Praverstų ir politikų išmintis
2017 m. Lietuvos ūkis paaugo 3,9%. Prie rekordinio šuolio prisidėjo tarptautinė aplinka: pagyvėjusi pasaulinė prekyba lėmė ir geresnius Lietuvos eksporto rezultatus. Skaičiuojama, kad praėję metai buvo kaip niekad geri mūsų šalies eksportuotojams: eksportas augo daugiau kaip 12%, tai buvo geriausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES). Mūsų šalies eksportuotojams ypač palankiai atsiliepė ES ir euro zonos ūkio augimas – bendras ekonomikos augimo rodiklis pernai siekė 2,5%. Pasinaudodamos tuo, eksportą didino Lietuvos apdirbamosios gamybos ir transporto sektoriaus įmonės. Viena iš svarbių eksporto didėjimo dalių tapo atsigavusios investicijos, jos didino įmonių gamybos pajėgumus.
Šiemet Lietuvos ūkio augimas gali sulėtėti: Lietuvos bankas (LB) šalies ekonomikos spartą vertina bene atsargiausiai – prognozuoja 2,8% BVP augimą. Pasak Dariaus Imbraso, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto, tam didžiausią įtaką turės dvi priežastys. Pirmiausia – užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 m., o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimo mastą. Antroji priežastis – toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą.
Bene optimistiškiausiai į šiuos metus žvelgiantis Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, tikina, kad pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiemet: esant geriems eksporto rezultatams, nesustojant vidaus vartojimui ir augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES šalių, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Pasak jo, pardavimo užsienyje sąlygos vis dar bus palankios, nes 2018-ieji žada būti vieni geriausių pokrizinių metų pasaulio ekonomikai: vienu metu atsigauna visos pagrindinės rinkos.
Šiemet tikimasi sulaukti didesnių lėšų iš ES paramos fondų srautų, prisidėsiančių prie spartesnio investicijų augimo. Daugelio eksportuojančių įmonių vadovai aiškina, kad galėtų dar padidinti gamybos pajėgumus, investuoti į naujus produktus, tačiau galimas judėjimas į priekį atsimuša į vieną kone visiems bendrą problemą – darbo jėgos trūkumą. Lietuva vis dar niekaip neišsprendžia demografinių bėdų, pirmiausia – nesiliaujančios emigracijos mastų. Statistikos departamentas vakar pateikė neoptimistiškai nuteikiančius skaičius: pernai 27.900 daugiau žmonių emigravo nei įvažiavo į Lietuvą. Nors visi ekonominiai rodikliai rodo augimą, gyventojai savo padėtį vertina kaip ir 2016 m. Pernykštė infliacija Lietuvoje pernai buvo didžiausia ES ir euro zonoje – siekė 3,9%. Ji ir „apkramtė“ vidutiniškai 8,5% (bruto) padidėjusius atlyginimus. Prognozuojama, kad šiemet algos didės lėčiau, o tai gali atsiliepti vidaus vartojimui. Verslas neišgali spartinti atlyginimų didėjimo, nes tai menkina įmonių konkurencingumą.
Mikrolygmeniu veikiantis verslas didžia dalimi priklauso nuo makrolygmeniu veikiančių politikų. Potencialo Lietuvos ūkiui augti turime – kaip ir veiklos valdžiai. VŽ nuomone, verslo aplinką formuojantys politikai, nustatę silpnąsias vietas, turi pademonstruoti išmintį ir priimti tinkamus, ne tik nūdienos, bet ir rytdienos padiktuotus sprendimus.
