Produktyvumo varžybas laimi tie, kurie spėja paskui laiką

Publikuota: 2015-12-20
Martina Larkin, Pasaulio ekonomikos forumo, Europos ir Eurazijos programos vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Martina Larkin, Pasaulio ekonomikos forumo, Europos ir Eurazijos programos vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Gyvename sparčių technologinių ir organizacinių pokyčių laikais, todėl valstybės, norėdamos išlikti konkurencingos, negali leisti laiko veltui, o turi griebtis pertvarkų, pabrėžia Martina Larkin, PEF Europos ir Eurazijos programos vadovė.

Silpnos institucijos, sustabarėjusi darbo rinka, inovacijų stoka – apie tai Lietuvoje kalbama jau daugybę metų. Į jas duriama pirštu ir Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame pasauliniame konkurencingumo indekse. Iš 140 jame vertintų valstybių Lietuva užėmė 36 vietą.

infogr.am:infogram_0_martina_larkin___dosje

PEF indekse konkurencingumas siejamas su produktyvumu. Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje būti konkurencingam reiškia būti produktyviam?

Produktyvumas yra vienas esminių ekonomikos augimo variklių. Todėl mes ir vertiname įvairius ūkio produktyvumo šaltinius. PEF apibrėžia konkurencingumą kaip institucijų, vykdomos politikos ir įvairių veiksnių, tokių kaip infrastruktūra, visumą. Produktyvumas lemia valstybės gerovės augimą.

Be jokios abejonės, produktyvumas yra ilgojo laikotarpio iššūkis. Jo augimo šaltiniai išlieka inovacijos, darbo rinkos reformos ir talentų ugdymas. Taip pat tokie dalykai kaip gerai veikiančios institucijos ir išvystyta infrastruktūra.

infogr.am::infogram_0_pef_konkurencingumo_indeksas

Lyg ir turime visa tai ES, vis dėlto produktyvumas Bendrijoje nuo maždaug 2005 m. beveik nepasikeitė. Ši tendencija būtų dar ryškesnė, jeigu vertintume tik senąsias nares. Ko trūksta Europai, siekiančiai grįžti į produktyvumo augimo kelią?

Europoje gyvena 500 mln. gyventojų, pasauliniu mastu tai yra labai turtingas regionas, turintis didžiausią perkamąją galią. Įgyvendiname daug inovacijų, einame pažangos priekyje.

Tačiau svarbiausia užduotis yra geriau sukoncentruoti ir paskirstyti savo pranašumus. Turime išnaudoti inovacijų ir technologinės pažangos teikiamas galimybes. Tai – produktyvumo augimo receptas. Pabrėžčiau ir tai, kad reikia ištrūkti iš negatyvaus krizinio naratyvo, įsisukusio Europoje. Svarbu kurti teigiamus įvaizdžius, kurie įkvėptų žmones tikėti šio didelį potencialą turinčio regiono ateitimi.

Mąstyseną sunku pakeisti, bet dabartinis jaunimas yra optimistiškai nusiteikęs, jo pažinčių tinklas – pasaulinis, jis geba geriau atpažinti galimybes negu ankstesnės kartos.

Pasitikėjimas yra vienas esminių veiksnių. Net stebėdami tokius įvykius kaip terorizmo aktai Paryžiuje (lapkričio 13 d., per juos žuvo 130 žmonių – VŽ) matome, kad tai – smūgis lūkesčiams.

Reikia greitai atkurti pasitikėjimą regiono ir valstybių ateitimi, tai ypač svarbu Europai atsigaunant po krizės. Dėmesį ir diskusijas turėtume sutelkti ne į silpnybes, o į pranašumus ir lyderystę.

Valstybės institucijų silpnumas, regis, yra viena rimčiausių Lietuvos problemų, neigiamai veikiančių verslo aplinką ir lūkesčius. Ko iš valdžios institucijų tikimasi pažangiausiose valstybėse?

Valstybėse, išsirikiavusiose konkurencingumo indekso viršuje, veikia skaidrios ir efektyvios institucijos, o biurokratinis aparatas – „liesas“. Tai turėtų būti ir Lietuvos tikslas.

Šalies institucijos turi būti nekorumpuotos ir gana dinamiškos, kad užtikrintų tinkamą aplinką verslui ir visuomenei, o ne apkrautų biurokratine našta ir taip ribotų pažangą.

Žinoma, būtina politinė valia siekiant įgyvendinti institucijų reformas. Lietuvoje kitąmet vyks rinkimai, taigi visada vertinama rizika, kad tai paveiks rinkimų rezultatus.

Dar viena nesibaigianti diskusija – darbo rinkos reforma. Kodėl šis aspektas toks svarbus kalbant apie produktyvumo potencialo išnaudojimą?

Niekam ne paslaptis, kad darbo rinkos reformų būtinybė yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvai. Gerai funkcionuojanti ir lanksti darbo rinka yra kritinės svarbos aspektas, kalbant apie šalių konkurencingumą ir ūkio augimą. Tokia darbo rinka susiurbia talentus, skatina inovacijas, duoda impulsą produktyvumui ir konkurencingumui augti.

Beje, darbo rinkos reforma yra trumpesnio laikotarpio problema, kurią galima išspręsti gana greitai. Kalbame apie teisinės aplinkos pertvarkas. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, tarkime, Italijos, per trumpą laiką galima transformuoti darbo rinką, nukirpti nedarbo lygį ir paskatinti ūkio augimą.

Tai nėra toks sudėtingas ilgalaikis uždavinys kaip švietimo sistemos reforma, kuriai įgyvendinti dažnai reikia dešimtmečių.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_konkurencingumo_profilis

Net pažangiausios pasaulio valstybės susiduria su problema, kai švietimo sistemos nespėja paskui besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Kokius iššūkius valstybėms kelia dabartinė dinamiška aplinka?

Švietimo sistema negali būti pakeista per naktį. Tačiau, matant aplinkos pokyčius, svarbu nuolat galvoti apie tai, ko mes mokome ir kaip tai darome. Suteikiami įgūdžiai turi leisti nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Vakar dienos darbų rytoj nebebus.

Kalbame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, per kurią vyksta procesų automatizacija, robotai keičia žmones. Nebereikės žmonių, kurie šiuo metu atlieka tam tikras funkcijas, bet prireiks darbuotojų, kurie konstruotų robotus ir juos prižiūrėtų.

Visoms pasaulio ekonomikoms gebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų yra kertinis klausimas.

Paminėjote įgūdžius. Kokių gebėjimų iš darbuotojų tikimasi?

Nauji įgūdžiai, kurių reikia darbo rinkoje, susiję su technologine pažanga ir aplinkos skaitmenizavimu. Svarbu žiūrėti į konkrečių darbo vietų ateitį ir kaip įgyvendinsime darbo rinkos ir švietimo transformaciją.

Lankstumas yra būtinybė. Turime užtikrinti, kad švietimo sistemoje diegiami gebėjimai nebūtų panaudojami tik vienoje konkrečioje srityje.

Dabar daugybė žmonių darbą keičia kas maždaug trejus metus. Nebėra kaip prieš pusę amžiaus, kai visa karjera buvo siejama su viena darboviete.

Taigi svarbūs gebėjimai, kurie leidžia dirbti skirtingose sferose, pramonės šakose. Reikia užtikrinti mechanizmus, leidžiančius žmonėms mokytis visą gyvenimą, nes įgūdžių paklausa sparčiai keisis.

Siekiant tapti inovatyvia ekonomika, reikia talentų bazės. Pačios konkurencingiausios ekonomikos žino, kaip ją sukurti ir panaudoti.

Interviu gruodžio 9 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV darbo rinka spalį atvėso mažiau, nei tikėtasi

JAV Darbo rinkos departamento skelbiami užimtumo duomenys rodo, kad vidaus vartojimas kurį laiką dar temps...

Verslo aplinka
2019.11.01
Eurostatas: pagal pajamas iš mokesčių ES Lietuva yra ketvirta nuo pabaigos 1

Pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva užima 25-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, rodo...

Verslo aplinka
2019.10.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau