2020-04-05 10:12

Trys savaitės karantine: išmoktos pamokos

vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Praėjus trims karantino savaitėms, per kurias verslo įmonės turėjo skubiai persitvarkyti darbo modelius ir suorganizuoti darbą iš namų, verslo vadovai prabyla apie tai, kaip pavyko pakeisti įmonės gyvenimą ir ko reikėtų nedaryti. Savo sėkmingų ir nesėkmingų žingsnių apžvalga norėčiau atvirai pasidalinti ir aš. Labai svarbu nuoširdžiai įvertinti visą patirtį - ir teigiamą, ir neigiamą, kad galima būtų kloti tvirtesnį pagrindą darbui naujojoje realybėje.

PAVYKĘ SPRENDIMAI

1. Krizių valdymo planas ir komanda

Įmonėje jau turėjome krizių komandą, kuri buvo numačiusi įvairius krizių variantus ir veiksmus. Ši komanda pradėjo veikti iš karto ir tai leido skubiai valdyti situaciją.

2. Turėjome darbo iš namų patirties

Pernai spalį įdiegėme darbo iš namų kultūrą – tris dienas per mėnesį didelė dalis kolegų gali dirbti namuose. Ši patirtis labai pravertė, nes mūsų verslo sistemos tokiam darbui jau buvo pritaikytos

3.Skubiai ruoštis kritiniam variantui

Pradžioje darbuotojams buvo sunku patikėti, kad įvykiai klostysis taip greitai, situacija sparčiai blogės. Ir viskas veiks tokiu didžiuliu mastu. Man sprendimus priimti padėjo patirtis po 2008 metų krizės ir „Snoro“ banko griūties – tuomet išmokau, kad veikti reikia greitai.

4. Naujasis „Normalu“

Skatinu darbuotojus įsivesti naujas darbo rutinas, kurios pravers naujoje realybėje. Svarbu susikurti naujus bendravimo įpročius su kolegomis. Bendroje biuro erdvėje buvo natūralu daug klausimų išspręsti prie kavos puodelio, dabar tai darom virtualiai. Labai pradžiugino vienas kolega, kuris pasidalino idėja, kad vietoj ofise naudojamo keičiamo aukščio darbo stalo namie galima naudoti lyginimo lentą! Juk jos aukštis reguliuojamas.

5. Daug komunikuoti su darbuotojais

Komunikacijos darbuotojams niekada nebus per daug, ypač tokioje neapibrėžtoje situacijoje. Mes kasdien visiems darbuotojams pranešame po 3-4 dalykus, išklausome jų nuomonę ir įtraukiame į sprendimų priėmimą. Komunikacija padėjo suvaldyti nerimą ir pereiti prie veiksmų. Užtikrinome, kad visi žmonės yra girdimi ir niekas nepaliktas vienas.

6. Vadovas rodo pavyzdį

Pirmą savaitę, kuomet reikėjo palaipsniui visus darbuotojus perkelti dirbti iš namų, aš ėjau į darbo vietas, bendravau su žmonėmis. Žinojau, kad jie turi matyti savo vadovą, jausti, kad jis yra kartu. O antrąją savaitę, kai visu procesus dirbti iš namų sutvarkėme, rodžiau jiems savo pavyzdžiu, kad reikia būti namie ir laikytis karantino. To paties prašiau iš mūsų vadovų komandos Baltijos šalyse – kasdien palaikyti aktyvų ryšį su mūsų darbuotojais.

7.Užtikrinti saugumą, bet veikti ryžtingai

Ši pandemja nusitaikė į vieną gyvybiškai svarbiausių žmogaus poreikių – saugumo jausmą. Todėl vadovams ypač svarbu išlikti ramiems, nuraminti savo darbuotojus ir veikti ryžtingai.

8. Svarbu palaikyti vaizdo ryšį

Labai skatinu darbuotojus bendrauti ne tik garso, bet vaizdo ryšiu – kad mes vieni kitus matytume, stebėtume emocijas, matytume akis, kūno kalbą, gyvas reakcijas, o ne tik keistumėmės dalykine informacija. Išlaikyti žmogiškąjį kontaktą dabar kaip niekad svarbu.

9. Išsaugoti ryšį su klientais

Nuo pat pirmos minutės aiškiai sau pasakėme – klientams atsiliepiame telefonu kaip ir iki šiol, žalų reguliavimas ir išmokų mokėjimas yra aukščiausio prioriteto, klientų sutarčių aptarnavimas ir pardavimai negali sušlubuoti. Klientai dabar, kaip niekada, turi jausti, kad mes jais pasirūpinsime.

10. Pamatyti naujas galimybes

Tie sprendimai, apie kuriuos diskutavome savo įmonėje jau kurį laiką, per pastarąsias savaites buvo priimti labai greitai ir efektyviai, nes pats gyvenimas mus privertė daug greičiau įdiegti elektronines nuotolines paslaugas. Susidariusioje kritinėje situacijoje kur kas aktyviau ieškome, kaip pasinaudoti naujomis galimybėmis.

KOKIŲ SPRENDIMŲ REIKIA VENGTI

1. Neprarasti ryšio su realybe

Svarbu įvertinti esamos realybės aplinkybes ir pagal jas pritaikyti sprendimus. Pats jaučiau, jog iš pradžių viskas vystosi tarsi pernelyg ramiai, o žmonėms sunku suvokti eksponentinį augimą. Yra daug prieštaringos informacijos, daug neapibrėžtumo, bet vadovams tenka priimti sprendimus net ir tokioje situacijoje.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

2. Neišsigąsti blogiausio scenarijaus

Svarbu nesitikėti, kad pandemija jūsų verslą kažkaip aplenks – reikia išdrįsti sau pasakyti, koks bus blogiausias scenarijus. Tokiu būdu galima pasiruošti liūdniausioms pasekmėms, nes jos neužklups netikėtai. Žvelgdamas atgal, manau, kad turėjome pagalvoti apie griūtį, kuri ištiks visą kelionių ir turizmo sektorių.

3. Delsimas kenkia

Sprendimus, dėl kurių abejojama, verčiau priimti, negu juos atidėti. Ryžtas ir veiksmai duos geresnių rezultatų, negu ilgos diskusijos ir laukimas. Abejonės stabdo procesus. Pvz., buvo aišku, kad nešiojamų kompiuterių visiems neužteks. Teko stalinius padaryti „nešamais“ ir pasirūpinti, kad stacionari įranga būtų perkelta ir pajungta.

4. Nenaudoti įtampą keliančių žodžių ir vaizdų

Žodžiai turi didžiulę galią – jie gali kelti įtampą arba suteikti saugumo. Mes nusprendėme nebevartoti žodžio KRIZĖ, nes tai didina nesaugumo jausmą žmonėms. Nevartoju žodžio pats ir darbuotojus skatinu keisti jį kitais žodžiais, kurie atitiktų naująją realybę.

Pradėjus aktyviai komunikuoti instrukcijas darbuotojams, pastebėjau, kad bendrovės intraneto naujienos užpildytos vien koronaviruso naujienos paveiksliuku. Atsirado grėsmė komunikuoti tik problemą. Labai padėjo perėjimas prie darbuotojų istorijų su jų autentiška nuotrauka, kaip gyvena dabar ir kokius patarimus gali duoti kolegoms.

5. Nepalikti skirtingose šalyse dirbančių darbuotojų be dėmesio

Jei turite padalinių kitose šalyse, kilus epidemijai, kitų šalių komandos linkusios veikti autonomiškai. Todėl gana lengvai galima nubėgti skirtingomis kryptimis. Nepaisant skirtumų, svarbu virtualiomis priemonėmis, darbo organizavimo principais išlaikyti bendrumo jausmą ir visos įmonės darbo dvasią bei principus.

6. Neprarasti ryšio su akcininkais ir rinkos priežiūros institucijomis

Mūsų akcininkai yra Norvegijoje. Panašiose situacijose kyla dvi grėsmės – arba akcininkai pradeda per daug reguliuoti, arba prarandamas įprastas akcininkų dėmesys. Mes patys ėmėmės iniciatyvos ir kasdien akcininkus informuojame apie savo sprendimus ir situaciją. Tai akcininkams leido suprasti, kad mes valdome situaciją. Lygiai taip pat svarbu teikti informaciją verslo priežiūros institucijoms.

7. Nebesilaikyti senų tvarkų

Pasikeitus darbo realybei, svarbu operatyviai perdėlioti komandos darbą - suformuoti tokias atsakingų darbuotojų darbo komandas, kurios galėtų operatyviai priimti sprendimus. Šiuo metu nėra laiko ilgoms diskusijoms ir visų įmanomų argumentų svarstymams.

8. Svarbu „nepamesti“ žmonių

Vadovo užduotis – kad visi atsakingi darbuotojai, padalinių vadovai suprastų savo vaidmenį ir žinotų savo darbo užduotis. Svarbu, kad žmonės nesijaustų palikti be dėmesio ir be funkcijų, kurios jiems anksčiau buvo tekusios. Perdėliotas atsakomybių žemėlapis turi įtraukti visas grandis, o žmonėms turi būti aiškiai iškomunikuota, kur dabar yra jų vieta įmonės procesuose.

9. Neužsižaisti su krizės valdymu

Pastebėjau, kad labai lengva „užsižaisti“ ties vienu krizės valdymo aspektu. Pvz., kai jau 70-80% nuotolinio darbo klausimų išspręsta, o likusiems yra pateiktas aiškus planas, vadovui reikia imtis kitos svarbiausios užduoties (pvz., pardavimų skatinimo) Matykite ne tik šią dieną, tačiau pagalvokite, kaip ir iš ko verslas turės gyventi po 2 savaičių, po 2 mėnesių ir pusės metų.

10. Pasitikrinti priimtų sprendimų įgyvendinimą

Žmonėms, 10 metų nemačiusiems krizės, pradžioje buvo sunku suvokti, kad „Rekomendacija“ reiškia „Privaloma“. Teko priminti.

Būtent todėl vadovui svarbu patikrinti, ar priimti sprendimai yra įgyvendinami ir vykdomi.

Komentaro autorius - Marius Jundulas, “Gjensidige” generalinis direktorius

52795
130817
52791