Suomių eksperimentas: kiekvienam piliečiui – po 800 Eur

Publikuota: 2015-11-05
Suomija gali tapti pirmąja šalyje pasaulyje, kiekvienam dirbančiam ar nedirbančiam piliečiui kas mėnesį mokanti po 800 Eur bazines išmokas.
Rūtos Slušnytės (VŽ) nuotr.
Suomija gali tapti pirmąja šalyje pasaulyje, kiekvienam dirbančiam ar nedirbančiam piliečiui kas mėnesį mokanti po 800 Eur bazines išmokas. Rūtos Slušnytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Suomijos socialinio draudimo valdyba (KELA) pranešė apie revoliucinius planus keisti šalies socialinės rūpybos modelį – kiekvienam Suomijos piliečiui valstybė kas mėnesį mokėtų 800 Eur išmoką, tačiau visų socialinių ir kitų lengvatų būtų atsisakyta.

Šios – vadinamosios bazinės pajamos – nebūtų apmokestinos, o jas gautų kiekvienas Suomijos pilietis, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna darbo užmokestį, ar yra bedarbis, praneša suomių naujienų agentūra YLE. Reformą planuojama įgyvendinti dviem etapais. Iš pradžių išmoka siektų 550 Eur, tačiau išliktų kai kurios šiuo metu taikomos socialinės lengvatos, vėliau bazinė išmoka padidėtų iki 800 Eur.

Esminiai pokyčiai

Bazinių pajamų atsiradimas turėtų iš esmės pakeisti visą Suomijos socialinės rūpybos ir finansinę sistemą. KELA analitikai sako, kad tokia priemonė skatintų ekonomikos augimą, o kiekvienas pilietis, kuriam nebereikėtų sukti galvos dėl minimalius poreikius užtikrinančių pajamų, galėtų pasirinkti jam priimtiną darbo režimą.

Suomijoje vidutinės asmens pajamos siekia apie 3.000 Eur, o tai gerokai daugiau nei KELA siūloma 800 Eur išmoka. Gaunantieji per 70.000 Eur pajamų per metus Suomijoje sumoka daugiau nei 50% mokesčių.

Balsuos ir šveicarai

Konkretų pasiūlymą dėl bazinių pajamų įvedimo KELA planuoja pristatyti po metų, 2016 m. lapkritį. „Bloomberg“ nuomone, ši idėja kol kas atrodo mažai reali. Suomijoje gyvena apie 5,4 mln. žmonių, tad kiekvienam piliečiui kas mėnesį išmokant po 800 Eur, valstybei tai kainuotų apie 52,2 mlrd. Eur per metus.

Kyla abejonių, ar vyriausybei pavyktų sukaupti tokias sumas. Suomijos ekonomika yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, beveik visą laiką nuo 2012 m. vidurio šalies ūkis išgyveno recesiją ir turi kuklų augimo potencialią. Tradiciškai stipri suomių popieriaus ir medienos pramonė traukėsi, o technologijų sektorius nusmuko, kai „Nokia“ prarado pasaulinės mobiliųjų įrenginių lyderės pozicijas.

Net turtingesnė už Suomiją Šveicarija, kuri kitais metais planuoja skelbti referendumą dėl bazinių pajamų programos, greičiausiai nesiryš imtis tokio eksperimento, pažymi „Bloomberg“. Jei, kaip siūloma, kiekvienam Šveicarijos piliečiui kas mėnesį būtų užtikrinos 2.500 USD bazinės pajamos, tam reikėtų rasti apie 210 mlrd. USD per metus, arba apie 30% šalies BVP. Todėl Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas piliečiams rekomenduoja bazinių pajamų modelio referendume neparemti. Remiantis naujausiomis apklausomis, 49% Šveicarijos piliečių palaiko bazinių pajamų idėją.

Tačiau Suomijoje bazinių pajamų modelis gali būti įdiegtas, nes kol kas už jį pasisako visos valdančiosios partijos, idėjai pritaria visuomenė. Paskutinės apklausos rodo, kad 69% suomių palaiko bazinių pajamų planą ir mano, kad išmoka turėti siekti 1.000 Eur per mėnesį. Juha Sipila, Suomijos ministras pirmininkas, vertina, kad toks modelis leis supaprastinti socialinių išmokų sistemą. Šiemet iki 11% pakilęs nedarbo lygis Suomijoje, nors vėliau ir sumažėjo, taip pat verčia suomius galvoti apie radikalią socialinio modelio reformą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau