Gitanas Nausėda: Kiek Donaldas Trumpas svarbus ekonomikai?
Plačiai žinoma tiesa, kad finansų rinkos virškina viską atsuktuvus, žvyrą, stiklo šukes ir t.t. Būna, kad iš pradžių jos šiek tiek purtosi, tačiau vėliau dažnai nelieka nė pėdsako, ką jos prarijo. Panašiai atsitiko ir šiandien, kuomet buvo paskelbta, kad p. Trumpas tapo kitu JAV prezidentu. Jau vien todėl, kad rinkos susigyveno su mintimi apie Hillary Clinton pergalę, akcijų kursai paraudonavo Azijoje, o vėliau ir Europoje, tačiau vėliau išsilygino ir nebeatrodė tokie šokiruojantys.
Pradiniu laikotarpiu viską užgožia emocijos, o vėliau imama racionaliai samprotauti, kad trūksta elementarios informacijos apie daugelį dalykų, todėl pasiduoti dramai yra pernelyg anksti. Pirmiausia kyla klausimas, ar galima dėti lygybės ženklą tarp D. Trumpo-kandidato ir D. Trumpo-prezidento? Juk ekscentriškojo milijardieriaus rinkimų kampanija buvo pagrįsta antipodo p. Clinton ir politiniam elitui principu. Oponentė sakė balta, reiškia, reikia sakyti juoda, ji kalbėjo apie būtinybę ką nors padidinti, vadinasi,būtina pasiūlyti sumažinti ir pan. Dabar retoriką teks skubiai koreguoti pagal išaugusį rinkimų laimėtojo atsakomybės prieš šalį ir pasaulį laipsnį.
Aš ne visiškai suprantu, kodėl už p. Trumpą balsavo žmonės, kurie yra išsiilgę tolygesnio pajamų ir turto paskirstymo galingiausioje pasaulio valstybėje. Juk p. Trumpas siūlė sumažinti bendrovių pelno mokestį nuo 35% iki 15%, panaikinti nekilnojamojo turto mokestį. Trumpuoju laikotarpiu jo idėjos atotrūkį tarp vargšų ir turtingųjų tik padidintų, be to, toliau augtų JAV valstybės skola.
Gal Amerika patikėjo, kad p. Trumpo receptai suveiks vėliau ir įvyko stebuklas, kurį galima vargiai įsivaizduoti Lietuvoje rinkėjas suteikė pirmenybę ilgojo laikotarpio vizijai, palyginti su trumpalaikiais rezultatais. Žinoma, išrinktojo prezidento pažadas šalyje sukurti 25 mln. naujų darbo vietų skambėjo labai viliojančiai, tačiau ar praėjus 23 metams jo nebus mėginama tyliai ištrinti iš atminties?
Likusiam pasauliui p. Trumpo išrinkimas šiuo metu kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, o tokiais atvejais smarkiai išauga neapibrėžtumo lygis, kurio realusis ekonomikos sektorius tiesiog neapkenčia. Kokia bus globalinės prekybos tvarka a la Trump, ar verta baimintis JAV užsisklendimo savyje, ar užsienio kapitalas pasipustys padus Pietryčių Azijoje, kokios yra Rusijos ir Ukrainos konflikto, visos Rytų Europos ir, žinoma, Baltijos šalių geopolitinės perspektyvos? Tokiomis sąlygomis tikėtis investicijų proveržio būtų daugiau nei naivu, tačiau...
Sudėtingos tarptautinės aplinkybės kartais padeda suvokti, kad žaisti smėlio dėžės karus ir formuoti provincialią politinę darbotvarkę yra nedovanotina prabanga. Nuo šiol kiekvienas valdžios sprendimas turės būti pamatuotas ir įvertintas Lietuvos konkurencingumo ir investicinio patrauklumo kontekste. Tuo, kuris negeba pasirūpinti pats savimi, niekas kitas nepasirūpins. Į šį rūstų dėsnį jau atkreipė mūsų dėmesį p. Trumpas, primindamas naujosioms NATO narėms jų įsipareigojimą padidinti krašto apsaugos išlaidas bent iki 2% BVP arba gintis pačioms. Šis principas lygiai taip pat galioja ir ekonomikoje.
Komentaro autorius Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
Rašyti komentarą