Agrosektoriaus bendrovėms pataria būti žingsniu priekyje: drausti ne tik tai, kas privaloma

Kokios yra bendros sektoriaus draudimo tendencijos? Ką agrobendrovės linkusios drausti, o kuriuos dalykus nepelnytai praleidžia?

Stebime gana ryškų privalomumo aspektą. Reikalavimas pasirūpinti draudimu neretai kyla iš trečiosios šalies, naudos gavėjo, pavyzdžiui, lizingo bendrovės. Tačiau didelę dalį įrangos, technikos, infrastruktūros ūkininkai perka patys. Tikrai dažnas požiūris, kad  draudimas yra tiesiog papildomas, taigi, nereikalingas, mokestis. Mažiausiai dėmesio sulaukia įranga, naudojama pastatuose. Jei žemės ūkio mobiliąją techniką, ypač brangią, dar linkstama apsidrausti, tai, tarkime, saugyklos ar sandėlio stelažus – ne. Tačiau jų kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių, ir tie nuostoliai neatrodys maži, jei kilus gaisrui reikės juos padengti iš savo kišenės. Panašiai ir su atsargomis: reikėtų drausti ne vidutinę metinę, o maksimalią vertę, nesvarbu, kad, tarkime, grūdų už tą vertę įmonė savo sandėliuose turi tik vieną mėnesį. Nelaimė gali aplankyti būtent tą mėnesį, tad būtina turėti pakankamą apsaugą.

O kaip žemės ūkio bendrovės patalpos, statiniai? Ar juos visus drausti?

Pastatai, įranga bei atsargos yra trys pagrindiniai draudimo objektai, ir agroverslas ne išimtis. Matome aibę situacijų, kai apdraudžiama brangi melžimo technika arba grūdai, bet fermos, kurioje laikomos karvės, pastatai – ne. Arba užsidega garaže stovintis draustas brangus krautuvas, ugnis išplinta, apdega dar ir akėčios, traktorius bei garažas. Už apdraustą krautuvą draudikas atlygina, visa kita – deja. Ir, žinoma, atvirkščiai: apdraudžiamas pastatas (dažnai reikalaujant bankui), o jo viduje esanti technika – ne. Dažniausiai nelaimės paliečia labai plačiai, nukenčia ir pastatai, ir tai, kas viduje. Ypač jei tai – gaisras ar gamtos stichija, kurie tradiciškai ir pridaro didžiausių nuostolių. Todėl visada reiktų galvoti apie tai, kas, nutikus įvykiui, atneštų didelius nuostolius, ar tai būtų statinys, ar reikšminga įranga, ar didelės vertės atsargos. Mažavertės pašiūrės gal ir nebūtina drausti, tačiau jeigu tai patalpos, kur vyksta pagrindinė verslo veikla, nedrausdami jų labai rizikuojate.

Pakalbėkime apie žemės ūkio techniką. Kokios žalos čia dažniausios ir kaip maksimaliai apsaugoti brangius įrenginius?

Žemės ūkyje naudojama technika įprastai yra labai brangi. Mėgstu palyginimą – „Ferrari“ greta šiuolaikinio traktoriaus, jau nekalbant apie naują kombainą, yra tarsi žaislas. Laukuose ir ūkiuose dirba ir daugiau įvairių įrenginių – purkštuvai, sėjamosios, krautuvai, rulonų vyniotuvai, šieno vartytuvai ir panašiai. Žemės ūkio technikos kompleksinis draudimas padengs žalą, jei kas nors atsitiks įrenginio dalims arba visai technikai, jei ji bus apgadinta arba pavogta.

Beje, šis draudimas, nors ir labai panašus į KASKO, yra kur kas labiau specializuotas, nes ir pačios transporto priemonės – labai specifinės. KASKO draudimas paprastai negalioja, jeigu priemonė nedalyvauja kelių eisme, o kai kurios žemės ūkyje naudojamos mašinos keliu pačios net nevažiuoja. Mobiliųjų įrenginių draudimas apima kito pobūdžio žalas ir rizikas, čia taikomi kiti išskaitų dydžiai, nes menki įbrėžimai visai neaktualūs. Draudimas galioja visą parą, dirbant, stovint, važiuojant ar pervežimo metu.

Dažniausiai žemės ūkio technika nukenčia, kai nuvirsta, atsitrenkia į ką nors, įvažiuoja į duobę. Į kombainų pjaunamąją patenka akmenys, dūžta ir stiklai. Ir sumos čia jau kitokios, nei įprastai KASKO draudime. Praėjusiais metais turėjome atvejį, kai susidūrė dvi tos pačios įmonės transporto priemonės – krautuvas ir traktorius. Nuostoliai buvo atitinkamai 25 000 ir 20 000 Eur. Kitas įsimintinas įvykis, kai dėl trumpo sujungimo užsidegė ir visiškai sudegė vilkikas su ant jo sumontuotu medienos smulkintuvu ir manipuliatoriumi. Nuostoliai – 350 000 Eur.

Dažnai minite gaisrus. Ar jie išties tokie įprasti žemės ūkyje?

Kodėl kalbant apie draudimą kaip pavyzdys dažnai pasitelkiami gaisrai? Nes jie, nors ir nutinka retai, sukelia vienus didžiausių nuostolių.  Jau minėjau pastatų gaisrus, kurie gali nuniokoti viduje esančią įrangą, atsargas, bet agrosektoriaus specifika – ir savaiminiai užsidegimai. Dažnai dega netinkamai išvalytos grūdų džiovyklos, laukuose dirbantys kombainai. Nuostoliai čia jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, dažnai ir daugiau. Pavyzdžiui, kai praėjusiais metais dirbdamas sudegė vienos bendrovės kombainas,  nuostoliai siekė 233 106 Eur. Kitai įmonei iki pamatų sudegęs administracinis pastatas atnešė 350 000 Eur nuostolių. Tad labai sunku suprasti argumentus tų, kurie per mėnesį sutaupo šimtą eurų, bet negalvoja, kad per naktį pelenais gali pavirsti šimtai tūkstančių.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir klimato kaitos sukeltiems reiškiniams. Ar gamtos stichijos pridaro daugiau bėdų nei anksčiau?

Gamtos jėgų – audros, liūčių, krušos –  sukeltos žalos yra labai dažnos. Ekstremalių reiškinių tikrai daugėja ir jie ištinka neįprastu metu – pavyzdžiui, žiemą, ko anksčiau pasitaikydavo tikrai retai.

Sunku nepaminėti praėjusių metų vasaros, kai rugpjūčio kruša daužė sandėlių stogus, techniką. Vien pagal audros ir krušos rizikas 2023 m. rugpjūčio 6-8 dienomis bendra išmokų suma siekė maždaug 340 000 eurų. Vienoje įmonėje kruša apgadino 50 lauko teritorijoje stovėjusių automobilių, nuostoliai – 85 000 Eur. Daugiausia nuostolių šalyje padaro vėjas. Ir įvairių: pernai stipri audra ir liūtis bendrovėje ne tik nuplėšė sandėlio stogą, išvartė 20 metrų metalinės tvoros, bet ir sulaužė administracinio pastato duris. Pasekmės – sugadinta signalizacija ir užpilti grūdai, buvę sandėlyje, žalos už daugiau nei 74 000 eurų. Reikia pastebėti, kad šiuolaikinės stogų konstrukcijos yra gerokai lengvesnės nei senosios, tai dar labiau didina riziką.

Beje, karštis taip pat gali baigtis nelaimėmis: vasarą padaugėja atvejų kai nuo kaitros sutrinka traktorių, kombainų vairuotojų sveikata, jie nuvažiuoja nuo kelio ar atsitrenkia į kliūtį.

Ar agrobendrovėms aktualu draustis civilinę atsakomybę?

Civilinės atsakomybės draudimo esminis bruožas – jis atlygina nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei. Potencialus galinčių nukentėti asmenų ratas – labai platus, tai ir klientai, užsakovai, ir bet kuris nesusijęs asmuo, žala gali būti padaryta ir įmonės darbuotojams.

Ūkininkams aktualiausia yra produkto civilinė atsakomybė. Ūkiuose užauginti ar pagaminti produktai gali pasirodyti nesaugūs, net pakenkti pirkėjų sveikatai arba kitam verslui – pavyzdžiui, jei nekokybiška žaliava (pienas, mėsa ar grūdai) bus panaudotos kito produkto gamybai. Atsakomybė už tai teks ūkio bendrovei, tiekusiai pirminę produkciją. Produkto civilinė atsakomybė yra pati plačiausia, nes susijusi su įmonės gaminamo produkto savybėmis. Žinoma, vertėtų apsvarstyti ir veiklos draudimą, padedantį, kai kyla nuostolių vykdant veiklą: pavyzdžiui, purškiant laukus vėjas nuneš cheminį preparatą į kaimyninį sklypą, kur laikomos bitės, ir joms pakenks. Arba užterš auginamą ekologišką produkciją.

Kokia būtų Jūsų bendra rekomendacija, svarbiausias dalykas, kad agrosektoriaus bendrovei netektų patirti skaudžių finansinių nuostolių dėl neprognozuojamų įvykių?

Labai primygtinai rekomenduočiau įsivertinti visas savo verslo galimas rizikas. Įvertinti racionaliai, kas gali nutikti mano įmonėje, kur slypi didžiausios grėsmės, kaip tai paveiktų mano verslą, kiek įtakos turėtų tolimesnei veiklai. Ir atsispirti pagundai galvoti, kad didžiausios bėdos atsitinka kitiems: nors ir labai nesinori, bet draudžiantis reikia galvoti ne apie vidutinius, o apie blogiausius galimus scenarijus, tik tada apsauga bus pakankama, reali ir atsiperkanti.