Produktyvumo varžybas laimi tie, kurie spėja paskui laiką

Publikuota: 2015-12-20
Martina Larkin, Pasaulio ekonomikos forumo, Europos ir Eurazijos programos vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Martina Larkin, Pasaulio ekonomikos forumo, Europos ir Eurazijos programos vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Gyvename sparčių technologinių ir organizacinių pokyčių laikais, todėl valstybės, norėdamos išlikti konkurencingos, negali leisti laiko veltui, o turi griebtis pertvarkų, pabrėžia Martina Larkin, PEF Europos ir Eurazijos programos vadovė.

Silpnos institucijos, sustabarėjusi darbo rinka, inovacijų stoka – apie tai Lietuvoje kalbama jau daugybę metų. Į jas duriama pirštu ir Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudaromame pasauliniame konkurencingumo indekse. Iš 140 jame vertintų valstybių Lietuva užėmė 36 vietą.

infogr.am:infogram_0_martina_larkin___dosje

PEF indekse konkurencingumas siejamas su produktyvumu. Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje būti konkurencingam reiškia būti produktyviam?

Produktyvumas yra vienas esminių ekonomikos augimo variklių. Todėl mes ir vertiname įvairius ūkio produktyvumo šaltinius. PEF apibrėžia konkurencingumą kaip institucijų, vykdomos politikos ir įvairių veiksnių, tokių kaip infrastruktūra, visumą. Produktyvumas lemia valstybės gerovės augimą.

Be jokios abejonės, produktyvumas yra ilgojo laikotarpio iššūkis. Jo augimo šaltiniai išlieka inovacijos, darbo rinkos reformos ir talentų ugdymas. Taip pat tokie dalykai kaip gerai veikiančios institucijos ir išvystyta infrastruktūra.

infogr.am::infogram_0_pef_konkurencingumo_indeksas

Lyg ir turime visa tai ES, vis dėlto produktyvumas Bendrijoje nuo maždaug 2005 m. beveik nepasikeitė. Ši tendencija būtų dar ryškesnė, jeigu vertintume tik senąsias nares. Ko trūksta Europai, siekiančiai grįžti į produktyvumo augimo kelią?

Europoje gyvena 500 mln. gyventojų, pasauliniu mastu tai yra labai turtingas regionas, turintis didžiausią perkamąją galią. Įgyvendiname daug inovacijų, einame pažangos priekyje.

Tačiau svarbiausia užduotis yra geriau sukoncentruoti ir paskirstyti savo pranašumus. Turime išnaudoti inovacijų ir technologinės pažangos teikiamas galimybes. Tai – produktyvumo augimo receptas. Pabrėžčiau ir tai, kad reikia ištrūkti iš negatyvaus krizinio naratyvo, įsisukusio Europoje. Svarbu kurti teigiamus įvaizdžius, kurie įkvėptų žmones tikėti šio didelį potencialą turinčio regiono ateitimi.

Mąstyseną sunku pakeisti, bet dabartinis jaunimas yra optimistiškai nusiteikęs, jo pažinčių tinklas – pasaulinis, jis geba geriau atpažinti galimybes negu ankstesnės kartos.

Pasitikėjimas yra vienas esminių veiksnių. Net stebėdami tokius įvykius kaip terorizmo aktai Paryžiuje (lapkričio 13 d., per juos žuvo 130 žmonių – VŽ) matome, kad tai – smūgis lūkesčiams.

Reikia greitai atkurti pasitikėjimą regiono ir valstybių ateitimi, tai ypač svarbu Europai atsigaunant po krizės. Dėmesį ir diskusijas turėtume sutelkti ne į silpnybes, o į pranašumus ir lyderystę.

Valstybės institucijų silpnumas, regis, yra viena rimčiausių Lietuvos problemų, neigiamai veikiančių verslo aplinką ir lūkesčius. Ko iš valdžios institucijų tikimasi pažangiausiose valstybėse?

Valstybėse, išsirikiavusiose konkurencingumo indekso viršuje, veikia skaidrios ir efektyvios institucijos, o biurokratinis aparatas – „liesas“. Tai turėtų būti ir Lietuvos tikslas.

Šalies institucijos turi būti nekorumpuotos ir gana dinamiškos, kad užtikrintų tinkamą aplinką verslui ir visuomenei, o ne apkrautų biurokratine našta ir taip ribotų pažangą.

Žinoma, būtina politinė valia siekiant įgyvendinti institucijų reformas. Lietuvoje kitąmet vyks rinkimai, taigi visada vertinama rizika, kad tai paveiks rinkimų rezultatus.

Dar viena nesibaigianti diskusija – darbo rinkos reforma. Kodėl šis aspektas toks svarbus kalbant apie produktyvumo potencialo išnaudojimą?

Niekam ne paslaptis, kad darbo rinkos reformų būtinybė yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvai. Gerai funkcionuojanti ir lanksti darbo rinka yra kritinės svarbos aspektas, kalbant apie šalių konkurencingumą ir ūkio augimą. Tokia darbo rinka susiurbia talentus, skatina inovacijas, duoda impulsą produktyvumui ir konkurencingumui augti.

Beje, darbo rinkos reforma yra trumpesnio laikotarpio problema, kurią galima išspręsti gana greitai. Kalbame apie teisinės aplinkos pertvarkas. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, tarkime, Italijos, per trumpą laiką galima transformuoti darbo rinką, nukirpti nedarbo lygį ir paskatinti ūkio augimą.

Tai nėra toks sudėtingas ilgalaikis uždavinys kaip švietimo sistemos reforma, kuriai įgyvendinti dažnai reikia dešimtmečių.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_konkurencingumo_profilis

Net pažangiausios pasaulio valstybės susiduria su problema, kai švietimo sistemos nespėja paskui besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Kokius iššūkius valstybėms kelia dabartinė dinamiška aplinka?

Švietimo sistema negali būti pakeista per naktį. Tačiau, matant aplinkos pokyčius, svarbu nuolat galvoti apie tai, ko mes mokome ir kaip tai darome. Suteikiami įgūdžiai turi leisti nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Vakar dienos darbų rytoj nebebus.

Kalbame apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, per kurią vyksta procesų automatizacija, robotai keičia žmones. Nebereikės žmonių, kurie šiuo metu atlieka tam tikras funkcijas, bet prireiks darbuotojų, kurie konstruotų robotus ir juos prižiūrėtų.

Visoms pasaulio ekonomikoms gebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų yra kertinis klausimas.

Paminėjote įgūdžius. Kokių gebėjimų iš darbuotojų tikimasi?

Nauji įgūdžiai, kurių reikia darbo rinkoje, susiję su technologine pažanga ir aplinkos skaitmenizavimu. Svarbu žiūrėti į konkrečių darbo vietų ateitį ir kaip įgyvendinsime darbo rinkos ir švietimo transformaciją.

Lankstumas yra būtinybė. Turime užtikrinti, kad švietimo sistemoje diegiami gebėjimai nebūtų panaudojami tik vienoje konkrečioje srityje.

Dabar daugybė žmonių darbą keičia kas maždaug trejus metus. Nebėra kaip prieš pusę amžiaus, kai visa karjera buvo siejama su viena darboviete.

Taigi svarbūs gebėjimai, kurie leidžia dirbti skirtingose sferose, pramonės šakose. Reikia užtikrinti mechanizmus, leidžiančius žmonėms mokytis visą gyvenimą, nes įgūdžių paklausa sparčiai keisis.

Siekiant tapti inovatyvia ekonomika, reikia talentų bazės. Pačios konkurencingiausios ekonomikos žino, kaip ją sukurti ir panaudoti.

Interviu gruodžio 9 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva išliko 13-a

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva liko toje pačioje pozicijoje kaip ir pernai.

Technologijos
2018.05.21
Kur keliauja „Nord Stream 2“ pinigai Premium 5

„Nord Stream 2“ projekto lėšos paskleistos plačiai – nuo Suomijos iki Italijos, tačiau Rytų Europa, arba,...

Energetika
2018.05.21
Latvija surenka dešimtis milijonų akcizų iš perkančių alkoholį pasienyje 4

Alkoholio pardavimai pasienyje tarp Estijos ir Latvijos pernai sudarė 13% šalies alkoholio apyvartos,...

Verslo aplinka
2018.05.20
Trumpo siekis greitai persiderėti dėl prekybos Amerikos žemyne žlugo

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, pastangos greitai pasiekti susitarimą dėl atnaujintos laisvos prekybos...

Verslo aplinka
2018.05.18
Kinija pateikė JAV pasiūlymą, kaip gerokai sumažinti prekybos deficitą 3

Pekinas pasiūlė Vašingtonui prekybos nuolaidų ir didesnių JAV prekių pirkimo apimčių paketą. Tai galėtų...

Verslo aplinka
2018.05.18
„Maersk“ įspėja: auga rizikos laivininkystei, verslas Irane – neįmanomas 2

Augančios geopolitinės rizikos, kylančios naftos kainos ir kaistanti įtampa dėl pasaulinės prekybos yra...

Verslo aplinka
2018.05.17
Seimas svarstys, ar reguliuoti trąšų importą iš trečiųjų šalių

Seimo valdantieji sutiko svarstyti opozicinių konservatorių pasiūlytą įstatymą, kuriuo būtų leista reguliuoti...

Verslo aplinka
2018.05.17
Gerokai padidintos baudos už neteisėtą praturtėjimą 3

Už pajamas, kurių mokesčių mokėtojas negalės pagrįsti, jis privalės ne tik sumokėti visus nustatytus...

Verslo aplinka
2018.05.17
„Brexit“: britai gali pasilikti ES muitų sąjungoje po 2020-ųjų 5

Jungtinė Karalystė gali pasiūlyti Briuseliui galimybę, kad šalis pasiliktų ES muitų sąjungoje po 2020-ųjų...

Verslo aplinka
2018.05.17
Mokesčių reforma parlamentarus pasieks nepakitusi, bet gali pasikeisti Seime Premium

Balandžio viduryje Vyriausybės paskelbtosios mokesčių reformos gairės net ir po vadinamojo „visuotinio...

Verslo aplinka
2018.05.17
Sprendimas „Airbus“ ir „Boeing“ ginče gilina JAV ir ES prekybinius nesutarimus Premium 1

Pasaulio prekybos organizacija paskelbė, kad Europos Sąjunga suteikė per 18,5 mlrd. Eur vertės neleistinų...

Verslo aplinka
2018.05.17
Trumpo politika atsiliepė ir Japonijai: dvejus metus trukęs augimas baigėsi

Japonijos, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos, bendrasis vidaus produktas per pirmąjį metų ketvirtį...

Verslo aplinka
2018.05.16
Geopolitika smukdo euro zonos ūkio augimą Premium 1

Naujausi euro zonos ir didžiausios jos valstybės Vokietijos ekonomikos rezultatai rodo, kad pastaruoju metu...

Verslo aplinka
2018.05.16
Erdoganui pažadėjus griežtesnę ranką, Turkijos lira smuko žemyn

Turkijos liros kursas antradienį smuko į rekordines žemumas po to, kai Londone viešintis šalies prezidentas...

Verslo aplinka
2018.05.15
ES „neklaužados“ nesutinka su naujuoju Bendrijos biudžetu

Vengrija ir Lenkija, su Briuseliu pastaruoju metu dažnai konfliktuojančios valstybės, išreiškė bendrą...

Verslo aplinka
2018.05.14
Trys skurdžiausios ES narės siekia įsivesti eurą 19

Rumunijos prezidentas praėjusią savaitę paskelbė, kad šalis yra pasirengusi kaip galima greičiau prisijungti...

Verslo aplinka
2018.05.14
Interviu su SEB vadovu JK: apie „Brexit“ įtaką, „fintech“ ateitį ir Skandinavijos bankų stabilumą Premium

Seras Rogeris Giffordas, ilgametis SEB banko Jungtinės Karalystės (JK) padalinio vadovas ir vyriausiasis...

Verslo aplinka
2018.05.14
JAV prakalbo apie galimas sankcijas Europos įmonėms 11

Vašingtonas užsiminė apie galimas sankcijas Europos įmonėms, kurios toliau tęs veiklą Irane, Amerikai...

Verslo aplinka
2018.05.14
Trumpo prekybos įtampa su ES: skaldyk ir valdyk Premium

Nors Donaldo Trumpo, JAV prezidento, naujų muitų plienui ir aliuminiui įvedimas atidėtas, prekybos įtampa...

Verslo aplinka
2018.05.04
Pareigūnai ir ekspertai: įstojimas į EBPO skatins tęsti reformas

Lietuvos pakvietimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) nereiškia, kad ši...

Verslo aplinka
2018.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau