai neigiamai, 2 – neigiamai, 3 – neutraliai, 4 – teigiamai, 5 – labai teigiamai.

Vidutinis darbo biure įvertis – 2,7, t. y. tarp neigiamai ir neutraliai. Taigi galima manyti, jog atlaisvėjus karantino ribojimams ar jiems pasibaigus galimybė dirbti vien biure tikrai nėra vertinama palankiai.

Tuo tarpu vidutinis mišraus darbo, nuotolinio darbo laisvai judant, darbostogų įvertis svyruoja nuo 4,2 iki 4,4 – t. y. tokios darbo formos vertinamos teigiamai ir labai teigiamai. Galima daryti prielaidą, jog atlaisvėjus karantino ribojimams ar jiems pasibaigus, galimybę dirbti minėtomis formomis esami ir būsimi darbuotojai įvertins tikrai palankiai.

2 pav. Bendras darbo formų vertinimas

nuotrauka::2 nocrop

Tyrimo duomenimis, statistiškai reikšmingai skiriasi vyrų ir moterų nuomonė apie mišrų darbą, darbą laisvai judant ir darbostogas. Moterys minėtas darbo formas linkusios vertinti palankiau.

3 pav. Darbo formų vertinimas pagal lytis

nuotrauka::3 nocrop

Darbo formų vertinimas pagal kartas

Planuojant darbo modelį po karantino, verta atsižvelgti į skirtingų amžiaus grupių lūkesčius darbo formoms.

Apklausos rezultatai rodo, kad vyriausioji, kūdikių bumo karta visas darbo formas linkusi vertinti gana panašiai ir pakankamai santūriai: jų įverčiai 5 balų vertinime svyruoja tarp 2,4 ir 3,6 – tarp neigiamai ir neutraliai. 

X ir Y kartos palankiai (teigiamai) vertina mišrų darbą (po 4,3), nuotolinį darbą laisvai judant (atitinkamai 4,3 ir 4,6) ir darbostogas (4,2 ir 4,5).

Z karta teigiamai ir labai teigiamai vertina darbą nuotoliu laisvai judant (4,8) ir darbostogas (4,7). Tuo tarpu mišraus darbo forma ir darbas vien nuotoliu iš vienos lokacijos įvertintas tarp neutralaus ir teigiamo (3,7 ir 4). Yra tikimybė, jog Z kartai šios darbo formos jau yra tapusios norma, dėl to ir vertinimai nerodo didesnio dėmesio joms. Vis tik geresnį įspūdį jauniausiajai kartai darbdaviai paliks siūlydami kitas alternatyvas – darbostogas ir galimybę dirbti nuotoliu visiškai laisvai judant.

Vėlgi akivaizdu, kad visos kartos darbą biure linkusios vertinti ne itin palankiai, t.y. tarp neutraliai ir neigiamai (vertės svyruoja tarp 2,4 ir 2,9), o nepalankiausiai darbą biure vertina jauniausioji Z karta.

4 pav. Darbo formų vertinimas pagal kartas

nuotrauka::4 nocrop

Darbo formų vertinimas pagal patirtį ir pareigas

Daugiau darbo formų vertinimo skirtumų galima įžvelgti analizuojant darbuotojų patirties ir pareigų lygio pjūvius.

Darbą nuotoliu iš vienos lokacijos pradedantieji specialistai (turintys iki 2 m. patirtį konkrečioje profesinėje veikloje) įvertino palankiausiai, t. y. teigiamai. 2-5 metų patirtį turintys specialistai, patyrę (turintys daugiau nei 5 m. patirtį) specialistai bei žemiausios grandies vadovai vidutiniškai darbą nuotoliu iš vienos lokacijos vertina neutraliai, o vidurinės ir aukščiausios grandies vadovai – neigiamai, link neutraliai.

Vertinant darbą vien biure, visose pareigų ir patirties grupėse tokia darbo forma nėra vertinama palankiai.

Darbas nuotoliu laisvai judant, mišriai, darbostogos visose pareigų grupėse sulaukė palankumo ir buvo įvertintos tarp teigiamai ir labai teigiamai. Tik pradedantieji specialistai darbą mišria forma įvertino mažiau palankiai: tarp neutraliai ir teigiamai (3,78). Gali būti, jog pradedantieji specialistai, kaip ir jauniausioji Z karta, mišrią darbo formą vertinga kaip jau įprastą, nebekeliančią papildomo teigiamo įspūdžio.

Aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų nuomonės – statistiškai panašios. Darbą biure vadovai vertina neutraliai, darbą nuotoliu iš vienos lokacijos – neigiamai, o darbą mišriai, laisvai judant ir darbostogas – teigiamai. 

Žemiausios grandies vadovai, lyginant su aukščiausios grandies vadovais, darbostogas vertina palankiau. Kitas formas vertina panašiai: darbą nuotoliu iš vienos lokacijos ir darbą biure – neigiamai, link neutralaus vertinimo, o mišrų darbą ir darbą nuotoliu laisvai judant – teigiamai, link labai teigiamai. 

Ką tai sako apie vadovus? Darbą nuotoliu iš vienos lokacijos visos vadovų grupės įvertino ne itin palankiai (neigiamai, link neutraliai), darbą biure – beveik neutraliai, tačiau kitos daugiau laisvės suteikiančios formos – miršus darbas, darbas laisvai judant ir darbostogos – yra vertinamos palankiai (teigiamai, link labai teigiamai). Kadangi vadovai patys noriai dirbtų mišriai, laisvai judant ar darbostogų principu, galima tikėtis, jog ir savo kolegoms bus linkę suteikti galimybę dirbti šiomis formomis (mišriai, laisvai judant ar darbostogų principu).

5 pav. Darbo formų vertinimas pagal patirtį ir pareigas

nuotrauka::5 nocrop

Darbo formų vertinimas pagal profesijas

Rezultatai rodo, kad mišrią darbo formą, darbą nuotoliu laisvai judant ir darbostogų formą teigiamai ir labai teigiamai vertina daugelio profesijų atstovai.

Didžioji dalis įvairioms profesijoms priklausančių atstovų darbą vien iš biuro vertina neutraliai arba labiau neigiamai.

Darbas tik nuotoliu daugumos profesijų atstovų vertinamas neutraliai, kiek nepalankiau jį įvertino personalo valdymo srities atstovai, tačiau vidutinė reikšmė yra artima neutraliam vertinimui.

Palankiausiai darbą tik nuotoliu įvertino rinkodaros, informacinių technologijų, transporto, telekomunikacijų, pardavimų, teisės profesijų atstovai. Tikėtina, kad šių profesijų atstovai karantino metu sėkmingiausiai prisitaikė prie nuotolinio darbo formos, tad ir į tolimesnį darbo organizavimą vien nuotoliu žiūri palankiausiai.

Darbo formų privalumų ir trūkumų vertinimai

Vykdydami apklausą, respondentų prašėme įvertinti ir skirtingų darbo formų privalumus bei trūkumus. Kai kurie rezultatai buvo gana netikėti.

Daugelis, 54 proc. respondentų sutinka, jog nuotoliu dirba produktyviau. Šie duomenys atitinka vadybos konsultantų  „McKinsey and Company“ atlikto tyrimo rezultatus, pagal kuriuos 41 proc. respondentų nuotoliu dirba produktyviau nei biure.

88,7 proc. „Emplonet“ apklausos respondentų sutinka, kad darbo nuotoliu privalumas yra sutaupomi kelionės į darbą kaštai. 74,3 proc. respondentų sutinka, kad darbas nuotoliu leidžia ilgiau pamiegoti rytais. 46,7 proc. dirbdami nuotoliu patiria mažiau su darbu susijusio streso. 53,9 proc. respondentų, dirbami nuotoliu, daugiau laiko praleidžia gamtoje, taip stiprinant savo emocinę gerovę. 58,6 proc. respondentų darbas nuotoliu suteikia galimybę geriau pasirūpinti šeiminiais interesais. Vis dėlto panašus procentas respondentų ir sutinka, ir nesutinka su tuo, kad dirbdami nuotoliu sveikiau maitinasi ar daugiau sportuoja. 46 proc. respondentų sutinka, jog darbo nuotoliu trūkumas yra padidėjusios asmeninės buities sąskaitos.

6 pav. Nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai

nuotrauka::6 nocrop

Vertinant darbo biure ypatumus, 75,4 proc. respondentų sutinka, kad taip patenkina socializacijos poreikį bendraujant su kolegomis. 48,8 proc. respondentų sutinka, kad dirbdami biure geriau pailsi namuose dėl aiškaus darbo ir poilsio laiko atskyrimo. 73,1 proc. sutinka, kad dirbant biure sklandžiau įvedami ir apmokomi nauji darbuotojai, 67,7 proc. – kad taip užtikrinama sklandesnė ir lengvesnė komunikacija tarp darbuotojų. Panašus procentas ir sutinka, ir nesutinka su tuo, kad dirbdami iš biuro jaučiasi saugesni dėl savo darbo vietos ir / ar karjeros. 68,7 proc. respondentų sutinka, kad darbo biure trūkumas yra didesnė užkrėtimo ligomis tikimybė.

7 pav. Darbo biure privalumai ir trūkumai

nuotrauka::7 nocrop

Vertinant mišraus darbo privalumus, 75,5 proc. respondentų sutinka, kad tokia darbo forma užtikrina didesnę dinamiką ir mažiau rutinos. 64 proc. teigia, jog taip išlaiko geriausią balansą derinant šeiminius ir darbo įsipareigojimus. 65,8 proc. sutinka, kad dirbdami mišriai išlaiko artimesnį kontaktą su kolegomis, 70,6 proc. – kad taip žino daugiau darbovietės aktualijų nei dirbant vien nuotoliu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog organizacijose dirbant nuotoliu komunikacija dar nėra pakankama, išsami, savalaikė, ir dalis darbuotojų jaučiasi atribojami nuo darbovietės aktualijų. Statistiškai reikšmingų mišraus darbo trūkumų vertinimų neišsiskyrė.

8 pav. Mišraus darbo privalumai

nuotrauka::8 nocrop

Išvados ir rekomendacijos

Tiek „Emplonet“ tyrimas, tiek mūsų tiesioginė darbo patirtis rodo tendencijas, kurių negalima ignoruoti. Tai leidžia formuoti ir tam tikras rekomendacijas organizacijoms.

Pirma, mišraus darbo organizavimas (bei kitų, alternatyvių formų – darbostogų, laisvai judant) taps dar vienu reikšmingu įrankiu darbdaviams, norintiems išlikti konkurencingiems darbo rinkoje ir kovojant dėl geidžiamiausių talentų. Rekomenduojame organizacijoms įtraukti tai į savo kaip darbdavių verčių paketą.

Antra, geografiškai nutolę  talentai tampa lengviau pasiekiami. Laisvesnės darbo formos naikina ribas tarp miestų ir, tikėtina, tarp šalių. Vis drąsiau mąstykime apie darbo vietos atžvilgiu mišrias komandas. Tam reikalingas administracinis pasirengimas, tačiau tai organizacijoms vėlgi taps žingsniu į priekį konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje.  

Trečia, dabar yra būtina procesų peržiūra, auditas, automatizavimas. Reikės atidžiai peržiūrėti, kokias funkcijas galima atlikti dirbant vien nuotoliu, kokius procesus galima automatizuoti. Kiekviena pareigybė ir vidiniai procesai turėtų būti peržiūrėti, automatizuoti, kiek įmanoma labiau skaitmenizuoti, kad organizacijos galėtų būti pasiruošusios atliepti naujuosius rinkos lūkesčius. Būtina atsižvelgti į tai, kokius įvairių darbo formų privalumus ir trūkumus darbuotojai laiko reikšmingais, ir tai išnaudoti: pasirūpinti, kad dirbant nuotoliu arba mišriai vidinė komunikacija būtų sklandi, darbuotojai galėtų derinti darbą su konkrečiais šeiminiais įsipareigojimais, mokėtų ir turėtų galimybę atskirti darbo ir poilsio laiką, veiktų efektyvi naujokų adaptavimo programa, darbuotojams būtų aiškios karjeros dirbant nuotoliu galimybės ir pan.

Ketvirta, reikia pasirengti mobilaus biuro organizavimui. Darbdaviams teks pasirūpinti patogiais darbuotojų darbo įrankiais namuose, aiškiai sutarti, kokios darbuotojų patiriamos išlaidos bus kompensuojamos. Tyrimai rodo, kad nuotolinio darbo produktyvumui didžiausią neigiamą įtaką darė prastas interneto ryšys, tad reikės galvoti apie patogių mini biurų užtikrinimą darbuotojams.

Penkta, ateities kompetencijos turi būti ugdomos jau dabar. Organizacijos turi įsivertinti, kokie įgūdžiai turi būti ugdomi, kad žmonės galėtų užimti brangiau apmokamas pozicijas, kuriose lengviau organizuoti darbą nuotoliu ar mišriai.

Visą tyrimo medžiagą su daugiau statistikos duomenų rasite puslapyje emplonet.lt.

Apklausos metodai ir imtis

Apklausoje gegužės 17-21 d. dalyvavo 565 respondentai, apklausą paskelbus internete socialiniuose tinkluose bei pateikus ją „Emplonet“ kandidatų bazei ir klientams-darbdaviams. Apklausoje buvo kviečiami dalyvauti tik tie asmenys, kurių darbo pobūdis leidžia pasirinkti darbo formą – iš biuro, nuotoliu ar mišriai.

Iš respondentų 71 proc. buvo moterys, 29 proc. – vyrai. 89 proc. respondentų buvo iš didžiųjų miestų, 6 proc. – iš kitų miestų, 4 proc. – iš kaimo, 1 proc. – ne iš Lietuvos.

Dauguma respondentų, 64,2 proc., priklauso vadinamajai tūkstantmečio (millennials) kartai – nurodė gimę 1981-1996 m. laikotarpiu. 20,2 proc, respondentų – X kartos atstovai, gimę 1965-1980 metais, 11,5 proc. gimę 1997 ir vėliau – karta Z, ir 4,1 proc. priklauso vadinamajai vaikų bumo (baby boomers) kartai ir yra gimę iki 1964-ųjų. 

Apklausa daugiausiai įsitraukimo sulaukė iš personalo valdymo srityje dirbančių respondentų. Likusią respondentų imtį daugiausiai sudarė administravimo, finansų-apskaitos, marketingo, pardavimų vadybos, transporto, telekomunikacijų, informacinių technologijų, mechanikos-inžinerijos, bankų-draudimo srityse dirbantys respondentai.

Didžiąją dalį respondentų sudarė patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys daugiau nei 5 m. darbo patirtį konkrečioje profesinėje veikloje (23,7 proc.) bei specialistai, sukaupę 2-5 m. darbo patirtį konkrečioje profesinėje veikloje (26 proc.). Trečdalis respondentų – vadovai (10,8 proc. – aukščiausios grandies, 16,1 proc. – vidurinės grandies, 7,1 proc. – žemiausios grandies). 16,3 proc. respondentų – pradedantys specialistai, turintys iki 2 m. patirties savo profesinėje veikloje.

[infogram id="246fe322-c0b1-496d-9bd5-f4f0c27ff57d" prefix="DQ8" format="interactive" title="TR:Emplonet"]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Vadyba“

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Darius Mockus: per penkerius metus Lietuvoje investuosime 500 mln. Eur  Premium 4

Viena didžiausių verslo grupių, valdanti per 80 įmonių statybų, prekybos, gamybos ir kitose srityse, iš esmės...

Prekyba
05:45
Reputacijos laurai: IKEA ir „Lidl“ karūnas išlaikė Premium

Geriausios reputacijos titulą antrus metus iš eilės Lietuvoje pelnė IKEA. Nuomonės lyderiai daugiausia balsų...

Rinkodara
2021.06.29
Geidžiamiausių darbdavių gegužės atlygio medianos Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kokias algų medianas penktąjį šių metų mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2021.06.29
Vasarą siūlo dirbti iš „Spiečių“ ir keliauti po Lietuvą

Daliai bendradarbystės centrų narių atostogaujant, 13-oje miestų įsikūrę „Spiečiai“ siūlo vasarą keliauti po...

Gazelė
2021.06.29
Prasidėjo Lietuvoje virtualiai vykstantis Europos verslumo festivalis „Gen-E 2021“

Antradienį prasidėjo Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“. Dvi savaites truksiantį renginį...

Gazelė
2021.06.29
Kokias algų medianas gegužę mokėjo didžiausi šalies darbdaviai Premium 1

„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų gegužę ant aukščiausiojo laiptelio tarp daugiausia darbuotojų turinčių...

Vadyba
2021.06.28
M. Vanagas – apie būsto rinką, medžiagų kainas ir naujus fondus Premium

„Verslo žinios“ prenumeratoriams transliavo tiesioginį virtualų susitikimą su Mindaugu Vanagu, nekilnojamojo...

Statyba ir NT
2021.06.28
Popandeminio biuro tendencijos: Vilniaus šilumos tinklai atsisako 30% fizinių darbo vietų Premium 7

Kol vienos įmonės baikščiai dairosi į rugsėjį, kitos – jau dabar imasi permainų. Remiantis „McKinsey“...

Vadyba
2021.06.28
Nr. 1 Nealkoholinis alus Lietuvoje „Kalnapilis“  tapo generaliniu Lietuvos  vyrų krepšinio rinktinės rėmėju Verslo tribūna

Ilgametę krepšinio rėmimo istoriją turinčios „Kalnapilio-Tauro grupės“ veikla jau daugybę metų yra...

Vadyba
2021.06.28
Geidžiamiausi darbdaviai: pandemijos pamokos pravers ir ateityje Premium

Šiemet geidžiamiausiu darbdaviu paskelbta tarptautinė farmacinių tyrimų bendrovė UAB „Berlin Chemie Menarini...

Vadyba
2021.06.27
T. Burgaila: kaip surasti tinkamą darbuotoją, Arba „San Diego“ istorija 1

Sveikatingumo paslaugų ir produktų startuolio „Kilo Health“ vadovas, kalbėdamas apie įmonės sėkmę, pabrėžia,...

Rinkodara
2021.06.27
„NanoAvionikos“ vadovas V. Buzas: atsidūriau tinkamu laiku, tinkamoje vietoje Premium

Vytenis Buzas, Lietuvos palydovų gamintojos „NanoAvionics“ (UAB „NanoAvionika“) vadovas ir vienas įkūrėjų,...

Vadyba
2021.06.25
Didžiausios gegužės algų medianos: į pirmą vietą užkopė logistikos įmonė Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kurios šalies bendrovės penktąjį 2021 m. mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2021.06.25
Sprendimų priėmėjai dažnai patys blokuoja sprendimų priėmimą Premium

Donatas Valančiauskas šiame VŽ podkaste dalijasi savo asmenine patirtimi dirbant valstybės tarnyboje ir...

Podkastai
2021.06.25
Pozityvus požiūris atneša daugiau naudos nei baimė  Premium

Viena iš šimtų picerijų Čikagoje, lygiai kaip ir visos kitos tame mieste ir...

Verslo klasė
2021.06.24
5 galimi atsakymai į vadovus kamuojantį klausimą – kaip dirbsime nuo rugsėjo? Premium

2020 m. kovą dauguma kompanijų nebūtų įsivaizdavusios savo veiklos be biuro patalpų, tačiau užklupus...

Vadyba
2021.06.24
Kaip pasisveikinti ir atsisveikinti dirbant nuotoliniu būdu? Premium

Ilmai Nausėdaitei, „The Remote Company“ bendraįkūrėjai, nuotolinis darbas pandemijos metu nebuvo staigmena.

Podkastai
2021.06.23
Darbuotojų amžiaus įvairovė įmonėje: galimybė pasiekti geresnių rezultatų Premium

Nesikeičiant aplinkybėms, vyresnio amžiaus darbuotojų dalis Lietuvos darbo rinkoje artės prie ketvirtadalio.

Vadyba
2021.06.23
Darbdavio įvaizdis: šalia gero atlyginimo reikia ir lankstaus grafiko Premium 1

Darbuotojus labiausiai motyvuoja keliamas atlyginimas, taip pat piniginės premijos. Iš nefinansinių priemonių...

Rinkodara
2021.06.22
Vyrai Lietuvoje daugiau uždirba 72 srityse, moterys – tik devyniose 1

Daugumoje Lietuvos įmonių, ypač mokančių aukščiausius atlyginimus, vidutiniškai daugiau uždirba vyrai nei...

Vadyba
2021.06.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku