Nauja Europos liga – ilgalaikis nedarbas

Publikuota: 2015-09-26
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“)  nuotr.
Hugo Correios („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors krizė iš Europos pamažu, bet užtikrintai traukiasi, išryškėjo neigiamas nuosmukio padarinys – dvigubai išaugęs ilgalaikių bedarbių skaičius. Europos Komisija (EK) paskelbė rekomendacijų paketą, kaip sumažinti bedarbystę.

Remdamasi gerąja praktika iš efektyviai su ilgalaikį nedarbą mažinančių šalių, EK parengė rekomendacijų planą, kurį žada paskelbti artimiausiomis dienomis. Pirma, EK siūlo, kad visi ilgalaikiai bedarbiai būtų priregistruoti atitinkamose institucijose. Šiuo metu tik 73% iš 12 mln. ES ilgalaikių bedarbių kreipiasi į darbo biržas.

Antra, siūloma bedarbiams nuolat teikti individualius vertinimus bei juos atnaujinti. Šiuo metu daugelyje ES šalių bedarbiai yra įvertinami, tačiau tai nutinka tiktai vieną kartą pačioje bedarbystės pradžioje. Galiausiai, siūloma ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo nedarbo pradžios sudaryti integracijos į darbo rinką sutartį. Joje bedarbiams būtų paruoštas individualus planas su bedarbio ir įdarbinimo agentūros teisėmis ir pareigomis.

infogr.am::infogram_0_ilgalaikio_nedarbo_lygis_es

„Mes dirbame smarkiai, kad grąžintume Europą į tvarų augimo kelią. Tačiau ši iniciatyva yra būtina tam, kad prisidėtų prie trumpalaikių efektų bei padidintų galimybę ilgalaikiams bedarbiams mėgautis (ekonomikos – VŽ) atsigavimo privalumais“, – aiškina Marianne Thyssen, Užimtumo ir socialinių reikalų komisarė.

Šioms rekomendacijoms įgyvendinti ES narės galės pretenduoti gauti finansavimą iš socialinio ES fondo lėšų.

„Šią vasarą nedarbo lygis ES buvo žemiausias per daugiau nei ketverius metus. Tačiau yra vis dar per daug bedarbių. Daugiau nei 23 mln. žmonių neturi darbo. Pusė jų – 12 mln. – nedirba jau ilgiau nei metus, o du trečdaliai iš šios grupės – daugiau nei 2 metus“, – teigia p. Thyssen.

Krizės metu, kai darbo neteko dalis europiečių, ilgalaikių bedarbių dalis (nedirbančių ilgiau nei metus) tesudarė trečdalį visų bedarbių. Tačiau krizei pasibaigus daugelis žmonių nebesugeba grįžti į rinką ir ilgalaikis nedarbas dabar sudaro apie pusę viso nedarbo lygio. Lietuvoje 2008 m. pradžioje tik kas penktas bedarbis neturėjo darbo ilgiau nei metus, o šiemet 2 iš 5 bedarbių yra ilgalaikiai. Didžiausias ilgalaikis nedarbas vyrauja Pietų Europoje. Pavyzdžiui, Graikijoje 70% bedarbių nedirba ilgiau nei metus.

Verslo pagalba

EK reikia veikti greitai, nes ši problema nuolat auga. Anot EK tyrimo, vidutiniškai žmogaus, nedirbančio ilgiau nei metus, galimybės įsidarbinti, siekia apie 34%, ilgiau nei du metus – 23%, o ilgiau nei tris – vos 15%. Bėgant laikui auga tikimybė, kad ilgalaikiai bedarbiai visai nebegrįš į darbo rinką. „Yra rizika, kad šie žmonės liks užnugaryje net ekonomikos atsigavimo laikotarpiu“,– teigia p. Thyssen.

Tai pavojinga, nes bedarbystė lemia mažesnį gimstamumą, trumpesnę gyvenimo trukmę bei priešiškumą politinėms jėgoms. Tad krizės metu išryškėjusios anti-Europinės jėgos turi potencialo įsitvirtinti.

Kaip vienas efektyviausių kovotojų su ilgalaikiu nedarbu EK nurodo Estiją, Daniją, Airiją bei Portugaliją. Nors pastarose dviejose šalyse ilgalaikio nedarbo lygis didesnis už ES vidurkį, EK teigimu, ilgalaikis nedarbas jose mąžta. Tačiau abiejų šalių atstovai seminare Briuselyje pabrėžė, kad ilgalaikio nedarbo lygio nepavyks sumažinti be privataus sektoriaus bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, Portugalijoje ilgalaikiai bedarbiai gali įmonėse atlikti pusės metų trukmės stažuotes ir atgaivinti savo įgūdžius.

infogr.am::infogram_0_ilgas_nedarbas-88

Tarp EK rekomendacijų numatytos ir finansinės paskatos privačioms įmonėms, kurios įdarbina ilgalaikius bedarbius. Panaši iniciatyva jau veikia Belgijoje. Vieno „startuolio“ iš Briuselio vadovas žurnalistams pasakojo, kad be finansinių privilegijų niekad nebūtų ryžęsis samdyti buhalterio pareigoms 55-erių metų buvusio laboratorijos darbuotojo, kuris darbo neturėjo 9 metus. Vadovui teko sugaišti daug laiko, kol naujojo darbuotojo įgūdžiai atgijo. Tačiau dėka valstybės teikiamos paskatos pradedančiajai įmonei tokio darbuotojo išlaikymas trejus metus kainavo ketvirtadaliu mažiau nei įprastai.

Įsisenėjusi problema

Ilgalaikis nedarbas nėra visiškai nauja Europos liga, kuri buvo pradėjusi slopti tik prieš krizę. Pavyzdžiui, 2000-2007 m. ilgalaikis nedarbas Euro zonoje sudarė per 40% viso nedarbo lygio. Tuo tarpu JAV ilgalaikiai bedarbiai sudarė tik apie dešimtadalį visų bedarbių ir tik krizės metu perkopė 30%.

JAV ilgalaikis nedarbas mažesnis, nes amerikiečiai ieškodami darbo lengviau juda po valstijas, o įsidarbinimo vietų kaita valstijose taip pat didesnė nei Europoje.

Kita vertus, kaip pažymi EK analitikė Isabelle Maquet, JAV ilgalaikio nedarbo lygis taip pat mažėja dėl to, kad valstijose daugėja žmonių nutraukiančių darbo paieškas ir taip netenkančių bedarbių statuso. Europoje tendnecija priešinga – aktyvumo ieškant darbo lygis nuo 2007 m. pastoviai auga.

2013-2014 m. statistika rodo, kad po vienerių metų nedarbo 56% ES piliečių vis dar ieško darbo, 28% - meta darbo paieškas ir tik 16% susiranda darbą. Situacija įvairiose narėse skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje po 1 metų nedarbo įsidarbina 2 iš 5 asmenų, o Ispanijoje ar Lietuvoje tiktai 1 iš 5.

Makroekonomikos nepakeis

Ar EK rekomendacijų įgyvendinimas iš tiesų bus veiksmingas – neaišku. EK parinktose pavyzdinėse šalyse buvo kitų veiksnių, galėjusių nulemti nedarbo lygio pokyčius. Pavyzdžiui, Estija nuo krizės pradžios liberalizuoja darbo santykius. O Airijos ekonomika pastaruoju metu auga sparčiausiai visoje ES. Pati komisarė Thyssen pripažįsta, kad norint pokyčių būtina vykdyti politiką įvairiuose lygiuose.

„Tam, kad gautum darbą, reikia, kad būtų darbo vietų. Tai, žinoma, priklauso nuo makroekonominės situacijos. Taigi įdarbinimo mikropolitika negali atstoti makroekonomikos politikos, – aiškina p. Thyssen. – Tačiau atsitinka taip, kad darbo vietos yra, tačiau reikia žmones į jas nukreipti.“

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 27

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 2

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Verslo aplinka
2018.12.10
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Verslo aplinka
2018.12.10
Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Verslo aplinka
2018.12.10
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Euro grupė teigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą

Euro grupė pritarė Europos Komisijos vertinimui, kad 2019 metų Lietuvos biudžeto projektas atitinka Stabilumo...

Verslo aplinka
2018.12.04
Antru įverčiu BVP per ketvirtį traukėsi kiek mažiau 1

Antrasis trečiojo šių metų ketvirčio BVP įvertis anksčiau skelbtus ekonomikos augimo rodiklius pakoregavo į...

Verslo aplinka
2018.11.30
Savivaldybėms kitąmet pažadėta ne mažiau lėšų nei šiemet

Centrinė valdžia žada, kad daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių gaus pakankamas kompensacijas iš valstybės...

Verslo aplinka
2018.11.29
Lietuva steigia ambasadą Jungtiniuose Arabų Emyratuose 6

Kitąmet Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje atsiras Lietuvos ambasada. Tokį nutarimą...

Verslo aplinka
2018.11.28
Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas – vienas didžiausių ES

Lietuvoje darbo vietų, susijusių su eksportu, augimas nuo 2000-ųjų siekia 153% ir yra vienas didžiausių...

Verslo aplinka
2018.11.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau