Stiprybė – nuoseklumas ir skaičiavimai

Publikuota: 2018-02-14
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Statistikos duomenimis, per trejus metus nuo euro įvedimo infliacija Lietuvoje buvo 5,6%. Bet kainos didėjo nevienodai: prekės per šį laiką pabrango 3,2%, bet paslaugos – net 13,3%. O priskaičiuoto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio padidėjimas per šį laiką siekė 18% – nuo 715 iki 843 Eur.

Tad 2015–2017 m. turime maždaug 12% realių vidutinių pajamų augimą. Dar labiau per šį laiką augo minimali mėnesio alga (MMA): trečdaliu – nuo 300 iki 400 Eur. Spėjama, kad pernai pasiekusi pastarojo laikotarpio rekordinius 3,9% infliacija šiemet priartės prie europietiško vidurkio ir suksis apie 3%. O vidutinis pajamų augimas šiemet vėl gali siekti 7–8%. Taigi, nors matome nuolat kylančias kainas, išlieka ir už jas spartesnis realių pajamų augimas. Tačiau dauguma Lietuvos žmonių, „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, labiausiai nerimauja dėl kylančių kainų.

Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, gal ir nestebintų tokie apklausos rezultatai, nes pernai Lietuvoje infliacija išties buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Vis dėlto, anot jo, toks gyventojų nerimas nėra itin pagrįstas atsimenant, kad pagrindinė infliacijos priežastis pernai buvo labai pabrangęs alkoholis ir didesnės restoranų bei viešbučių paslaugų kainos. Taigi labiausiai pabrango ne pirmojo būtinumo prekės, o tai, be ko galima išsiversti.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje maisto kainos siekia 78% ES vidurkio. Dar didesnis atotrūkis yra paslaugų kainų – Lietuvoje jos siekia tik 44% ES vidurkio. Tai gali reikšti, kad kainoms Lietuvoje dar kaip ir yra kur stiebtis. Vis dėlto atlyginimai Lietuvoje dar tolokai nuo idealo – vidutinis darbo užmokestis sudaro tik apie du trečdalius ES vidurkio. Taigi šioje srityje yra ko siekti.

Didumos darbuotojų pajamos negali didėti, jei nedidės kainos, todėl jos įšalti tiesiog negali. Bet kainų augimas turi būti nuosaikus, ekstremaliai nešokinėti. Kartu būtinas tvarus, infliaciją bent šiek tiek lenkiantis gyventojų pajamų augimas. Ekspertai pabrėžia, kad abiejų šių tikslų turi būti siekiama darniai, visiems socialiniams partneriams, pirmiausia valdžiai, kruopščiai apskaičiavus bet kokio veiksmo, galinčio turėti įtakos kainoms arba pajamoms, realias pasekmes. Pvz., turėtų būti depolitizuotas ir reguliariai pagal tam tikrus aiškius ekonominius kriterijus peržiūrimas MMA. Trišalėje taryboje jau lyg ir sutarta, kad tai bus daroma kasmet rudeniop, siekiant, kad MMA išliktų 45–50% vidutinės algos „koridoriuje“.

Kita vertus, kol kas niekas nėra apsaugotas nuo MMA nustatymo politinio aspekto: kaip nuspręs tuo metu dirbanti Vyriausybė, taip ir bus. Ji gali ir neatsižvelgti į susitarimus su socialiniais partneriais bei į Trišalės tarybos rekomendacijas. Tad galbūt vertėtų į politikus įpareigojantį įstatymą įrašyti ne tik tą sutartą „koridorių“, bet ir kriterijus, kuriais vadovaujantis privalu kone automatiškai koreguoti MMA? Atitinkamas projektas jau lyg ir parengtas, tik kažkodėl nukištas į gilų stalčių.

Svarbus ir mokestinės politikos nuoseklumas. Pernai vieną didžiausių neigiamų įtakų kainoms turėjo smarkiai padidintas alkoholio akcizas. Dabar vienas iš klausimų, ar tikrai maisto kainų mažinimui gali turėti įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos įvedimas, kaip siūlo opozicija. Premjeras tikina, kad, kaip rodo ankstesnė PVM lengvatų taikymo praktika, skirtumas tenka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Vis dėlto šios priemonės nevertėtų visiškai nurašyti. Tik būtina pasitelkti realistinius ir visapusiškus skaičiavimus, kiek jo panaudojimas gali duoti naudos.

Yra ir daugiau kovos su pernelyg didele infliacija receptų – rezervo kaupimas ekonomikos augimo laikais, papildomų pajamų neištaškant populistiniams, vartojimą dirbtinai išpučiantiems sprendimams, taip pat konkurencijos skatinimas ir kt. Dar toli gražu ne visi iš šių receptų Lietuvoje tinkamai panaudojami.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES lengvina įmonių galimybes perkelti būstinę, susijungti ar susiskaidyti kitoje šalyje

Europos Komisija pasiūlė naujas bendrovių teisės taisykles, pagal kurias būtų lengvinamos sąlygos įmonėms...

Verslo aplinka
2018.04.26
Varšuva: pokomunistinėms valstybėms reikia daugiau ES paramos 1

Mateuszas Morawieckis, Lenkijos ministras pirmininkas, po susitikimo su naujuoju Slovakijos premjeru Peteriu...

Verslo aplinka
2018.04.26
Toliau neapsisprendžiama dėl Seimo komisijos padėčiai žemės ūkyje tirti 1

Dviems Seimo komitetams pasisakius prieš laikinosios komisijos padėčiai žemės ūkyje tirti sudarymą,...

Verslo aplinka
2018.04.24
„Swedbank“ pajamos augo, bet pelnas mažėjo

Pirmąjį 2018 m. ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 28 mln. Eur grynojo pelno, arba 4% mažiau nei tuo pačiu...

Finansai
2018.04.24
Dar vienu Maidanu Armėnijoje nekvepia: premjero pakeitimas nesusijęs nei su ES, nei su Rusija Premium

Po daugelį dienų užsitęsusių protestų Armėnijoje atsistatydino premjeras Seržas Sargsianas, iki tol...

Verslo aplinka
2018.04.23
Įmonėms teks nustatyti, kaip darbuotojas valstybei gali pranešti apie pažeidimus 1

Bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. Eur, privalės...

Verslo aplinka
2018.04.23
Planuojama dėl pirmų dviejų ligos dienų leisti tartis su darbdaviu 5

Siekdama trumpinti eiles pas šeimos gydytojus, sveikatos apsaugos ministerija žada siekti, kad pirmas dvi...

Verslo aplinka
2018.04.23
„Rosneft“ tampa antra Rusijos užsienio reikalų ministerija

Pernai spalį, pačiame politinės krizės, susidariusios dėl Irako Kurdistano siekio kurti nepriklausomą...

Verslo aplinka
2018.04.22
Lietuva – 33-a pasaulyje pagal įvairių svaigalų įperkamumą 2

Liuksemburgo, Bahamų ir Šveicarijos gyventojams gali lengviausiai įpirkti cigaretes, alkoholį ir įvairius...

Verslo aplinka
2018.04.22
Ispanai tapo turtingesni už Italijos gyventojus 18

Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad ispanai pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui,...

Verslo aplinka
2018.04.21
Siūloma dalį dirbančių savarankiškai atleisti nuo „Sodros“ įmokų 21

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu...

Finansai
2018.04.20
Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9% 6

Pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 99,9%, gauta 1,55 mlrd. Eur. Tai yra 1,3 mln. Eur...

Verslo aplinka
2018.04.20
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo 1

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
Duomenų inspektorius: mūsų inspekcija netaps milžiniškų baudų vėzdu Premium 1

Gegužės 25 d. įsigaliojantis ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kelia nerimą tūkstančiams...

Verslo aplinka
2018.04.19
Vyriausybė atmeta LB pasiūlymus: tai būtų drastiškas mokesčių didinimas 22

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka atmeta Lietuvos banko išsakytą kritiką...

Verslo aplinka
2018.04.18
Mokesčių reforma: iki 91 Eur didesnis darbo užmokestis „į rankas“ 14

Įgyvendinus mokesčių reformą, Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas turėtų tapti mažiausias Baltijos šalyse, o...

Verslo aplinka
2018.04.17
Palankiai vertina Vyriausybės planus, tačiau kai kuriose srityse pasigenda konkretumo 3

Verslininkai, ekonomistai ir verslo organizacijų atstovai pozityviai vertina Vyriausybės...

Verslo aplinka
2018.04.16
Vyriausybės reformos: švietime mažins regionų atskirtį, sveikatos sistemoje – dėmesys šeimos gydytojams 1

Reformų paketą pristatanti vyriausybė kaip pagrindinę švietimo sistemos problema įvardija skirtumus tarp...

Verslo aplinka
2018.04.16
Reformos metmenys: „Sodros“ „lubos“, NT mokesčio plėtra, pensijų pertvarka 46

Vyriausybė siūlo įvesti ir palaipsniui mažinti „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat – pajamų mokesčių...

Verslo aplinka
2018.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau