Vokiški gamybos sprendimai nėra tik didžiųjų privilegija

G. Norkevičius savo teiginį grindžia dviem pavyzdžiais – pirmuoju pramonės perversmu ir šiuo metu vykstančia 4.0 pramonės revoliucija.

nuotrauka::1 right

„Kai išradus gamybos įrenginius prasidėjo pirmasis pramonės perversmas, verslas nuo manufaktūrinės gamybos galėjo pereiti prie stambiosios mašininės gamybos. Šiandien, pramonės revoliucijos 4.0 akivaizdoje, taip pat kalbame apie pasaulį keičiančias technologijas. Tačiau dėmesį sutelkti reikėtų ne į jas, o į specializaciją ir partnerystę su tais, kurie turi unikalių žinių bei patirties, kurios neturite jūs“, — apie formulę, kuria vadovaudamasis smulkusis ir vidutinis verslas gali klestėti, pasakoja G. Norkevičius.

Konkurencinis privalumas

Pašnekovas sako, kad gamyba užsiimančios įmonės, geriau nei bet kurios kitos supranta specializacijos privalumus.

 „Kai bendrovei, kuri gamina medienos produkciją prireikia naujų staklių, ji pati nesiima jų konstruoti ir stakles įsigyja iš tų, kas specializuojasi jų gamyboje. Akivaizdu: kuo daugiau bendrovė specializuojasi ir tokių pačių ar panašių medienos gaminių pagamina, tuo didesne masto ekonomijos nauda ji mėgaujasi“, — akcentuoja vadovas.

Sukauptos žinios konkrečioje srityje tampa geriausiu konkurenciniu privalumu ir leidžia klientams siūlyti išskirtines prekes bei auginti pelnus. Tiesa, pašnekovas detalizuoja, kad verslas kartais vis dar mano, jog specializuojant gamybą nėra būtini specializuoti gamybos valdymo IT sprendimai arba galima sutaupyti pasirinkus „panašius į tai, ko reikia“ sprendimus.

„Nuostabą kelia tai, kad specializacijos vertę suprantančios įmonės kartais imasi plėtoti savo pačių gamybos valdymo IT sprendimus ar renkasi ne visai tinkamus IT sistemų diegėjų pasiūlytus produktus. Juk ir IT sektoriuje yra specializacija, o vienas diegėjas negali išmanyti visų sričių.“ – teigia G. Norkevičius.

Platus „Microsoft“ partnerių tinklas

Pašnekovas pasakoja, kad „Microsoft“ partnerių tinklą visame pasaulyje sudaro beveik 70.000 įmonių, tarp jų yra ne tik „Softera Baltic“ bet ir daugiau kaip 20 metų gamybos valdymo sprendimus kurianti Vokietijos bendrovė „Cosmo Consult“. Šiuo metu Lietuvos ir Vokietijos įmonės bendradarbiauja tarpusavyje — G. Norkevičius pasakoja, kad sprendimą lėmė keletas svarbių faktorių:

„Pasaulinės IT bendrovės šiuo metu taip pat akcentuoja partnerystę ir specializaciją. Jeigu prieš dešimt metų „Microsoft“, „Google“ ir „Apple“ buvo aršiausi konkurentai, dabar jie randa bendrų sąlyčio taškų. Pvz. „Microsoft“ pardavinėja debesų kompiuterijos platformą „Microsoft Azure“ ar „Microsoft Office 365“ paketą, kurie veikia su „Google Android“, „Apple“ MacOS, iOS ar net „Linux“ operacinėmis sistemomis. Didžiosios korporacijos jau suprato, kad kur kas labiau apsimoka iš partnerių pasiimti jų specializuotą sprendimą, o ne kurti savo, neturint tokios patirties“.

G. Norkevičius sako, kad kiekvienam diegėjui kurti savo sprendimus tiesiog nėra efektyvu.

„Kaip diegėjai nesame konkurentai tarpusavyje, o partneriai su specifinėmis žiniomis tam tikrose srityse, — akcentuoja pašnekovas. — IT neturi sienų, todėl gerosios praktikos iš viso pasaulio yra ranka pasiekiamos. Tai mums leidžia iš gamybos valdymo programų srityje stipriausių partnerių pasiimti jų specializuotą sprendimą ir suteikti Lietuvos gamybininkams galimybę dirbti taip, kaip dirba vokiečiai“.

Nėra vieno universalaus gamybos valdymo sprendimo

Gamybines įmones pagal jų veiklos specifiką galima suskirstyti į tris stambias kategorijas: procesinės, diskretinės (surenkamosios) ir projektinės gamybos. Įvertinusi kiekvienos kategorijos specifiką, „Cosmo Consult“ sukūrė ir nuolat tobulina specializuotus IT produktus.

Procesine vadinama tokia gamyba, kurioje sukuriamas konkretus nesuskaičiuojamo produkto, pvz., skysčių, pastos ir pan., kiekis. Į šią kategoriją patenka maisto pramonė, chemijos, farmacijos, stiklo, plastiko gaminių, pakavimo, perdirbimo sektorių bendrovės.

Pvz., maisto gamyba yra laikoma viena svarbiausių pramonės šakų pasaulyje. Tačiau ja užsiimančiam verslui netrūksta iššūkių. Bendrovės likimas tiesiogiai priklauso nuo  kylančių energijos kainų, augančios konkurencijos, žaliavų tiekimo iššūkių, prekybos tinklų įgeidžių bei besikeičiančių ir vis griežtėjančių maisto saugos reikalavimų. Natūralu, kad verslas, norėdamas efektyviai spręsti šiuos iššūkius, turi pasitelkti skaitmenizaciją. Tačiau vietoj to, kad pasirinktų jau egzistuojančius, geriausiomis praktikomis paremtus sprendimus, neretai įmonės, pasitelkusios programuotojus, mėgina kurti savus įrankius.

Antroji gamybininkų kategorija yra vadinama diskretine (surenkamąja). Jai būdinga individuali ar atskira vienetinė gamyba; vienetai gali būti gaminami tiek mažais kiekiais ir labai sudėtingu būdu, tiek dideliais kiekiais ir nesudėtingu būdu. Diskretinės gamybos bendrovėms priskiriami baldininkai, metalo detalių, elektronikos ir bendrai valdymo sistemų, dangų ir paviršių, įrengimų ar mašinų gamintojai.

Greta gana standartinių medžiagų bei pajėgumų planavimo, kokybės valdymo iššūkių šios kategorijos gamintojai turi ir išskirtinumų. Vienas didžiausių — dinaminės gaminių specifikacijos ir su tuo susiję iššūkiai, pradedant pasiūlymų formavimu pagal milžiniškus iš anksto apibrėžtų taisyklių rinkinius, pelningumo kontrolės skaidrumu visuose procesuose ir baigiant nuolatiniais specifikacijų pakeitimais gamybos eigoje.

Trečioji kategorija yra projektinė gamyba — šiuo atveju atliekamas sudėtingų projektų planavimas ir kontrolė. Iš kitų gamybos tipų šis išsiskiria tuo, kad nuo pat pardavimo proceso pradžios dalyvauja inžinierius, architektas ar vyresnysis konsultantas, o gamybos procesas užtrunka itin ilgai.

Pvz., jeigu užsakovams ruošiate sudėtingą, vienetinį produktą ar įrangą, planuodami procesus privalote naudoti tinkamą gamybos bei projektų valdymo programinę įrangą. Tokiu atveju, gaminio ar projekto struktūra padalinama į subgaminius ir subprojektus bei žingsnius, kurie privalo būti matomi visiems skyriams. Projektinę gamybą plėtojančios bendrovės turi užtikrinti, kad visi už projektą atsakingi skyriai ir asmenys galėtų bendradarbiauti vienoje platformoje bei efektyviai užtikrinti kaštų ir laiko kontrolę.

Pašnekovas pabrėžia, kad visi „Cosmo Consult“ sprendimai yra pritaikomi konkrečioje pramonėje naudojamoms gamybos technologijoms — nuo žaliavų pirkimų ir kokybės kontrolės, receptūros valdymo ir procesų automatizavimo iki optimalaus darbo grafiko sudarymo ir pajėgumų planavimo.

„Skaitmeninius įrankius verslas naudoja seniai, tai – telekomunikacijos, kasdieniai biuro procesai, finansų, sandėlių, logistikos tvarkymas, ryšiai su klientais. Nėra tokios srities, kuri neišloštų, pasinaudojusi specializuotais IT sprendimais. Tačiau verslui gyvybiškai svarbu, kad visi įdiegti sprendimai grotų darniai kaip orkestras — tik tada jie kurs pridėtinę vertę“ – tvirtina G. Norkevičius.

Į ką kreipti dėmesį

Anot jo, įmonės, kurios svarsto apie naują IT sistemą, potencialiems diegėjams visų pirma turėtų akcentuoti, su kokiais konkrečiais iššūkiais jos susiduria.

„Diegėjų darbas yra atrasti, kas turi geriausius specializuotus sprendimus kliento iššūkiams spręsti. Kalbant apie sprendimus gamybos įmonėms, „Cosmo Consult“ nėra vienintelis partneris su kuriuo dirbame. Grafinio gamybos planavimo iššūkius sprendžiame su kito Vokietijos partnerio „Netronic“ įrankiais, atsargų valdymui pasitelkiame „SOFT4Inventory” sprendimą, o finansų dalį visiškai padengiame savo kurtais ar „Microsoft“ standartiniais sprendimais. Kadangi visi funkcionalumai veikia vienoje „Microsoft Dynamics 365 Business Central” (anksčiau vadinta NAV, „Navision“) platformoje, itin lengva juos kombinuoti pagal individualius kliento poreikius“, — teigia vadovas.

Be to, sako G. Norkevičius, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai turėtų suprasti, kad gerosiomis praktikomis paremti IT sprendimai nėra vien didžiųjų korporacijų ar turtingesnių rinkų privilegija.

„Partnerystė su Vokietijos gamybos sprendimų lyderiais „Cosmo Consult“ leidžia įvairiausiais gamybos tipais užsiimančioms įmonėms pasiūlyti specializuotus sprendimus ir ne mažiau svarbu, kad jų kaina yra prieinama smulkioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Todėl, net ir priemiestyje veikianti nedidelė gamyklėlė gali turėti tokį patį IT sprendimą, su kokiu dirba stipriausi Vokietijos gamintojai“, — globalios rinkos naudą Lietuvai įžvelgia pašnekovas.