Nauja Europos liga – ilgalaikis nedarbas

Publikuota: 2015-09-26
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“)  nuotr.
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors krizė iš Europos pamažu, bet užtikrintai traukiasi, išryškėjo neigiamas nuosmukio padarinys – dvigubai išaugęs ilgalaikių bedarbių skaičius. Europos Komisija (EK) paskelbė rekomendacijų paketą, kaip sumažinti bedarbystę.

Remdamasi gerąja praktika iš efektyviai su ilgalaikį nedarbą mažinančių šalių, EK parengė rekomendacijų planą, kurį žada paskelbti artimiausiomis dienomis. Pirma, EK siūlo, kad visi ilgalaikiai bedarbiai būtų priregistruoti atitinkamose institucijose. Šiuo metu tik 73% iš 12 mln. ES ilgalaikių bedarbių kreipiasi į darbo biržas.

Antra, siūloma bedarbiams nuolat teikti individualius vertinimus bei juos atnaujinti. Šiuo metu daugelyje ES šalių bedarbiai yra įvertinami, tačiau tai nutinka tiktai vieną kartą pačioje bedarbystės pradžioje. Galiausiai, siūloma ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nedarbo pradžios sudaryti integracijos į darbo rinką sutartį. Joje bedarbiams būtų paruoštas individualus planas su bedarbio ir įdarbinimo agentūros teisėmis ir pareigomis.

infogr.am::infogram_0_ilgalaikio_nedarbo_lygis_es

„Mes dirbame smarkiai, kad grąžintume Europą į tvarų augimo kelią. Tačiau ši iniciatyva yra būtina tam, kad prisidėtų prie trumpalaikių efektų bei padidintų galimybę ilgalaikiams bedarbiams mėgautis (ekonomikos – VŽ) atsigavimo privalumais“, – aiškina Marianne Thyssen, Užimtumo ir socialinių reikalų komisarė.

Šioms rekomendacijoms įgyvendinti ES narės galės pretenduoti gauti finansavimą iš socialinio ES fondo lėšų.

„Šią vasarą nedarbo lygis ES buvo žemiausias per daugiau nei ketverius metus. Tačiau yra vis dar per daug bedarbių. Daugiau nei 23 mln. žmonių neturi darbo. Pusė jų – 12 mln. – nedirba jau ilgiau nei metus, o du trečdaliai iš šios grupės – daugiau nei 2 metus“, – teigia p. Thyssen.

Krizės metu, kai darbo neteko dalis europiečių, ilgalaikių bedarbių dalis (nedirbančių ilgiau nei metus) tesudarė trečdalį visų bedarbių. Tačiau krizei pasibaigus daugelis žmonių nebesugeba grįžti į rinką ir ilgalaikis nedarbas dabar sudaro apie pusę viso nedarbo lygio. Lietuvoje 2008 m. pradžioje tik kas penktas bedarbis neturėjo darbo ilgiau nei metus, o šiemet 2 iš 5 bedarbių yra ilgalaikiai. Didžiausias ilgalaikis nedarbas vyrauja Pietų Europoje. Pavyzdžiui, Graikijoje 70% bedarbių nedirba ilgiau nei metus.

Verslo pagalba

EK reikia veikti greitai, nes ši problema nuolat auga. Anot EK tyrimo, vidutiniškai žmogaus, nedirbančio ilgiau nei metus, galimybės įsidarbinti, siekia apie 34%, ilgiau nei du metus – 23%, o ilgiau nei tris – vos 15%. Bėgant laikui auga tikimybė, kad ilgalaikiai bedarbiai visai nebegrįš į darbo rinką. „Yra rizika, kad šie žmonės liks užnugaryje net ekonomikos atsigavimo laikotarpiu“,– teigia p. Thyssen.

Tai pavojinga, nes bedarbystė lemia mažesnį gimstamumą, trumpesnę gyvenimo trukmę bei priešiškumą politinėms jėgoms. Tad krizės metu išryškėjusios anti-Europinės jėgos turi potencialo įsitvirtinti.

Kaip vienas efektyviausių kovotojų su ilgalaikiu nedarbu EK nurodo Estiją, Daniją, Airiją bei Portugaliją. Nors pastarose dviejose šalyse ilgalaikio nedarbo lygis didesnis už ES vidurkį, EK teigimu, ilgalaikis nedarbas jose mąžta. Tačiau abiejų šalių atstovai seminare Briuselyje pabrėžė, kad ilgalaikio nedarbo lygio nepavyks sumažinti be privataus sektoriaus bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, Portugalijoje ilgalaikiai bedarbiai gali įmonėse atlikti pusės metų trukmės stažuotes ir atgaivinti savo įgūdžius.

infogr.am::infogram_0_ilgas_nedarbas-88

Tarp EK rekomendacijų numatytos ir finansinės paskatos privačioms įmonėms, kurios įdarbina ilgalaikius bedarbius. Panaši iniciatyva jau veikia Belgijoje. Vieno „startuolio“ iš Briuselio vadovas žurnalistams pasakojo, kad be finansinių privilegijų niekad nebūtų ryžęsis samdyti buhalterio pareigoms 55-erių metų buvusio laboratorijos darbuotojo, kuris darbo neturėjo 9 metus. Vadovui teko sugaišti daug laiko, kol naujojo darbuotojo įgūdžiai atgijo. Tačiau dėka valstybės teikiamos paskatos pradedančiajai įmonei tokio darbuotojo išlaikymas trejus metus kainavo ketvirtadaliu mažiau nei įprastai.

Įsisenėjusi problema

Ilgalaikis nedarbas nėra visiškai nauja Europos liga, kuri buvo pradėjusi slopti tik prieš krizę. Pavyzdžiui, 2000-2007 m. ilgalaikis nedarbas Euro zonoje sudarė per 40% viso nedarbo lygio. Tuo tarpu JAV ilgalaikiai bedarbiai sudarė tik apie dešimtadalį visų bedarbių ir tik krizės metu perkopė 30%.

JAV ilgalaikis nedarbas mažesnis, nes amerikiečiai ieškodami darbo lengviau juda po valstijas, o įsidarbinimo vietų kaita valstijose taip pat didesnė nei Europoje.

Kita vertus, kaip pažymi EK analitikė Isabelle Maquet, JAV ilgalaikio nedarbo lygis taip pat mažėja dėl to, kad valstijose daugėja žmonių nutraukiančių darbo paieškas ir taip netenkančių bedarbių statuso. Europoje tendnecija priešinga – aktyvumo ieškant darbo lygis nuo 2007 m. pastoviai auga.

2013-2014 m. statistika rodo, kad po vienerių metų nedarbo 56% ES piliečių vis dar ieško darbo, 28% - meta darbo paieškas ir tik 16% susiranda darbą. Situacija įvairiose narėse skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje po 1 metų nedarbo įsidarbina 2 iš 5 asmenų, o Ispanijoje ar Lietuvoje tiktai 1 iš 5.

Makroekonomikos nepakeis

Ar EK rekomendacijų įgyvendinimas iš tiesų bus veiksmingas – neaišku. EK parinktose pavyzdinėse šalyse buvo kitų veiksnių, galėjusių nulemti nedarbo lygio pokyčius. Pavyzdžiui, Estija nuo krizės pradžios liberalizuoja darbo santykius. O Airijos ekonomika pastaruoju metu auga sparčiausiai visoje ES. Pati komisarė Thyssen pripažįsta, kad norint pokyčių būtina vykdyti politiką įvairiuose lygiuose.

„Tam, kad gautum darbą, reikia, kad būtų darbo vietų. Tai, žinoma, priklauso nuo makroekonominės situacijos. Taigi įdarbinimo mikropolitika negali atstoti makroekonomikos politikos, – aiškina p. Thyssen. – Tačiau atsitinka taip, kad darbo vietos yra, tačiau reikia žmones į jas nukreipti.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Pasaulinė prekyba 2018-2019 m. augs lėčiau nei prognozuota

Pasaulinės prekybos augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei prognozuota, teigia Pasaulio prekybos...

Verslo aplinka
2018.09.27
Seimas atveria kelią stabdyti kogeneracinių jėgainių projektus, gresia prezidentės veto

Seimo valdančioji dauguma gebėjo iš trečio karto balsavimu užtikrinti, kad būtų priimtos įstatymo pataisos,...

Verslo aplinka
2018.09.27
Valstybės valdomo administracinio NT laukia pertvarka 1

Dauguma valstybinių įstaigų administracinės paskirties patalpas valdys ne panaudos tvarka, bet pradės už ją...

Statyba ir NT
2018.09.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau