Verslo sprendimai - ekspertų įžvalgos verslui Verslo sprendimai - ekspertų įžvalgos verslui Verslo sprendimai - ekspertų įžvalgos verslui Verslo sprendimai - ekspertų įžvalgos verslui Verslo sprendimai - ekspertų įžvalgos verslui

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2024-05-30 11:30

Efektyvus rizikų valdymas nedideliems verslams: nuo tūkstantinių nuostolių apsaugos vos keli šimtai eurų

Viktoras Ivanovas, draudimo bendrovės „If“ pardavimų departamento vadovas.
Viktoras Ivanovas, draudimo bendrovės „If“ pardavimų departamento vadovas.
Smulkus ir vidutinis verslas yra pažeidžiamesnis nei didelės įmonės, nes įprastai neturi sukaupęs pakankamai finansinių rezervų nenumatytiems atvejams. Tad trūkęs vamzdis, gaisras ar vėtra mažoje ar vidutinėje įmonėje gali baigtis lemtingai. Pasak Viktoro Ivanovo, draudimo bendrovės „If“ pardavimų departamento vadovo, derėtų klausti ne ar drausti, o ką reikėtų apsidrausti, kad būtų užtikrintas verslo atsparumas ir tęstinumas.

Smulkaus ir vidutinio verslo bendrovių prioritetų sąrašuose neretai atsiduria tik privalomasis draudimas. Kaip vertinate tai?

Vidutinio dydžio ar mažai įmonei valdyti rizikas protingai – apsidraudžiant – šiandien jau turėtų būti verslo higiena, o ne vis nukeliamas klausimas. Priežastis yra ne viena. Smulkus verslas yra labiau pažeidžiamas finansiškai nei dideli verslai su finansiniu kapitalu, todėl net iš pažiūros absurdiška situacija gali sukelti nelemtų įvykių grandinę, kuri gali baigtis tragiškai. Pagalvokime, pavyzdžiui, ką reiškia šimtatūkstantiniai nuostoliai mažajai bendrijai, kurie tikrai gali kilti – kad ir dėl gamtos stichijos, gaisro ar nelaimingo atsitikimo darbe. Todėl nedidelio kapitalo įmonėms turto ar civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti savaime suprantamas, panašiai, kaip automobilio civilinės atsakomybės apdraudimas, dėl kurio nebekyla jokių klausimų.  Keli šimtai  eurų  per metus, skiriamų draudimo apsaugai, apsaugo nuo nuostolių, skaičiuojamų dešimtimis ar net šimtais tūkstančių. 

Į ką patartumėte atkreipti dėmesį įmonėms, sudarant draudimo sutartį? O jau turintiems draudimo polisą – kaip jį „skaityti“, kad būtum užtikrintas, jog verslas tinkamai apdraustas?

Svarbiausia prieš draudžiantis – įsivertinti, kokios yra esminės verslo gyvavimo sąlygos, be kurių veikla nutrūktų arba sustotų. Kokie įrengimai, atsargos yra kritiniai? Ar patalpos nuomojamos, ar nuosavos? Taip pat – ar įmonės teritorijoje būna trečiųjų asmenų ir kokia rizika jiems kyla? Civilinės atsakomybės klausimas apskritai vertas atskiro aptarimo.

„If“ klientams į draudimo polisą rekomenduojame įtraukti visą pagrindinę įrangą, o taip pat apdrausti ir numatomas investicijas. Jei bankas ar lizingo bendrovė nepareikalaus, naujai įsigyto turto draudimas gali ir pasimiršti. Tokį atvejį puikiai iliustruoja neseniai administruota žala: veterinarijos klinika apsidraudė visus klinikoje esančius įrenginius ir per ateinančius metus jau turėjo planų įsigyti naujų įrenginių. Tad kartu į draudimo sutartį įtraukė numatomas investicijas. Šis draudimo paketas iš tiesų padėjo klinikai išvengti didelių nuostolių, nes gyvūno apžiūros metu šis šokdamas sudaužė tik ką nupirktą naują mikroskopą.

Kitas svarbus momentas – jau turint draudimo sutartį, verta reguliariai ją peržiūrėti, nes spartus pokyčių tempas koreguoja verslo rizikas. Atkreipiame dėmesį, kad reikia rimtai įvertinti stichijų keliamas grėsmes, kurios pastaraisiais metais pastebimai intensyvėja. Kitas mano patarimas –  peržiūrėti, ar visi įmonės adresai drausti ir kokią teritoriją apima draudimo apsauga. Jei pradėjote tiekti produkciją į kitas šalis, draudimo apsaugą reikia išplėsti.

Na ir paskutinis elementas – turto saugos priemonės, įvairios apsaugos sistemos mažina draudimo įmokos dydį. Prevenciniai dalykai – svarbi sudedamoji dalis.

Ar yra aspektų, apie kuriuos verslas drausdamasis retai pagalvoja? Kas nepelnytai lieka už populiarių ir tarsi suprantamų draudimo rūšių?

Pastebime, kad dažnai nutinka įvykių, kurie draudžiantis nebuvo įtraukti į polisą. Pavyzdžiui, Lietuvoje dar labai retai sudaromi verslo nutrūkimo draudimo polisai. Verslo nutrūkimo draudimas gali apsaugoti nuo situacijų, kai verslas negali funkcionuoti.

Kitas pavyzdys: nedidelį nekilnojamą turtą valdanti įmonė išnuomojo patalpas tretiesiems asmenims. Jos buvo užlietos, remontas truko 2 mėnesius. Visą šį laiką nuomininkai negalėjo dirbti, tad pareiškė pretenziją į savo negautas pajamas bei nemokėjo nuomos. Patalpas savininkas buvo apdraudęs turto draudimu, tačiau pagal jį atlyginamos tik patalpų remonto išlaidos. Taigi nuomininkų pretenzijos sumą savininkas turi dengti pats, taip pat susitaikyti ir su negautų nuomos pajamų nuostoliais visą remonto laikotarpį.

Minėjote civilinės atsakomybės draudimą. Kodėl jis toks svarbus?

Jis nėra naujovė, tačiau ne visos įmonės žino šio draudimo esmę:  civilinės atsakomybės draudimas atlygina nuostolius, padarytus kitų asmenų turtui ar sveikatai. Vykdant veiklą, gaminant ar parduodant produktus, bet kada galima padaryti žalos kitiems. Potencialus galinčių nukentėti asmenų ratas – labai platus: tai gali būti klientai, partneriai, darbuotojai, kaimynai ir kiti.

Šiuo metu šalyje – saulės elektrinių statybų pikas, daugybė nedidelių įmonių užsiima jų montavimu. Dėl klaidų montavimo metu, kurios ne tokios jau retos, kyla nemenkų nuostolių: pavyzdžiui, tvirtinant saulės modulius sugadina stogo dangą. Pasitaiko atvejų, jog reikia keisti visą kliento būsto stogą. Ženkli žala kyla ir pažeidus elektros instaliaciją ir dėl to sugedus kliento namų apyvokos prietaisams. O kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų nuostolis mažesnei įmonei gali būti tikrai skausmingas. 

Kaip rodo mūsų bendrovės statistika, dažnai nuostolis padaromas ir teikiant paslaugas. Pavyzdys iš neseniai administruoto atvejo: dėl netinkamai sumontuotos santechnikos įrangos vanduo sugadino vonios baldus, užliejo ir kaimynus.

Tad iš tiesų, matome tendenciją, jog daugėja tokio pobūdžio žalų, tai yra, žmonės vis dažniau kreipiasi į įmones dėl patirtos žalos, pavyzdžiui, parduotuvėje, prekybos centre: susižeidė, paslydo ar susiplėšė paltą.

Privalu paminėti ir darbdavio civilinės atsakomybės draudimą. Atvejai, kai tenka atlyginti žalą darbe nukentėjusiam ar žuvusiam darbuotojui, yra skaudžiausi ir finansiškai, ir morališkai. Darbo metu žuvus žmogui, darbdaviui gali tekti išmokėti šimtus tūkstančių už vaikų išlaikymą ir pan., vien neturtinė žala kiekvienam asmeniui paprastai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.

O į ką dėmesį turėtų atkreipti nekilnojamo turto savininkai?

Šiuo metu vis dažniau nuomotojai prašo, kad nuomininkai apdraustų patalpas civilinės atsakomybės draudimu, tačiau retokai pagalvoja, kad žalą kitiems galima padaryti ir turint nuosavas patalpas. Pavyzdžiui, laiku nenuvalius nuo stogo varveklių šie sužaloja praeivį, kyla gaisras dėl prastos patalpų elektros instaliacijos, o jo metu apdega kaimyninis pastatas ar patalpos, netoliese stovėjusios transporto priemonės ar panašiai. Remiantis „If“ žalų administravimo duomenimis, neretai vėjas nuplėšia blogai pritvirtintą stogo skardą ir ji apgadina svetimą turtą. Tad klientams, turintiems savo nekilnojamą turtą, rekomenduojame įsitraukti šį draudimą į savo sąrašą.

52795
130817
52791