Nauja Europos liga – ilgalaikis nedarbas

Publikuota: 2015-09-26
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“)  nuotr.
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors krizė iš Europos pamažu, bet užtikrintai traukiasi, išryškėjo neigiamas nuosmukio padarinys – dvigubai išaugęs ilgalaikių bedarbių skaičius. Europos Komisija (EK) paskelbė rekomendacijų paketą, kaip sumažinti bedarbystę.

Remdamasi gerąja praktika iš efektyviai su ilgalaikį nedarbą mažinančių šalių, EK parengė rekomendacijų planą, kurį žada paskelbti artimiausiomis dienomis. Pirma, EK siūlo, kad visi ilgalaikiai bedarbiai būtų priregistruoti atitinkamose institucijose. Šiuo metu tik 73% iš 12 mln. ES ilgalaikių bedarbių kreipiasi į darbo biržas.

Antra, siūloma bedarbiams nuolat teikti individualius vertinimus bei juos atnaujinti. Šiuo metu daugelyje ES šalių bedarbiai yra įvertinami, tačiau tai nutinka tiktai vieną kartą pačioje bedarbystės pradžioje. Galiausiai, siūloma ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nedarbo pradžios sudaryti integracijos į darbo rinką sutartį. Joje bedarbiams būtų paruoštas individualus planas su bedarbio ir įdarbinimo agentūros teisėmis ir pareigomis.

infogr.am::infogram_0_ilgalaikio_nedarbo_lygis_es

„Mes dirbame smarkiai, kad grąžintume Europą į tvarų augimo kelią. Tačiau ši iniciatyva yra būtina tam, kad prisidėtų prie trumpalaikių efektų bei padidintų galimybę ilgalaikiams bedarbiams mėgautis (ekonomikos – VŽ) atsigavimo privalumais“, – aiškina Marianne Thyssen, Užimtumo ir socialinių reikalų komisarė.

Šioms rekomendacijoms įgyvendinti ES narės galės pretenduoti gauti finansavimą iš socialinio ES fondo lėšų.

„Šią vasarą nedarbo lygis ES buvo žemiausias per daugiau nei ketverius metus. Tačiau yra vis dar per daug bedarbių. Daugiau nei 23 mln. žmonių neturi darbo. Pusė jų – 12 mln. – nedirba jau ilgiau nei metus, o du trečdaliai iš šios grupės – daugiau nei 2 metus“, – teigia p. Thyssen.

Krizės metu, kai darbo neteko dalis europiečių, ilgalaikių bedarbių dalis (nedirbančių ilgiau nei metus) tesudarė trečdalį visų bedarbių. Tačiau krizei pasibaigus daugelis žmonių nebesugeba grįžti į rinką ir ilgalaikis nedarbas dabar sudaro apie pusę viso nedarbo lygio. Lietuvoje 2008 m. pradžioje tik kas penktas bedarbis neturėjo darbo ilgiau nei metus, o šiemet 2 iš 5 bedarbių yra ilgalaikiai. Didžiausias ilgalaikis nedarbas vyrauja Pietų Europoje. Pavyzdžiui, Graikijoje 70% bedarbių nedirba ilgiau nei metus.

Verslo pagalba

EK reikia veikti greitai, nes ši problema nuolat auga. Anot EK tyrimo, vidutiniškai žmogaus, nedirbančio ilgiau nei metus, galimybės įsidarbinti, siekia apie 34%, ilgiau nei du metus – 23%, o ilgiau nei tris – vos 15%. Bėgant laikui auga tikimybė, kad ilgalaikiai bedarbiai visai nebegrįš į darbo rinką. „Yra rizika, kad šie žmonės liks užnugaryje net ekonomikos atsigavimo laikotarpiu“,– teigia p. Thyssen.

Tai pavojinga, nes bedarbystė lemia mažesnį gimstamumą, trumpesnę gyvenimo trukmę bei priešiškumą politinėms jėgoms. Tad krizės metu išryškėjusios anti-Europinės jėgos turi potencialo įsitvirtinti.

Kaip vienas efektyviausių kovotojų su ilgalaikiu nedarbu EK nurodo Estiją, Daniją, Airiją bei Portugaliją. Nors pastarose dviejose šalyse ilgalaikio nedarbo lygis didesnis už ES vidurkį, EK teigimu, ilgalaikis nedarbas jose mąžta. Tačiau abiejų šalių atstovai seminare Briuselyje pabrėžė, kad ilgalaikio nedarbo lygio nepavyks sumažinti be privataus sektoriaus bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, Portugalijoje ilgalaikiai bedarbiai gali įmonėse atlikti pusės metų trukmės stažuotes ir atgaivinti savo įgūdžius.

infogr.am::infogram_0_ilgas_nedarbas-88

Tarp EK rekomendacijų numatytos ir finansinės paskatos privačioms įmonėms, kurios įdarbina ilgalaikius bedarbius. Panaši iniciatyva jau veikia Belgijoje. Vieno „startuolio“ iš Briuselio vadovas žurnalistams pasakojo, kad be finansinių privilegijų niekad nebūtų ryžęsis samdyti buhalterio pareigoms 55-erių metų buvusio laboratorijos darbuotojo, kuris darbo neturėjo 9 metus. Vadovui teko sugaišti daug laiko, kol naujojo darbuotojo įgūdžiai atgijo. Tačiau dėka valstybės teikiamos paskatos pradedančiajai įmonei tokio darbuotojo išlaikymas trejus metus kainavo ketvirtadaliu mažiau nei įprastai.

Įsisenėjusi problema

Ilgalaikis nedarbas nėra visiškai nauja Europos liga, kuri buvo pradėjusi slopti tik prieš krizę. Pavyzdžiui, 2000-2007 m. ilgalaikis nedarbas Euro zonoje sudarė per 40% viso nedarbo lygio. Tuo tarpu JAV ilgalaikiai bedarbiai sudarė tik apie dešimtadalį visų bedarbių ir tik krizės metu perkopė 30%.

JAV ilgalaikis nedarbas mažesnis, nes amerikiečiai ieškodami darbo lengviau juda po valstijas, o įsidarbinimo vietų kaita valstijose taip pat didesnė nei Europoje.

Kita vertus, kaip pažymi EK analitikė Isabelle Maquet, JAV ilgalaikio nedarbo lygis taip pat mažėja dėl to, kad valstijose daugėja žmonių nutraukiančių darbo paieškas ir taip netenkančių bedarbių statuso. Europoje tendnecija priešinga – aktyvumo ieškant darbo lygis nuo 2007 m. pastoviai auga.

2013-2014 m. statistika rodo, kad po vienerių metų nedarbo 56% ES piliečių vis dar ieško darbo, 28% - meta darbo paieškas ir tik 16% susiranda darbą. Situacija įvairiose narėse skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje po 1 metų nedarbo įsidarbina 2 iš 5 asmenų, o Ispanijoje ar Lietuvoje tiktai 1 iš 5.

Makroekonomikos nepakeis

Ar EK rekomendacijų įgyvendinimas iš tiesų bus veiksmingas – neaišku. EK parinktose pavyzdinėse šalyse buvo kitų veiksnių, galėjusių nulemti nedarbo lygio pokyčius. Pavyzdžiui, Estija nuo krizės pradžios liberalizuoja darbo santykius. O Airijos ekonomika pastaruoju metu auga sparčiausiai visoje ES. Pati komisarė Thyssen pripažįsta, kad norint pokyčių būtina vykdyti politiką įvairiuose lygiuose.

„Tam, kad gautum darbą, reikia, kad būtų darbo vietų. Tai, žinoma, priklauso nuo makroekonominės situacijos. Taigi įdarbinimo mikropolitika negali atstoti makroekonomikos politikos, – aiškina p. Thyssen. – Tačiau atsitinka taip, kad darbo vietos yra, tačiau reikia žmones į jas nukreipti.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seimas žengė žingsnį link akcizų rūkalams padidinimo

Nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms,...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Įsigaliojo ES muitai amerikietiškai produkcijai

Penktadienį įsigaliojo ES muitai, kuriuos Europa įvedė kaip atsaką į JAV prezidento Donaldo Trumpo agresyvią...

Verslo aplinka
2018.06.22
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20
Sutkus po Seimo komiteto sprendimų dėl progresinio tarifo: „Tiesus kelias į Venesuelą“ 9

Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį patvirtino 27% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą...

Verslo aplinka
2018.06.20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pensijų reformai, tačiau nukėlė klausimą dėl anuitetų 1

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį svarstė ministrų kabineto pateiktą pensijų kaupimo...

Verslo aplinka
2018.06.20
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto 6

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Verslo aplinka
2018.06.19
Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Verslo aplinka
2018.06.19
Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Verslo aplinka
2018.06.19
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau